Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KULTŪRINIO GYVENIMO RITMAS – KAD IR NEŠILDOMAS, BET PULSUOJA

Jurgita ŽIUKAITĖ

2007−10−18 7

Rytoj Kupiškio kultūros centro meno kolektyvai kviečia į koncertą, kuriuo pradedamas naujas kūrybinis sezonas. Ką jis žada saviveiklininkams ir žiūrovams, apie jo džiaugsmus ir rūpesčius pašnekinome Kupiškio kultūros centro direktorių Rapolą Lukoševičių.
Išėjimai ir grįžimai
Pasak pašnekovo, kultūros būklę šiuo metu galima apibūdinti vienu žodžiu – įtempta. Atlyginimai kultūros darbuotojams nedidėja, išsilavinusių specialistų nesulaukiama. Direktorius džiaugiasi, kad šiemet į kultūros centrą darbuotis atėjo Klaipėdos universitetą baigusi kupiškėnė Sandra Jakšienė. Ji keletą jaunimo grupių mokys šokio meno. Šepetos saviveiklininkų lavinti sugrįžo Vaiva Mališauskienė.
Neišvengta ir „praradimų“. Šią savaitę kūrybine prasme atsisveikinta su režisiere Aušra Aleksandravičiene. Ji pasirinko darbą kitoje srityje. Skapiškėnus dėl asmeninių priežasčių palieka meno vadovas Stasys Sabaliauskas. Vidmantas Paliulis, tapęs Subačiaus seniūnu, kultūrinėje srityje dirba iš geros širdies.
Veiklos įvairovė
Prakalbus apie naujoves meno srityje, R. Lukoševičius paminėjo galimybę mokytis linijinių šokių. Apskritai dėl choreografijos užsiėmimų, bent jau iš jaunimo pusės, nėra problemų, į juos renkamasi noriai. Tik į liaudies šokius jaunosios kartos atstovus prikalbinti sunku.
Ne visi mokiniai šoka, dainuoja, todėl šiemet nutarta pasiūlyti ir kitokios pakraipos būrelių –meninės fotografijos, drabužių modeliavimo-siuvimo (pastarojo mokys dizainerė Milda Varnauskienė). Kultūros centro direktorius sakė, kad yra daug norinčiųjų lankyti techninio pobūdžio užsiėmimus, tokius kaip aviamodeliavimas ir pan., tačiau specialistų, galinčių juos kuruoti, nėra. Ši problema išsprendžiama leidžiant tuo užsiimti patiems vyresnio amžiaus moksleiviams, suteikiant jiems patalpas.
„Norėtųsi ir piešimo, keramikos būrelių. Iš kultūros centro nišų, atliekant remontą, galima padaryti tam tikras patalpas, kuriuose vyktų panašaus profilio užsiėmimai. Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – pritraukti kuo daugiau vaikų į popietinius užsiėmimus, meninį ugdymą“, - sakė R. Lukoševičius, galvojantis ir apie galimybę burtis vaikų teatrinei studijai. Tačiau ir čia susiduriama su specialistų stoka.
Apie 40 jaunosios kartos atstovų lanko estradinio dainavimo grupes „Karuselė“ ir „Boružėlė“, sėkmingai gyvuoja folklorinė jaunimo grupė, vadovaujama Almos Pustovaitienės, nemažai mokyklinio jaunimo lanko sportinius šokius.
Naująjį kultūros sezoną pradeda ir tradiciniai, visiems jau gerai pažįstami suaugusiųjų kolektyvai – chorai, vokaliniai ansambliai, šokių kolektyvai, teatro studija. Kultūros centro siekis - kad kuo daugiau kupiškėnų ateitų lavinti savo gebėjimų. Išnaudojamos galimybės centro patalpose rengti parodas.
Ne tik popkultūros fanams
Turbūt ne vienam kupiškėnui bus smagu išgirsti, kad Kupiškio kultūros centras tęsia klasikinės muzikos pristatymą ir pateikimą vietiniams klausytojams. Klasikinės muzikos valandos turėtume sulaukti kas mėnesį. Neseniai po Kupiškio bažnyčios skliautais skambėjo smuiko virtuozo Martyno Švėgždos von Bekker atliekami kūriniai (estetiniam kupiškėnų skoniui ugdyti, atsiskleisti kūrinio grožiui ypač tinkamos sakralinės erdvės). Lapkričio mėnesį direktorius žada Virgilijaus Noreikos ir jo mokinių koncertą.
Pasak pašnekovo, nesiskundžiama gausia pramoginės muzikos pasiūla. Tik kupiškėnams jos kainos ne visada būna įkandamos, ir kartais pasitaiko tokių atvejų, kai į renginį neišperkami bilietai. Pvz., bilietui į Ingos Valinskienės koncertą reikėtų atsidėti 25 Lt, europinio lygio čigonų pasirodymui – 35 Lt, grupės „Mango“ atsisveikinimo koncertui – 25 Lt. Gruodį Kupiškyje turėtų skambėti „žvaigždūnų“ Radži ir Merūno balsai.
Teatro mūzos gerbėjų artimiausias pasirodymas laukia lapkričio mėnesį. Pagal neformalų susitarimą su Užupio teatru, per metus jie įsipareigoja kupiškėnams parodyti keturis spektaklius.
Įvairių renginių nestigs ir kaimo klubinėse įstaigose. Kiekviena iš jų turi savo tradicines šventes. Šventinę nuotaiką gadina tai, kad kaimo kultūrinės įstaigos nešildomos, išskyrus Šimonių, Salamiesčio ir Noriūnų. Tai stabdo ir kultūrinio gyvenimo ritmą, negalima imtis platesnių kūrybinių užmojų. R. Lukoševičius mano, kad rajono valdžia turėtų rasti lėšų, per metus po vieną įstaigą aprūpinti šiuolaikiniais šilumos šaltiniais.
Beje, planuojant rajono biudžetą bus beldžiamasi į Tarybą dėl galimybės remti profesionalųjį meną. Kultūros centro direktoriaus teigimu, kupiškėnai pageidautų išvysti profesionalių kolektyvų pasirodymus (operetes, chorus, baletą ir pan.), tačiau dėl didelės bilietų kainos tokie pasirodymai būtų ne kiekvieno kišenei. Iš rajono biudžeto skyrus tam tikrą sumą, būtų galima padengti dalį bilieto kainos, taip sudarant galimybes prie profesionalaus meno, tikrųjų vertybių, prisiliesti įvairių sluoksnių žmonėms. Kokį kolektyvą pasikviesti, anot R. Lukoševičiaus, galėtų spręsti prie kultūros centro sudaryta komisija. Per metus direktorius norėtų surengti 8-9 tokio pobūdžio koncertus.
Kupiškio kultūros centras bičiuliaujasi su muzikos rėmimo fondu. Dėka jo, kupiškėnams nereikės mokėti už V. Noreikos ir jo mokinių koncertą. Per Lietuvą keliaujanti dvarų muzika skambės mediniame Adomynės dvare.
Mokestis baido
Kalbant apie vasaros erdves, „dygstant“ naujam prekybos centrui, koncertai buvusių kareivinių teritorijoje nebevyks. Tačiau reikia tikėtis, kad kultūrinei veiklai atsivers Uošvės liežuvis. Ne vienas renginys organizuojamas prie Pyragių ežero. Kai kuriuos koncertus, anot R. Lukoševičiaus, šioje teritorijoje sustabdo Tarybos priimtas nutarimas susimokėti 2 tūkst. litų. Dėl to buvo atsisakyta vasaros palydėtuvių šventės. Direktorius teigė apeliuosiantis į Tarybos narius, kad išimties tvarka, pvz., prieš mokslo metus ar vasarą, kokį vieną koncertą surengti už jį imant mažesnius mokesčius. Kultūros centro direktoriaus žiniomis, aplinkiniuose rajonuose apmokestinimas mažesnis.
R. Lukoševičius pastebi, kad svarstant vyriausybės biudžetą, apie kultūrą nekalbama. Žinoma, niekas nenori, kad ji pretenduotų į prioritetinę šaką, tačiau neugdant jaunimo, suaugusiųjų gražių pradmenų, vėliau nepadės jokios prevencijos programos. Kultūros centro direktorius pasigenda valstybinio požiūrio į kultūrą.
Remontai
Kupiškio kultūros centre dabar – pats remonto įkarštis. Prieš du metus buvo įrengta dokumentacija, investicinis projektas šio centro renovacijai. Pernai pakeisti langai, šiemet vyksta stogo tvarkymas: jis keičiamas ir apšiltinamas, klojama 10 cm sluoksnio akmens vata. Naujas stogas atsieis apie pusę milijono litų. Iš valstybės jau gauta 250 tūkst. litų, Savivaldybės dalinis finansavimas - 144 tūkst. litų. Kitąmet bus pereinama prie pastato sutvirtinimo darbų, nes kultūros centras pripažintas grėsmę keliančiu: kai kur trūkinėja sienos, pamatai (pastatas statytas ant polių). Po poros metų numatomas pastato apšiltinimas.
R. Lukoševičius sakė, kad bus dedamos pastangos, kad kitąmet iš privataus asmens būtų išpirkti Antašavos kultūros namai. Reikia remontuoti jų stogą. Norint pradėti darbus būtina, kad pastatas turėtų vieną šeimininką.
Eilės remontui laukia ir Subačiaus kultūros namai. Laičių laisvalaikio centras perėjo į šildomas buvusios mokyklos patalpas. Savo jėgomis remontuojamas Salamiesčio laisvalaikio centras, Alizavoje įdėtos durys, pastatyta pertvara. Kitose klubinėse įstaigose pasitvarkoma kosmetiškai. R. Lukoševičius tikisi Tarybos pastangų ir mano, kad turi įvykti proveržis klubines įstaigas pritaikant gyventojų poreikiams.
Mirštantis, bet reikalingas
Pasidomėjome ir Kupiškio jaunimo laisvalaikio centro (JLC) „Amicus“ situacija. R. Lukoševičiaus manymu, tai reikalinga ir būtina vieta, nes kitu atveju vienintele jaunimo susibūrimo vieta telieka neigiamą reputaciją įgaunanti picerija. Tačiau būtinos ir didelės investicijos keičiant pastato vidų, rūpinantis šiluma, sanitariniais mazgais ir t. t. Reikia ir šiai veiklai atsidavusio žmogaus. JLC administratorius Norbertas Varnauskas paliko šias pareigas, perėjo dirbti į Juodpėnus ir Adomynę. Po JLC stogu liko Sesickai ir diskotekų vedėjai. Vasarą buvo skelbiamas konkursas „Amicus“ specialisto pareigoms užimti, žadėtas nemažas atlyginimo koeficientas, tačiau neatsiliepė nė vienas žmogus.
Pašnekovo teigimu, einant į rinkimus visos partijos akcentavo jaunimo užimtumą, tačiau dabar realių žingsnių nematyti. Girdisi kalbų, kad JLC „Amicus“ norima padaryti viešąja įstaiga. Tačiau R. Lukoševičius sako, kad tokios įstaigos neišsilaiko, pvz., Panevėžio „Garsas“, nors ir siūlantis kompleksą paslaugų, balansuoja ant ribos. Reikia spręsti ir JLC „Amicus“ saugumo klausimą per šokių vakarus, samdyti saugos tarnybą. Jaunimas pageidautų nedidelio bariuko, tačiau vietiniai verslininkai čia nemato ekonominės prasmės.