|
|
|
Vėrinys PASIžVALGIUS, KAIP VOKIEÄIAI GYVENA
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2005−09−24 |
Kiekviena kelionÄ— – tai nauja patirtis, bendravimo ir pažinimo džiaugsmas, permainų nerimas ir nežinomybÄ—s jaudulys. RugsÄ—jo pradžioje pirmÄ… kartÄ… iÅ¡siruoÅ¡iau į VokietijÄ… pas savo artimuosius autobusu. Baiminausi, jog galiu neiÅ¡tverti parÄ… trunkanÄios kelionÄ—s tokia susisiekimo priemone. Iki Å¡iol ilgesnius atstumus buvo tekÄ™ įveikti tik lÄ—ktuvu.
Ieškantys tapatybės
KelionÄ—s pradžia privertÄ— pasinervinti, nes autobusas iÅ¡ Rygos vÄ—lavo valandÄ…. Pagaliau pasidÄ—jusi neÅ¡ulius bagažinÄ—je įsitaisiau savo vietoje prie lango. BÅ«tent tokį pageidavimÄ… buvau iÅ¡sakiusi kelionių agentÅ«ros darbuotojai, pardavusiai man bilietÄ…. Nors, rodos, jau baigÄ—si atostogų metas, bet laisvų vietų salone nesimatÄ—. Aplinkui girdÄ—josi lietuviÅ¡ka, latviÅ¡ka ir rusiÅ¡ka Å¡neka. Iki pat Miunsterio mano kelionÄ—s kaimynas buvo pusamžis vyriÅ¡kis, grįžtantis iÅ¡ Sankt Peterburgo, kur dalyvavo draugo dukters vestuvÄ—se. KalbÄ—jomÄ—s rusiÅ¡kai. Tik vÄ—liau paaiÅ¡kÄ—jo, kad jis yra Rusijos vokietis, jau keliolika metų gyvenantis Diuseldorfe. Jis džiaugÄ—si Vokietijos politika susigrąžinti savo tautieÄius, gyvenanÄius kitose Å¡alyse. TÄ—vų ir protÄ—vių žemÄ—je Å¡iuo metu įsikÅ«rÄ™ visi jo broliai ir seserys. Pakeleivis tik apgailestavo, jog vietos gyventojai jų visgi nelaiko tikrais gentainiais. KodÄ—l? PriežasÄių daug. Skiriasi gyvenimo bÅ«das. AtvykÄ—liai labiau persiÄ—mÄ™ slaviÅ¡ka kultÅ«ra. Jei jau iÅ¡gali nusipirkti ir įsirengti namus, tai viskÄ… dažniausiai daro su tikru naujiesiems rusams bÅ«dingu užmoju – brangiausia įranga, marmurai, auksai ir panaÅ¡ios interjero puoÅ¡menos. KalbÄ—ti be akcento irgi nelabai sekasi. VyriÅ¡kis vylÄ—si, jog tikriausiai tik jo anÅ«kams pasiseks galutinai integruotis į Å¡ios Å¡alies visuomenÄ™. O jų kartai teko nelengva dalia, nes gyvenant Rusijoje irgi jautÄ™ savo kitoniÅ¡kumÄ…. Žinoma, niekas jų neskriaudÄ—, nesityÄiojo, bet, pavyzdžiui, darbe iÅ¡kilus aÅ¡tresnÄ—ms diskusijoms ir pareiÅ¡kus savo, nors ir teisingÄ…, nuomonÄ™ neretai iÅ¡girsdavÄ™s paÅ¡aipų ar su paniekos atspalviu mesteltÄ… replikÄ…: “Vokietisâ€.
Besikalbant kelionÄ— neprailgo. Labai gerai, kad autobusas maždaug kas keturios valandos stabteldavo keliolikai minuÄių. Tuomet visi ritomÄ—s iÅ¡ jo pamankÅ¡tinti kojų. Kojos iki pat kelionÄ—s pabaigos buvo tapusios visų mÅ«sų svarbiausiu rÅ«pesÄiu. Tik pavydas Ä—mÄ— žvelgiant į keletÄ… keliauninkų, kurie autobuso sÄ—dynÄ—je susirangÄ™ pÅ«tÄ— sau į Å«sÄ… lyg patogiausiame guolyje.
Per visą naktį man nepasisekė sudėti bluosto.
AnkstyvÄ… rytÄ… pasiekÄ—me BerlynÄ…. ÄŒia iÅ¡lipo keli žmonÄ—s. Pro autobuso langÄ… pilkokame miesto fone trumpam Å¡mÄ—kÅ¡telÄ—jo bažnyÄios, regÄ—tos televizijos filme “Komisaras Volfasâ€, siluetas. Mano kaimynas toliau pasakojo apie Vokietijos bÄ—das. Jos rytinÄ—se žemÄ—se niekaip nesiseka pažaboti nedarbo. Vietomis jis siekia per 20 proc. IÅ¡ paÅ¡alpų gyvena iÅ¡tisi kaimai. Jaunimas įvairiausiais bÅ«dais stengiasi įsitvirtinti vakarinÄ—se žemÄ—se. RytinÄ—s dalies gyventojams stengiamasi įvairiai padÄ—ti. Pavyzdžiui, Lenkijos pasienyje viename miestelyje uždarius nekonkurencingÄ… gamybos įmonÄ™, jos darbuotojai buvo perkvalifikuoti į statybininkus, kad galÄ—tų renovuoti, susiremontuoti savo bÅ«stus. Už tai jiems buvo mokamas atlyginimas. Paskui jiems darbo nebeliko. Daug to miestelio gyventojų patraukÄ— laimÄ—s ieÅ¡koti kitur. Jų vietoje buvo apgyvendinti vokieÄiai, iÅ¡eiviai iÅ¡ buvusios Sovietų SÄ…jungos. Miestelis tarsi gyvuoja, bet vietiniai visiÅ¡kai baigia jį apleisti. Ten vaikų darželyje iÅ¡ penkiolikos mažylių tik du nekalba rusiÅ¡kai…
Hamburge ir Bremene iÅ¡lipus daugiau keleivių likusieji galÄ—jo nors trumpam įsitaisyti po vienÄ… ant dviejų sÄ—dynių. Atkreipiau dÄ—mesį, jog mano bendrakeleivis iÅ¡ Diuseldorfo, autobusui pasiekus vakarines Vokietijos žemes, pradÄ—jo su marÅ¡ruto stiuardese iÅ¡skirtinai kalbÄ—ti vokiÅ¡kai, nors iki tol jÄ… kalbino ir rusiÅ¡kai. Matyt, jis vÄ—l bandÄ— įsijausti į savo tikrÄ…jÄ…, o gal vis dÄ—lto naujÄ…jÄ… tapatybÄ™, kuriÄ… buvo prislopinÄ™s grįžęs į gimtÄ…sias, nors ir pagal tautybÄ™ svetimas vietas. MÄ…sÄiau, kokia kalba su juo reikÄ—tų atsisveikinti iÅ¡lipant. Visgi gero kelio vienas kitam palinkÄ—jome rusiÅ¡kai.
Tarp pedantizmo ir netvarkos
Miunsteris buvo ne galutinis mano kelionÄ—s tikslas. TurÄ—jau nusigauti į Å iaurÄ—s Reino Vestfalijos žemÄ—s pakraÅ¡tį, į maždaug už 50 km, visai netoli Olandijos sienos, esantį RheinÄ—s miestÄ…, dydžiu panašų į UkmergÄ™. ÄŒia puikiai praleidau penkias atostogų dienas. PirmÄ… kartÄ… sveÄioje Å¡alyje teko bÅ«ti ne darbo reikalais. Tad turÄ—jau galimybÄ™ pamatyti iÅ¡ arÄiau, kaip gyvena vidutines pajamas turinÄios vokieÄių Å¡eimos.
Didžioji jų dalis įsikÅ«rusi individualiuose dažniausiai rusvo atspalvio plytų namukuose su Å¡laitiniais stogais. PrieÅ¡ais kiekvienÄ… namÄ… – augalų oazÄ—. VokieÄiai labai mÄ—gsta buksmedžius ir kitus iÅ¡tisus metus žaliuojanÄius augalus. Juos paįvairina viena kita žydinÄia gÄ—le. Kai kur maÄiau prieÅ¡ais namo fasadÄ… augalÄ—lius, įterptus tarp gelsvai balkÅ¡vų akmenų. Prie kiekvieno namo yra ir vidinis kiemelis, nuo kaimynų atskirtas medine nepermatoma tvorele. Jame paprastai plyti pievelÄ— ir prisodinta dekoratyvinių augalÄ—lių. Ä® Å¡iÄ… oazÄ™ patenkama tiesiai iÅ¡ svetainÄ—s. Viena pagyvenusi vokietÄ— paaiÅ¡kino, kad Äia daržoves auginusi tik tuomet, kai maži buvÄ™ jos vaikai. Dabar retai kas prie namų turi daržą.
RheinÄ—je gyventojai kabina tik dienines užuolaidas. Naktinių neprireikia, nes nakÄiai ant langų užtraukiamos metalinÄ—s lauko žaliuzÄ—s.
Beveik kiekviena Å¡eima laiko katÄ™ ar Å¡unį. Vedžiodama svetingų Å¡eimininkų Å¡unelį kasdien susitikdavau kitus žmones vedinus Å¡unimis. NemaÄiau, kad kas nors keturkojų ekstrementus rinktų į maiÅ¡elį. Buvau instruktuota, jog “didįjį†reikaliukÄ… Å¡uo turÄ—tų atlikti krÅ«meliuose palei geležinkelio atÅ¡akÄ… (į vienÄ… krÅ«velÄ™ vos neįtapojau), o paskui galim vaikÅ¡tinÄ—ti, kur Å¡irdis geidžia. Atkreipiau dÄ—mesį, kad privaÄios valdos iÅ¡puoselÄ—tos, o vadinamoji visuomeninÄ— žalioji zona ganÄ—tinai apleista. Per visÄ… buvimo laikÄ… neteko regÄ—ti, kad kas nors darbuotųsi ten su grÄ—bliu ar Å¡luota, nors buvo paaiÅ¡kinta, jog yra žmonÄ—s, kurie tuos plotus prižiÅ«ri.
TikrÄ… mįslÄ™ užminÄ— senomis, kažko prikimÅ¡tomis vyriÅ¡komis kojinÄ—mis lyg girliandomis apjuosta viena sodyba. Pasirodo, Vokietijoje draugai dovanoja tokiÄ… puoÅ¡menÄ… užkietÄ—jusiam senberniui per gimtadienį. Laiku neiÅ¡tekÄ—jusi mergina irgi gali ta paÄia proga susilaukti panaÅ¡aus pokÅ¡to. Prie jos namų kabinami cigareÄių pakeliai.
Kiekviena Å¡eima turi dažniausiai pora automobilių. Tiesa, jie nÄ—ra ypatingai nauji. MaÄiau ir deÅ¡imties metų senumo. Nors vokieÄiai apie save sako taip: “Kai nuorÅ«kų prisipildo automobilio salono peleninÄ—, laikas jį keisti naujuâ€.
Be dviraÄių, vokieÄių gyvenimas taip pat neįsivaizduojamas. Jų pedalus mina ir maži, ir jauni, ir garbingo amžiaus pilieÄiai. Tam jie turi ir puikias sÄ…lygas. Miesto gatvÄ—se visur rausvomis plytomis grįsti dviraÄių takai. Ne duok Dieve, automobiliu užkliudyti dviratininkÄ…. Anot vietinių, visais atvejais bus ginamas pastarasis.
Keista ir įdomu buvo kaimynystÄ—je pamatyti apleistÄ… gražutÄ—lį raudonų plytų namÄ…. LiÅ«dnai atrodÄ— apvirtÄ™ gÄ—lių vazonÄ—liai, visokiausio Å¡lamÅ¡to pilnas kiemas, žemÄ—s spalvos užuolaidÄ—lÄ—s ant lango. Vietos valdžia rengiasi šį pastatÄ… griauti, nes jis baigia iÅ¡ vidaus nepataisomai supelyti. NemokanÄius tvarkytis jo gyventojus žadama iÅ¡keldinti. Kaip sužinojau, Äia gyvena vienos aÅ¡tuoniasdeÅ¡imtmetÄ—s moters dukros su vaikais ir anÅ«kais. SenolÄ™ apgyvendinus senelių namuose, jos atžalos visiÅ¡kai nesusidoroja su buitimi. Å ie žmonÄ—s nÄ—ra alkoholikai. Jie tik savotiÅ¡ko elgesio, matyt, turintys tam tikrÄ… debilumo laipsnį. Netvarkingi kaimynai akivaizdžiai aplinkiniams ne prie Å¡irdies. Tai buvo galima suprasti ir iÅ¡ įžeidžianÄio užraÅ¡o su svastika, iÅ¡keverzoto ant jų kiemo tvoros.
Stinga tik Å¡ilumos
BesisveÄiuodama susipažinau su afrikiete Habiba. Ji jau aÅ¡tuoneri metai gyvena Vokietijoje. Jos gimtinÄ— Gana. Moteris kartu su savo vyru vokieÄiu turi afrikietiÅ¡kų prekių parduotuvÄ™ ir taip pat verÄiasi darydama savo gentainÄ—ms įvairias Å¡ukuosenas. PirmÄ… kartÄ… jÄ… pamaÄiau raiÅ¡iojanÄiÄ… ilgas gelsvas kaseles prie tankių trumpų jaunos merginos afrikietiÅ¡kų garbanÄ—lių. Habiba guodÄ—si, kad tokiai Å¡ukuosenai sugaiÅ¡tanti visÄ… dienÄ…, net pirÅ¡tai nutirpstantys. Paklausta, ar nÄ—ra Å¡ioje Å¡alyje patyrusi rasinÄ—s diskriminacijos, moteris atsakÄ—, kad tai labiau didmiesÄių problema. RheinÄ—je, anot jos, ramu. Tiesa, Miunsteryje pernai keli chuliganai jos draugÄ™ afrikietÄ™ vakare gatvÄ—je vijosi ir grasino sumuÅ¡ti. Juos policija už chuliganizmÄ… buvo areÅ¡tavusi kelioms paroms. Habiba sakÄ—, jog sunkiausia jai Äia iÅ¡tverti žiemÄ…, kai stinga saulÄ—s ir Å¡ilumos.
LinksmybÄ—ms antrina alus
Mano vieÅ¡nagÄ—s dienomis RheinÄ—je vyko miesto Å¡ventÄ—s renginiai. VokieÄiai linksminasi panaÅ¡iai kaip ir mes. Centre maÄiau sumontuotas net tris scenas, kuriose koncertavo įvairÅ«s popso atlikÄ—jai. ŽiÅ«rovai bÅ«riavosi prie alų ir užkandÄ… pardavinÄ—janÄių prekeivių, bendravo pažįstamų rateliuose. AikÅ¡tÄ—je Å¡okanÄių nesimatÄ—. Jos prieigose budÄ—jo pirmosios pagalbos automobiliai. BesimuÅ¡anÄių ar mirtinai nusigÄ—rusių nebuvo matyti, nors pirmosios pagalbos teikÄ—jai tai vienur, tai kitur Å¡mÄ—kÅ¡telÄ—davo minioje.
Su draugais kyštelėjau nosį ir į naktinį miesto klubą. Čia norintys praleisti laiką gali pasišokti keturiose šokių salėse, panaršyti nemokamai internete, pasėdėti prie baro. Nei roko, nei rokenlrolo ten neišgirdau. Nuo “dūšios†galėjome patrypti tik techno muzikos salėje. Atmosfera panaši, kaip Lietuvoje. Daugiausia šoka vienos moterys, o vyrai ramsto salės sienas. Išimtis, patalpoje, skirtoje pasišokti tiems, kuriems per trisdešimt. Čia šoko vien poros, grojo ansambliukas ir dainas gyvai traukė dainininkė.
Klubo lankytojai apsirengÄ™ labai paprastai. MaÄiau tik kelias moteriÅ¡kaites įmantriais kuodais, aukÅ¡takulniais bateliais ir mini suknelÄ—mis. Ä®tariau, kad jos gali bÅ«ti ne vietinÄ—s, nors kalbÄ—jo vokiÅ¡kai.
Lietuvių pėdsakai
Rheinėje netikėtai sutikau žmogų, tikrąja to žodžio prasme kliedintį Lietuva. (Beje, šis miestas palaiko draugystės ir bendradarbiavimo ryšius su Trakais.) Ponas Manfredas rodė pernai Šventojoje darytas Baltijos jūros nuotraukas, įvairius suvenyrus ir paveikslus, atsivežtus iš Vilniaus ir Kauno. Jo namuose garbingiausioje vietoje kabo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo reprodukcija, o ant kaklo gintarinis kryželis. Jis ir pats bando tapyti, lieti akvarelę, kuria meditacinę muziką. Šiuo metu jau pensininkas, vyriškis savanoriškai vakarais moko vaikus ir suaugusiuosius dailės viename miesto meno centrų. Jo užsiėmime teko dalyvauti ir man.
Tikrai buvo smagu stebÄ—ti kitų kÅ«rybinį procesÄ… ir paÄiai vÄ—l po daugelio metų paimti teptukÄ… į rankÄ….
Ponas Manfredas ne tik save laiko kone lietuviu, bet puikiai žino ir savojo miesto, įkÅ«rimo metus skaiÄiuojanÄio maždaug nuo 838 m., istorijÄ…. AnksÄiau RheinÄ— garsÄ—jo kaip kepÄ—jų, tekstilininkų ir siuvÄ—jų miestas. Å iuo metu verslininkai iÅ¡ Äia daug lengvosios pramonÄ—s įmonių yra perkÄ—lÄ™ į Rytų Europos Å¡alis, kur pigesnÄ— darbo jÄ—ga. Nuo Vokietijoje klestinÄio nedarbo šį miestÄ… gelbsti automobilių pramonÄ—. RheinÄ—je gaminami AUDI, PORSCHE, VOLKSWAGEN automobiliai.
Å io miesto apylinkÄ—se ant Emso upÄ—s kranto stovi ir 1437 m. įkurto vienuolyno ansamblis. Šį statinį prieÅ¡ keletÄ… metų baigÄ— restauruoti Lietuvos restauratoriai. Ä® vienuolynÄ… keliavome dviraÄiais. Atgal grįžome vadinamuoju druskos marÅ¡rutu. Nuo viduramžių iki Å¡ių dienų Å¡iame kraÅ¡te iÅ¡ žemÄ—s gelmių (prieÅ¡ milijonus metų Äia buvo jÅ«ra) siurbiamas sÅ«rus vanduo ir iÅ¡ jo iÅ¡gaunama druska. Lankytojai gali pakvÄ—puoti druskos prisodrintu oru. SÅ«rus vanduo siurbliais pakeliamas į viršų ir paleidžiamas tekÄ—ti per pailgoje Å¡alinÄ—je po stogu sukrautus medžio, atsparaus drÄ—gmei ir sÅ«rumui (rÅ«Å¡ies nepavyko sužinoti), Å¡akų ryÅ¡ulÄ—lius. SÅ«rus vanduo naudojamas ir įvairioms procedÅ«roms gydykloje.
Snaudulio drumstÄ—jai
Vokietijoje lankiausi rinkimų kampanijos į Å¡ios Å¡alies parlamentÄ… dienomis. Miestų ir miestelių stulpai buvo nukabinÄ—ti politikų agitaciniais plakatais. Daugiausia matÄ—si socialdemokrato Gerhardo Schroederio ir krikÅ¡ÄionÄ—s demokratÄ—s Angelos Merkel atvaizdų su įvairiausiais pažadais. Ponas Manfredas laikÄ—si tokios nuomonÄ—s: “Abu kandidatai, ko gero, surinks po lygiai balsų. Antra vertus, jei lis, laimÄ—s G. Schroederis, jei bus gražus oras – A. Merkelâ€. Nieko naujo. Kaip ir pas mus, ten kai kurios partijos turi stiprų elektoratÄ…, balsuojantį bet kokiu oru. Dabar, jau žinant rinkimų rezultatus, belieka pasveikinti mano buvusį paÅ¡nekovÄ… su teisinga prognoze ir eilinį kartÄ… įsitikinti, kad rinkÄ—jai dažniausiai labai teisingai nujauÄia bÅ«simÄ… politinÄ—s kovos rezultatÄ….
Ä®spÅ«dis toks, kad vokieÄiams visgi patinka G. Schroederio partijos nuostata nesiųsti savo karių į IrakÄ…, nesiimti drastiÅ¡kos mokesÄių reformos. Daug palankiai žiÅ«rinÄių ir į savo Å¡alies gerus santykius su Rusija. Nemažai persikÄ—lÄ—lių iÅ¡ Å¡ios Å¡alies palaiko glaudžius ryÅ¡ius su Å¡ioje Å¡alyje likusiais giminaiÄiais ir draugais. Rusų kalbÄ… teko girdÄ—ti ir gatvÄ—je, ir kai kuriose parduotuvÄ—se bei įstaigose. Pavyzdžiui, kelionių į Rytus agentÅ«roje perkant bilietÄ…. Visos trys jos tarnautojos buvo rusakalbÄ—s. Tai nereiÅ¡kia, kad Å¡ie žmonÄ—s nÄ—ra integravÄ™si į Vokietijos gyvenimÄ…. AtvirkÅ¡Äiai, konkretÅ«s pavyzdžiai rodo, kad bÅ«tent Å¡ie atvykÄ—liai gali iÅ¡judinti ir judina kiek apsnÅ«dusį ir sotų vietinių bÅ«vį. Antai Å¡ioje Å¡alyje pradÄ—jus įgyvendinti idÄ—jÄ…, kad už paÅ¡alpÄ… reikÄ—tų atidirbti už simbolinį 1 eurÄ…, vietiniai bedarbiai pradÄ—jo kelti balsÄ…, jog pažeidžiamos jų teisÄ—s, kad jie dirbti jokiais bÅ«dais negali. Buvo tokių, kurie iÅ¡ privalomų trijų mÄ—nesių realiai atidirbo tik keletÄ… dienų, o paskui susiveikÄ— nedarbingumo lapelius. O iÅ¡eivÄ— iÅ¡ Rusijos, buvusi bibliotekininkÄ— Olga labai džiaugÄ—si, kad gali tÄ… laikotarpį padirbÄ—ti pagal savo specialybÄ™ miesto bibliotekoje ir sakÄ— su nekantrumu lauksianti kitos tokios progos.
Apsilankiusi viename grožio salone susipažnau su Irina, taip pat atvykÄ—le. Gal Å¡eÅ¡i sertifikatai, sukabinti ant sienų, bylojo, kiek moteriÅ¡kei reikÄ—jo pastangų, užsispyrimo, kad pradÄ—tų savo verslÄ… Vokietijoje. Aktyvių, užsispyrusiai siekianÄių savo tikslo, mokanÄių net po keturias užsienio kalbas žmonių vieÅ¡nagÄ—s dienomis buvau sutikusi ne vienÄ…. Beveik visi jie buvo ne vokieÄiai, kaip ir miela mano autobuso pakeleivÄ— latviukÄ— iÅ¡ Rygos Evelina, studijuojanti Bremene Europos teisÄ™ ir nekantriai laukianti susitikimo su mama.
Galbūt ne veltui sakoma, kad naujosios Europos Sąjungos šalys turėtų įlieti šviežio kraujo senbuvėms. Mano per šią kelionę sutikti žmonės, manau, tikras to patvirtinimas.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
