 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
SPORTININKę į GIMTąJą SUVALKIJą LABAI TRAUKIA
Å ližauskų Å¡eima. Dukros AugustÄ—s krikÅ¡tynos rugiuose, 2013 m. Nuotraukos iÅ¡ LaimutÄ—s Å ližauskienÄ—s asmeninio albumo VaikystÄ— vienkiemyje L. VenclovaitÄ—-Å ližauskienÄ— gimÄ— ir augo MarijampolÄ—s rajone, gražiame vienkiemyje – Elniakalnio kaime. „MÅ«sų sodyba visai Å¡alia VarnabÅ«dÄ—s miÅ¡ko. TÄ—tis pasakojo, kad iÅ¡ jo dažnai ant netoli namų buvusio kalnelio ateidavo elniai pagulÄ—ti. Mano tÄ—viÅ¡kÄ— MarijampolÄ—s ir Prienų rajono sandÅ«roje, labai patogioje vietoje, iki MarijampolÄ—s dvideÅ¡imt penki kilometrai, iki Prienų – dvideÅ¡imt, iki Kauno – keturiasdeÅ¡imt penki. Kiek pati domÄ—jausi savo giminÄ—s medžiu, į Å¡iÄ… sodybÄ… į žentus atÄ—jo tÄ—Äio senelis, mano prosenelis Tomas Venclova. Dabar Äia gyvena jau ketvirta Venclovų karta. Kai kÅ«rÄ—si kolÅ«kiai, tÄ—tis keltis į miestÄ… nenorÄ—jo, todÄ—l savo tÄ—viÅ¡kÄ—je pasiliko. Vietoje seno rÄ…stinio namo tÄ—vai vÄ—liau pasistatÄ— naujÄ…. Senasis namas buvo su seklyÄia, priemene. Jame stovÄ—jo duonkepÄ— krosnis, kurioje mama pati duonÄ… kepdavo. Buvo ir koklinÄ— krosnis, su broliais nuolat peÅ¡davomÄ—s, kuriam ant vadinamojo „liukto“ pasiÅ¡ildyti. Naujus namus Ä—mÄ—mÄ—s statyti 1990 metais. Patys dirbome – su broliais lentas kalÄ—me, pertvarų plytas neÅ¡iojome, langus dažėme. Naujajame name mamos pageidavimu taip pat, tik jau rÅ«syje, buvo sumÅ«ryta duonkepÄ— krosnis, o kambaryje „liuktas“. Beveik savarankiÅ¡kai namus ir pasistatÄ—me. TÄ—tis prie sunkaus darbo buvo įpratÄ™s – Sibire dirbo miÅ¡kų Å«kyje traktorininku, tuo visÄ… gyvenimÄ… užsiÄ—mÄ— ir grįžęs į Lietuvą“, – pasakojo suvalkietÄ—. Å viesaus atminimo LaimutÄ—s tÄ—tis Albinas buvo kilÄ™s iÅ¡ gausios Å¡eÅ¡ių vaikų Å¡eimos. Visi – buvÄ™ tremtiniai. Å eima buvo iÅ¡tremta į Irkutsko sritį prie Baikalo ežero. Ä® LietuvÄ… grįžo po deÅ¡imties Sibire praleistų metų. „Kai Å¡eimÄ… iÅ¡trÄ—mÄ—, mano tÄ—Äiui buvo keturiolika. Sibire prabÄ—go gražiausi paauglystÄ—s, jaunystÄ—s metai. Grįžęs į tÄ—viÅ¡kÄ™ jau buvo to amžiaus, kai reikÄ—jo tuoktis. Pasakojo, kaip su savo pusbroliu vyko į žvalgytuves nuotakos ieÅ¡koti. Mama juokÄ—si, kad juos pamaÄiusi nutarÄ—, jog už pusbrolio eitų, o už tÄ—Äio – tai jau ne. Bet iÅ¡Ä—jo kitaip“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—. LaimutÄ—s mama buvo vyriausias vaikas. NorÄ—jo bÅ«ti siuvÄ—ja, bet reikÄ—jo mažesniais Å¡eÅ¡iais broliais ir dviem seserimis rÅ«pintis, todÄ—l mokytis nebuvo laiko. TaÄiau gražiai audÄ— rankÅ¡luosÄius, lovatieses. IÅ¡tekÄ—jusi rÅ«pinosi namais, Å¡eima, ant jos peÄių gulÄ— ir Å«kio priežiÅ«ra. Didelis jis nebuvo – karvÄ—, arklys, kiaulÄ—, tuo laiku daug gyvulių laikyti neleisdavo, taÄiau darbo apie gyvulius, prižiÅ«rint didelÄ™ sodybÄ… ir auginant vaikus buvo į valias. Augo su trimis broliais „Vestuves tÄ—vai atÅ¡oko žiemÄ…, po jų apsigyveno tÄ—Äio tÄ—viÅ¡kÄ—je, Äia gimiau aÅ¡ ir dar trys broliai, – apie savo Å¡eimÄ… pasakojo paÅ¡nekovÄ—. – Esu pati jauniausia, vyriausias brolis Algimantas netrukus Å¡vÄ™s penkiasdeÅ¡imt antrÄ…jį gimtadienį. Jis su Å¡eima gyvena Airijoje, jau džiaugiasi anÅ«ku. Kitas brolis KÄ™stutis įsikÅ«rÄ™s MarijampolÄ—je, augina du sÅ«nus. Jauniausias Gediminas Å«kininkauja tÄ—viÅ¡kÄ—je, turi tris vaikus.“ Augant vienkiemyje, aplinkui vaikų daugiau nebuvo, todÄ—l visÄ… laikÄ… LaimutÄ— praleisdavo kartu su broliais. „Gal todÄ—l esu vyriÅ¡ka“, – Å¡ypsojosi moteris. Visi lankÄ— už penkių kilometrų nuo namų įsikÅ«rusiÄ… PlutiÅ¡kių vidurinÄ™ mokyklÄ…. IÅ¡ vienkiemio pusÄ™ kelio pÄ—sÄiomis laukais eidavo, o nuo pusiaukelÄ—s paveždavo autobusas. Dažnai į pamokas dviraÄiais numindavo, o žiemÄ… – su slidÄ—mis. Pirmiausia, žinoma, nuo kalno paÄiaužydavo, o tada jau – į mokyklÄ…, todÄ—l puikiai slidinÄ—ti iÅ¡moko. „Greitai naujas slides sulaužydavome, tÄ—tis jas sutvarkydavo – „pakaustydavo“. Tramplinus pasidarÄ™ buvome, ledo ÄiuožyklÄ… nuo kalno ir su rogÄ—mis Äiaužydavome. Pramogų vienkiemyje gyvendami su broliais prisigalvodavome, tuo metu jokių kompiuterių nebuvo, bet tikrai turÄ—jome kÄ… veikti. Vasaromis su broliu Gediminu bÄ—gdavome grybauti ir lenktyniaudavome, kuris daugiau baravykų ras. Aplink sodybÄ… biržes iÅ¡kirsdavo, ten avieÄiaudavome, mama liepdavo kiekvienam po tris litrus uogų pririnkti, o tada jau gali kÄ… nori daryti. Dabar dažnai Å¡iuose eglynuose grybauti mÄ—gstu. Ir žemuoges rinkdavome. VaikystÄ—s metais jos, ant smilgos suvertos, buvo paÄios skaniausios. TÄ—tis pykdavo, kad pievas visas iÅ¡braidydavome. Tarp mÅ«sų su vyriausiu broliu – trylikos metų skirtumas, todÄ—l jis su viduriniuoju iÅ¡ tÄ—vų namų iÅ¡Ä—jo anksÄiausiai. Artimiausiai bendravome su jaunyliu Gediminu, truputį pasipeÅ¡davome, bet gerai sutardavome“, – gražiausiais vaikystÄ—s prisiminimais dalijosi suvalkietÄ—. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 252 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
