Kupiškėnų mintys

2024 m. spalio 6 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

IÅ¡TIKUS KRIZEI, NEBIJOKIME KALBÄ—TI

Gaila MatulytÄ—

2011−10−20

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praėjusio penktadienio popietę pabendrauti nelengvomis temomis pakvietė Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC) iš Vilniaus. Seminarą "Psichologinių krizių įveikimas ir savižudybių prevencija" vedė psichologė Veronika Lakis. Kartu atvykusi psichologė-psichoterapeutė Raminta Aleliūnaitė individualiai konsultavo visus norinčius.

JPPC psichologai nemokamai vyko į 12 Lietuvos miestų, kurie pirmieji pareiškė susidomėjimą krizių įveikimo temomis. Pirmajame etape surengtas seminaras pirmosios grandies specialistams, išduoti pažymėjimai. Po to - viešas renginys: paskaita su galimybe diskutuoti bei individualiai pasikonsultuoti su specialistais. Anot organizatorių, kai kuriuose miestuose buvo juntamas itin didelis susidomėjimas šia tema.

Nors Kupiškis pirmauja Lietuvoje savižudybių skaičiumi, Krizių centras dar tik pradeda savo veiklą, o psichiatro konsultacijos reikia ilgai laukti, - į seminarą Povilo Matulionio pagrindinėje mokykloje atvyko palyginti nedaug žmonių.

Nebijoti kalbÄ—ti

Lektorė V. Lakis kalbėjo, kad kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko sukrečiančių įvykių, kuriuos lydi stiprūs ir sunkūs jausmai (liūdesys, kaltės jausmas, dvasinis skausmas). Pasimetęs žmogus ieško krizės įveikimo būdų, perkainoja savo vertybes, lyg po žemės drebėjimo bando nuo pamatų atstatyti savo gyvenimą. Sunkiu metu ypač svarbu laiku kreiptis pagalbos į artimus žmones ar profesionalus: krizę lydintys išgyvenimai yra suprantami ir normalūs, priešingai - slėpti jausmus savyje ir apsimesti, kad nieko baisaus neįvyko, yra nenatūralu ir netgi kenksminga. Neįveikta krizinė situacija, pasak psichologės, pasireiškia fizinės ir psichinės sveikatos bei socialinio funkcionavimo sutrikimais: žmogus nebenori išeiti į viešumą, užsisklendžia savyje, nebeatlieka įprastų kasdieninių užduočių. Natūralu, kai po sukrečiančio įvykio žmogus apie 2 mėnesius jaučiasi prislėgtas, pasimetęs.
Kalbėdama apie savižudybę, lektorė pabrėžė, kad tokiam žmogaus pasirinkimui nėra vienos priežasties. Panašiai, kaip ir pastačius bokštą iš kaladėlių, po vieną kaladėlę ištraukiant, kažkada nutiks taip, kad bokštas nebeatlaikys ir sugrius. Žmonės žudosi tada, kai nebemato išeities, kai nebepakelia psichologinio skausmo, kai nebegali būti jį užklupusioje sudėtingoje situacijoje.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Brunonas, Budvydas, Brutenis, Eismantas, VytenÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 071 447

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]