Konkursų į valstybÄ—s tarnybÄ… skaidrumas neretai kelia abejonių, taÄiau įrodyti, kad, pavyzdžiui, pretendentas užimti tam tikras pareigas yra numatytas iÅ¡ anksto, - sunku.
Oponentai kelia klausimÄ…, ar tie konkursai rimti, ar apskritai jie reikalingi ir turi prasmÄ™, kai kitiems dalyviams duodama aiÅ¡kiai suprasti, kad nekiÅ¡tų nosies, kur nereikia, kai akivaizdžiai stumiamas savas žmogus. (Ar ne todÄ—l kažkokiu paslaptingu bÅ«du prieÅ¡ pat konkursÄ… kiti pretendentai atsisako jame dalyvauti, ir lieka vienintelis, matyt, geidžiamiausias asmuo. Juk panaÅ¡iai buvo ne kartÄ… ir mÅ«sų rajone! - Aut. past.) Kandidatų testavimas, pokalbis su jais yra geri atrankos metodai, taÄiau kas gali garantuoti, kad pretendento pateikta veiklos programa, vizija yra jo paties sukurpta.
Rimtų spragų nemato
Nemažai kritikos sulaukta dÄ—l mÅ«sų rajone rengtų konkursų eiti ugdymo įstaigų vadovų pareigas. TaÄiau oponentai nenori savo nuomonÄ—s pareikÅ¡ti vieÅ¡ai, nes paprastai formalioji konkurso rengimo pusÄ— yra nepriekaiÅ¡tinga, o emociniai niuansai ar gandeliai negali bÅ«ti pagrindas skųsti konkurso rezultatus ar vieÅ¡ai reikÅ¡ti savo nepasitenkinimÄ….
Pakomentuoti Å¡iÄ… problemÄ… papraÅ¡Ä—me Å vietimo ir mokslo ministerijos organizavimo skyriaus vedÄ—jos Reginos KlepaÄienÄ—s.
Jos nuomone, skirti ugdymo įstaigos vadovÄ… pagal tam tikrus kriterijus tam tikrai kadencijai bÅ«tų blogesnÄ— tvarka, nei konkurso keliu. AnksÄiau Å vietimo įstatyme buvo nuostata, kad mokyklos direktoriai yra renkami 5 m. kadencijai. Tuo vadovai nebuvo patenkinti. Seimas Å¡iÄ… nuostatÄ… panaikino.
R. KlepaÄienÄ— sakÄ—, kad nematanti rimtų procedÅ«rinių spragų, kurias galima bÅ«tų pripaiÅ¡yti mokyklų direktorių konkursams. Dabargi į tokio konkurso komisijÄ… įeina ministerijos atstovas arba tai pavedama kam nors iÅ¡ apskrities. Be to, dalyvauja ir atitinkamos mokyklos tarybos pirmininkas, SavivaldybÄ—s vadovai ar kiti specialistai. Mokyklos direktorius – yra atsakingos pareigos. Nuo Å¡io vadovo priklauso daugelio žmonių gyvenimas. Tad visų pirma žiÅ«rima, kaip pretendentas į Å¡ias pareigas geba bendrauti, kokiÄ… mato mokyklos vizijÄ…, kaip planuoja jÄ… įgyvendinti. Antra, toks konkursas yra vieÅ¡as. Visi pretendentai žino, kad reikÄ—s konkuruoti. PareigÅ«nÄ— akcentavo, kad kandidatų likimo nulemti tas, kuris rekomendavo – negali. BÅ«na ir tokių konkursų, kur direktoriai neiÅ¡renkami, nes pretendentai neatitinka reikiamo lygio. Visgi tie, kurie tampa tų konkursų laimÄ—tojais – paprastai yra pakankamai kompetentingi specialistai.
Paklausta apie pretendentų programų, vizijų patikimumÄ… ir vertinimÄ…, R. KlepaÄienÄ— sakÄ—, jog tai yra nedidelÄ— vertinimo dalis. Konkurso komisijos nariai, susipažinÄ™ su tomis programomis, užduoda pretendentams klausimus. Jei žmogus nesugeba paaiÅ¡kinti savo teiginių, neatsako į klausimus ta tema, galima sprÄ™sti, kad veiklos programa yra ne savarankiÅ¡kai rengta.
Pareigūnė visgi pripažino, kad nėra susiformavusi pedagogų profesinės karjeros sistema, jie nėra ruošiami vadovo darbui. Šia linkme bus dirbama. Viską tobulinti – ribų nėra. Žinoma, ir šiuo metu mokyklų vadovai turi atestuotis, privalo nuolat mokytis, baigti atitinkamus kursus.
Direktorių žodis
Å epetos Almos AdamkienÄ—s pagrindinÄ—s mokyklos direktorÄ—s Vandos VanagienÄ—s nuomone, mokyklų direktorių konkursams skaidrumo nestinga. Juk dalyvauja pakankamai rimta komisija, į kurios sudÄ—tį įeina ministerijos, apskrities atstovai. Kaip pavyzdį ji paminÄ—jo prieÅ¡ kelerius metus vykusį konkursÄ… SubaÄiaus vidurinÄ—s mokyklos direktoriaus pareigoms, kur buvo iÅ¡rinktas tikrai kompetentingiausias iÅ¡ kandidatų. Be to, ir pretenduoti į Å¡ias pareigas gali tik Å¡vietimo politikÄ… iÅ¡manantis, praktiÅ¡kai susidÅ«rÄ™s su pedagogo darbu, mokantis užsienio kalbÄ… žmogus. AiÅ¡kÅ«s kriterijai pretendentams jau savaime iÅ¡ dalies atsijoja netinkamus kandidatus.
Jai panašiame konkurse dalyvauti neteko. Prieš dešimt metų buvo kita mokyklų direktorių skyrimo tvarka. Rajono Tarybai pasiūlius, jos kandidatūrą tvirtino apskrities valdžia.
SalamiesÄio pagrindinÄ—s mokyklos direktorius Dalius Žvybas teigÄ—, kad jam tokie konkursai truputį kelia juokÄ… ir yra savotiÅ¡kas akių dÅ«mimas. DÄ—l jų skaidrumo nieko negalįs pasakyti, nes susidurti neteko. TaÄiau SavivaldybÄ— neretai tokiais atvejais yra įvaroma į kvailus rÄ—mus. Pavyzdžiui, vienas pretendentas žinomas žmogus, o kitas – nepažįstamas. Jeigu abu parodys labai geras žinias, svarstyklių lÄ—kÅ¡telÄ— vis tiek krypti gali į žinomojo pusÄ™, kadangi vadovams svarbu, kad tam tikras pareigas eitų žmogus, kurio ne tik dalykinÄ—s, bet ir charakterio savybÄ—s nekelia abejonių. Juk svarbu žinoti, koks žmogus vadovaus, ar jis moka bendrauti, ar sugeba praktiÅ¡kai dirbti, ar nepridarys nuostolių, ar pagaliau nepiktnaudžiauja alkoholiu.
Kita vertus, sakÄ— D. Žvybas, tokie konkursai neatitinka Å¡ių laikų dvasios. Koks ten konkursas, jei dažnai reikia kalbinti žmones, kad eitų į mokyklos direktoriaus vietÄ…. KodÄ—l taip yra? O todÄ—l, kad direktorius mokykloje praktiÅ¡kai atsako už viskÄ… – ir už žmones, ir už įvairius Å«kinius bei finansinius reikalus, bet atlyginimÄ… gauna kartais mažesnį už didesniu krÅ«viu dirbanÄio pedagogo ar eilinio vadybininko.
Jis mokyklos direktoriumi tapo 1994 m. Į šias pareigas buvo rekomenduotas prieš tai buvusios mokyklos vadovės, pritarus mokytojų kolektyvui, jo kandidatūrą patvirtino tuometinis rajono Švietimo skyriaus vedėjas. D. Žvybas manąs, kad tokia mokyklos direktoriaus skyrimo tvarka tikrai buvo ne pati blogiausia. Paprastai visuomet būdavo atrenkami tinkami kandidatai ir be specialių konkursų, atsižvelgiama ne į partinę priklausomybę, o į tai, kaip žmogus sugeba dirbti.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.