|
|
|
AukÅ¡taiÄių kraÅ¡tas SUTARTINÄ—S €“ LIETUVOS VIZITINÄ— KORTELÄ—
Jurgita ŽIUKAITĖ |
2006−12−14 |
„Sutartinių gražumas iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja palaipsniui, ilgai klausantis besipinanÄių melodijų ir rytietiÅ¡kas mantras primenanÄių kerinÄių garsažodžių. Klausydamasis gerai susigiedojusių grupių, tarytum ir pats susilieji su jų melodijomis. Rodos, viskas aplinkui iÅ¡tirpÄ™ – ir laikas, ir vieta. Likusi tik begalinÄ— skambanti erdvė…“ (Daiva VyÄinienÄ—).
Šeštadienį Kupiškyje vyko pirmoji ne tik rajone, bet, ko gero, ir visoje Lietuvoje respublikinė dainuojamų ir instrumentinių sutartinių šventė „Kokių sutarysim?“ Į ją kultūros darbuotojus, lietuvių kalbos ir muzikos mokytojus, visuomenę, neabejingą etnokultūrai, sukvietė renginio sumanytoja Kupiškio kultūros centro etnografė Alma Pustovaitienė.
Renginį sudarÄ— dvi dalys – seminaras bei koncertas. Pirmojoje dalyje paskaitÄ… apie sutartines, tapusias nacionaliniu simboliu, lietuvių liaudies muzikos etalonu skaitÄ— Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedÄ—ja doc. dr. Daiva VyÄinienÄ—. SutartinÄ—s aukÅ¡taiÄių dvasinÄ—je plotmÄ—je, pasak lektorÄ—s, – bene didžiausia vertybÄ—, svarbiausias kultÅ«rinis palikimas, kurį turime iÅ¡saugoti, perduoti kitoms kartoms. Tai tam tikros AukÅ¡taitijos dalies palikimas, pastaruoju metu, ypaÄ sveÄiose Å¡alyse, neretai pristatomas kaip kone visos Lietuvos reiÅ¡kinys. Kaip jas suvokti ir pateikti Å¡iuolaikinÄ—je kultÅ«roje? Visų pirma – nebijoti jų pateikti vaikams, supažindinti jaunÄ…jÄ… kartÄ…, nekalti Å¡iai nuo mažų dienų į galvas, jog sekundos intervalas, kuris ir bÅ«dingas sutartinÄ—ms, negražus. Vaikai sutartines priima kaip žaidimÄ… - vadovas pradeda giedoti, o kiti imituoja. PradÄ—jus nuo žaidybinio elemento palengva pereiti prie sudÄ—tingesnių dalykų.
Pagal atlikÄ—jų skaiÄių sutartinÄ—s yra dvejinÄ—s, trejinÄ—s, keturinÄ—s. Pastaruoju metu pastebima, jog kuriasi nemažai grupių, ansamblių, sutartines bandanÄių giedoti bÅ«riais. TaÄiau iÅ¡aiÅ¡kÄ—ja esminis skirtumas - giedant bÅ«riais, nors tai padeda suvienyti didesnÄ™ žmonių grupÄ™, nelieka vidinio susikaupimo, įsiklausymo. Susiformavus nuolatinei giedotojų grupei (ne daugiau kaip Å¡eÅ¡ių asmenų) susikuriama sava erdvÄ—, atsiranda dvasinis ryÅ¡ys, susiklausymas bei iÅ¡lieka apeigiÅ¡kumas. Per giedotojų įsijautimÄ…, dvasinÄ™ koncentracijÄ… atsiranda poveikis klausytojui.
SutartinÄ—s iÅ¡ kiekvieno giedotojo pareikalauja nemažo indÄ—lio, atsakomybÄ—s. Kyla įvairių ginÄų dÄ—l giedojimo manieros, tembro, balso aukÅ¡tumo. Svarbu balso formavimas – jis ne aukÅ¡tas ar žemas, bet gilesnis. Anot lektorÄ—s, reikia, kad kiekvienas iÅ¡ giedotojų atrastų savo tembrÄ…, kadangi ir sutartinių gražumas slypi kiekvieno balso skirtingume, o ne susiniveliavime, kaip chore. Be to, įdomu pastebÄ—ti (tai daryti leidžia Å¡iuolaikinÄ—s technologijos), jog ilgieji aukÅ¡taiÄių balsiai yra ne viename aukÅ¡tyje.
Dabartiniais laikais formuojama nuomonÄ—, jog autentiÅ¡kas folkloras negražus ir jo pateikimui stengiamasi ieÅ¡koti kitokių formų. „Ant bangos“ įvairÅ«s folkÅ¡okai, „popso“ ir folkloro „mix‘ai“. IÅ¡ dalies Å¡i pozicija pasiteisina (Veronikos PovilionienÄ—s dalyvavimo įvairiuose projektuose pavyzdys, nors didžiausia vertybÄ— juose yra jos paÄios balsas, jo spalva ir įtaiga), taÄiau daugeliu atvejų ir pats folkloras, be jokių „mix‘ų“, gali bÅ«ti gyvybingas. SutartinÄ—s – unikalus dalykas, Lietuvos vizitinÄ— kortelÄ—. TaÄiau kyla pavojus, jog į jas pradÄ—jus dÄ—mesį kreipti „popsininkams“, siÅ«lantiems miÅ¡rų produktÄ… užsieniui, jos netaptų nuvertÄ—jusia preke. Kiti galvoja, jog folkloras toks ir yra, kokį jie mato per suniveliuotÄ…, popsinio kiÄo kupinÄ… „Duokim garo“ ir panaÅ¡ias laidas.
KodÄ—l „popso“ atlikÄ—jai mÄ—gsta prie savo atliekomos muzikos lipdyti sutartines? TodÄ—l, kad sutartinių struktÅ«ra simetriÅ¡ka, kvadratinÄ—, labai dera prie popmuzikos formos. Sutartines propaguojantys ansambliai kartais sau į pagalbÄ… pasitelkia bÅ«gnus. D. VyÄinienÄ— teigÄ—, kad nesinori, jog jie eitų Å¡ia linkme. BÅ«gno ritmas suteikia aktyvumo, taÄiau jei juo akomponuojama prie visų sutartinių, nieko nebelieka iÅ¡ vokalo, jo vertÄ— perkeliama kitur.
Docentė kalbėjo ir apie sutartinių sintezę su kitais menais, pvz., vizualiniais ir pan., pateikė ne vieną pasiteisinusį pavyzdį.
Antroje Å¡ventÄ—s dalyje skambÄ—jo pasvalieÄių folkloro ansamblio „Rags“, biržieÄių „Siaudela“, zarasiÅ¡kių „Seluona“, Å iaulių universiteto sutartinių giedotojų grupÄ—s, vadovaujamos Dianos DaunoraitÄ—s-MartynaitienÄ—s (jos vyras liaudies instrumentų meistras Albertas Martinaitis į Å¡ventÄ™ atvyko su Å¡maikÅ¡Äiomis dovanomis), KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro folkloro ansamblio „KupkÄ—mis“ sutartinių giedotojų grupÄ—s, SalamiesÄio pagrindinÄ—s mokyklos „VijÅ«nytÄ—s“ giedamos ir instrumentinÄ—s sutartinÄ—s. RokiÅ¡kio kultÅ«ros rÅ«mų folkloro ansambliui „Gastauta“ atstovavo jo vadovÄ— Nida LungienÄ—, atskleidusi kanklių skambesio kerus. SkambÄ—jo ir skudutininkų, ragų pÅ«tikų sutartinÄ—s.
KitÄ…met panaÅ¡us renginys turÄ—tų vykti Biržuose. „Smagu ir sveikintina, jog yra iniciatyva propaguoti sutartines. Kuo daugiau tokių suÄ—jimų ir Å¡is žanras tikrai nemirs“, - sakÄ— docentÄ— dr. D. VyÄinienÄ—.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
