Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Sveikata

APIE NUGARÄ… IR NUGAROS SKAUSMUS

2011−10−13 2

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apie aštuoniasdešimt procentų visos žmonijos bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus. Įvertinusi šios problemos dažnumą bei aktualumą (ypač ekonomiškai išsivysčiusiose industrinėse šalyse) 2011 metų rugsėjo mėn. 6-12 d. Pasaulio sveikatos organizacija skelbė Nugaros savaite. Jos tikslas - kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius galimus nugaros srities susirgimus ir funkcinius sutrikimus, jų priežastis ir galimą profilaktiką.

Nugaros skausmas vargina įvairaus amžiaus, abiejų lyčių, visų etninių grupių ir įvairių profesijų žmones. Šis skausmas labai pablogina asmens gyvenimo kokybę ir sumažina jo darbingumą. Tai viena dažniausių invalidumo priežasčių ir viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją. Šis sudėtingas sveikatos sutrikimas pasaulyje užima antrą vietą pagal dažnumą (po galvos skausmų).

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nors kartą gyvenime apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmą patiria nuo 60 iki 80 proc. visų suaugusių JAV gyventojų. Europos duomenų sisteminė apžvalga parodė, kad dažniausia su darbu susijusi sveikatos problema yra nugaros skausmai, kurie vargino apie 30 proc. visų darbuotojų. Net 1/3 visų dirbančiųjų nurodo, kad jie yra nugaros skausmų rizikos grupėje bei nugaros skausmą patiria darbo vietoje. Skausmas, plintantis iš įvairių stuburo struktūrų, yra pripažįstamas viena pagrindinių žmonių lėtinių skausmų priežasčių. Rimtų mokslinių tyrimų apie nugaros skausmų paplitimą Lietuvoje nėra atlikta. Turimais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje 259 iš 100 000 gyventojų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo diagnozuoti nugaros skausmai, iš jų pirmąkart - 37,6 proc., pakartotinai - 62,4 proc. Vertinant bendrus sergamumo rodiklius, stebima neįgalumo dėl stuburo ligų didėjimo tendencija.

Dažnai kartu su lėtiniu skausmu atsiranda jį palaikančių ar stiprinančių veiksnių, kurie nulemia ir asmens elgesio, o kartu ir judėjimo ypatybes bei apsitarnavimo galimybes - blogą laikyseną, nemigą, darbingumo sumažėjimą, apatiją, depresiją, nepakankamą savęs vertinimą ir kt. Dažniausiai nugaros skausmais skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Kai kurių profesijų darbuotojai nugaros skausmus patiria dažniau nei kiti (vairuotojai, statybininkai, malūnsparnių pilotai, slaugytojos, siuvėjos ir kt.). Darbinėje veikloje atliekant nesudėtingus, bet daug kartų pasikartojančius veiksmus (t. y. dirbant monotonišką darbą - siuvėjos, vairuotojai) arba ilgai būnant priverstinėje nepatogioje padėtyje sėdint, ypač stovint (pvz., blogai įrengta darbo vieta - netinkamas kėdės ar stalo aukštis, kompiuterio klaviatūra ir ,,pelė" netinkamame aukštyje ir pan.), ar netaisyklingai (neergonomiškai) keliant ar nešant sunkų daiktą, dažnai kilojant ar nešiojant sunkius daiktus ar atlikus staigų ir nekoordinuotą judesį gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros ir kojų kaulų-raumenų sistemos pažeidimų.

Priežastys

Žmogaus kaulų-raumenų sistema nėra pritaikyta darbui ilgalaikėje statinėje sėdimoje ar stovimoje padėtyje. Priklausomai nuo kūno laikysenos krūvis tarpslanksteliniams stuburo diskams tenka skirtingas: gulint mažiausias, stovint jis padidėja apie 4 kartus, o pasilenkus ar sėdint - apie 6 kartus. Todėl dirbantiems dažnai pasitaiko galvos, kaklo, kaklo-pečių ir juosmens skausmai. Tyrimais nustatyta, kad įvairūs kaklo-pečių ir rankų negalavimai (skausmas, tirpimas, šalimas, sutrikę jutimai ir kt.) tiesiogiai priklauso nuo darbo valandų skaičiaus ir kūno statinės padėties.

Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireikšti labai anksti, netgi nuo 8-10 metų ir ypač padažnėja paauglystėje. Atskirose studijose nurodoma, kad per laiko tarpą iki pilnametystės nugaros ir kaklo skausmus patiria nuo 30 iki 51 proc. vaikų bei paauglių. Kitos studijos nurodo, kad skausmo simptomus juosmens ir kryžmens srityje bent kartą per savaitę junta nuo 15 iki 30 proc. paauglių, o kaklo skausmus bent kartą per savaitę - nuo 1 iki 15 proc. paauglių. Yra studijų, patvirtinančių tiesioginį ryšį tarp vaikų ir paauglių nugaros skausmų ir laiko, praleisto prie televizoriaus, kompiuterinių žaidimų ar naršant internete, tarp ilgai trunkančio mobilaus telefono naudojimo, rašant trumpąsias žinutes, nerimo ir nervinės įtampos, blogos šeimos socialinės-ekonominės būklės, paauglių sistemingo rūkymo, emocijų bei elgesio sutrikimų vaikystės ir paauglystės laikotarpiu, žemo fizinio aktyvumo. Net kelių tyrimų metu buvo aptiktas tiesioginis ryšys tarp valandų, praleistų prie kompiuterio, skaičiaus ir kaulų-raumenų sistemos skausmų. Ši priklausomybė ypač pastebima tarp paauglių. Tyrimų išvadose teigiama, kad sėdėjimas prie kompiuterio daugiau kaip 2 val. per dieną yra slenkstinis laiko tarpas kaklo-peties skausmams atsirasti, o 5 val. ribos per dieną viršijimas yra slenkstinis laiko tarpas apatinės nugaros dalies skausmams atsirasti. Žinoma, šie skausmai atsiranda ne per vieną dieną, o nuolat pažeidžiant darbo ir poilsio režimą.
Prie nugaros skausmų atsiradimo prisideda ir netaisyklinga laikysena, kuri Lietuvoje vaikams ir paaugliams diagnozuojama apie 25-30 proc., o skoliozė - 6-8 proc. visos žmonijos. Tam reikšmės turi paveldėta kūno audinių kokybė (ypač jungiamojo audinio), lytis, amžius, raumenų, palaikančių vertikalią kūno padėtį, treniravimas, psichiniai faktoriai, gyvenamoji aplinka. Ne mažiau svarbūs ir individualūs anatominiai ypatumai: kaulų struktūra, jų ilgis, asmens ūgis, įgimta stuburo konfigūracija. Tačiau lemiamą vaidmenį vaidina liemens ir kaklo raumenų treniravimas. Netaisyklinga laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir ypač išryškėja paauglystėje.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"