Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

ĮDOMAVO JAUNŲJŲ ŪKININKŲ IDĖJOS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−09−27 1

Susumuoti rajono jaunųjų ūkininkų konkurso rezultatai. Iš jame dalyvavusių keturių pretendentų varžytis respublikiniame konkurse rekomenduotas Lukonių kaimo ūkininkas Arūnas Kaušakys.
Inovatyvumas – talpi sąvoka
Pas jaunuosius ūkininkus (iki 40 metų amžiaus), pareiškusius norą dalyvauti šalies Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų organizuojamo konkurso rajono ture, komisija apsilankė praėjusį antradienį.
Pagal konkurso organizatorių parengtą metodiką pretendentų ūkininkavimą vertino: Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovė savivaldai rajone Genė Žilinskienė (komisijos pirmininkė), Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Danutė Juškevičienė ir Jaunųjų ūkininkų klubo pirmininkė Neringa Čemerienė.
Žemdirbių savivaldos rajone organizatorė G. Žilinskienė, dalydamasi įspūdžiais iš aplankytų ūkių, priminė, jog šiemetinis jaunųjų ūkininkų konkursas šalyje jau trečias, o mūsų rajone jis žinomas nuo praėjusių metų.
Šio konkurso puoselėtojai, - pabrėžė G. Žilinskienė,- neakcentuoja, jog jaunieji ūkininkai priblokštų savojo verslo rezultatais, nes jie dar tik kuriasi. Tokių ūkių apžiūromis siekiama jaunosios kartos žemdirbius paskatinti domėtis ir diegti naujoves, sistemingai gilinti pasirinktojo verslo žinias, kuo aktyviau dalyvauti kaimo bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų veikloje, savo ir šeimos narių gebėjimais prisidėti prie amatų kaime atkūrimo, gamybos ir aplinkos kultūros.
Visa tai akcentuojama ir šiemetinio konkurso pavadinimu – “Inovatyvus jaunojo ūkininko ūkis 2007„.
G. Žilinskienė, stambaus pieno ūkio savininkė, sakė, kad ją konkurso pretendentai nudžiugino brandinamais puikiais sumanymais, nusiteikimu atkakliai juos įgyvendinti ir pasinaudoti Europos Sąjungos finansuojamų programų lėšomis.
Airijoje uždirbtus pinigus investavo Kikonyse
Kai Vida ir Henrikas Vaitkai, palikę miestietišką gyvenimą Klaipėdoje, pradėjo kurtis Kikonių vienkiemyje, jų sūnus Donatas neturėjo nė dešimties metų. Tad čia jis ir užaugo, laisvu nuo mokymosi laiku talkininkaudamas tėvams. Nuo jo apsisprendimo, kokį rinksis gyvenimo kelią, priklausė ir šio ūkio ateitis – išlikti jam ar ne. Donatas apsisprendė padėti tėvams, o vėliau ir perimti iš jų ūkį. Veikti reikėjo, neatidėliojant sprendimų vėlesniam laikui. Juk ir programų teikiama finansine parama verslo planams vykdyti galima pasinauti tik tada, kai turi
nuosavų lėšų arba rizikuoji imti kreditą. Donatas išvyko padirbėti Airijoje, per trejus metus ten uždirbtus pinigus investavo į ūkį – pirko žemės ir technikos. Skirta lėšų ir gyvenamajam namui pertvarkyti, juolab kad šią vasarą jis vedė. Jo žmona Vaida – iš Juodupės, tačiau susipažino jie Airijoje.
Tikriausiai dar ne toks dažnas atvejis, kad jaunas žmogus sunkiai uždirbtus pinigus skirtų žemei, gamybos priemonėms įsigyti. Smagu pabrėžti, kad tęsiama vyresniosios kartos tradicija skirti santaupas pirkiniui, kuris nei susidėvi, nei sudega – žemei.
Per devyniolika ūkininkavimo metų Vaitkai turėjo ne vieną verslą, tačiau tinkamiausias jiems pasirodė avinininkystė. Šiemet bandoje jau 190 juodagalvių veislės avių. Tačiau po dvejų metų vien ėriavedžių turės toks skaičius būti, todėl dar teks spręsti patalpų joms laikyti ir mėšlo tvarkymo dalykus.
Sodybos kieme slankioja povai, perlinės vištaitės, triukšmauja kalakutai, tvenkinyje plaukioja antelės.
Ir vyresnieji, ir jaunieji Vaitkai išsiduoda, jog tokią paukščių įvairovę sieja su perspektyva turėti įdomesnę sodybą. Juk kaimo turizmo programoje numatyta, kad bus reikalingos ne tik sodybos su nakvynėmis, bet ir trumpesniam atokvėpiui.
Nusipirko atskirą sodybą
Mantas ir Sandra Jakšiai – Svidenių kaimo jaunieji ūkininkai. Čia apsilankę sužinome, jog Mantas, ne vienerius metus padėjęs tėvams tvarkytis augalininkystės ir pienininkystės ūkyje, apsisprendė kurti ir savo verslą – auginti mėsinius galvijus. Jo įdirbis jau matyti – tvarte jau yra mišrūnų veislės galvijų prieauglio, vėliau įsigis ir limuzinų. Jaunasis ūkininkas ruošia verslo planą įsikūrimo paramai iš 2007-2013 metų kaimo plėtros finansavimo programos gauti.
Jaunieji Jakšiai norėjo turėti nuosavą sodybą bei yra patenkinti, kad ją pavyko įsigyti tame pačiame kaime. Dabar jau tvarkosi gyvenamąjį namą. S. Jakšienė sakė, jog ūkio darbais nėra apkrauta ir dirba mieste pagal specialybę – choreografe, žinoma, nuolatinio dėmesio reikalauja ir sūnelis Mantas.
Su abiem Jakšienėmis užsimezgė pokalbis ir apie tai, jog Svidenių kaimo žmonės, nesusiburdami į bendruomenę, negalės pasinaudoti ir ES lėšomis, skiriamomis kaimiečių gerovei.
Bulviakasis - lengvesnis
Arnas Rudys, gyvenantis Uoginiuose ir ūkininkaujantis per trisdešimtyje hektarų, jau gavo paramos iš 2004-2006 metų programos jauniems ūkininkams įsikurti. Už tuos tūkstančius įsigytas traktorius, o bulvių kasimo agregatas - iš savų santaupų. Tad šį rudenį bulviakasis jam daug lengvesnis.
Pasak A. Rudžio, iš daržovių šiemet auginęs tik svogūnų, tačiau pagrindinė specializacija – bulvės. Ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų sodina. Jis patenkintas šiemetiniu derliumi, turės kam jį, surinktą iš keturių hektarų, parduoti. Po metų kitų bulvių augins jau aštuonis hektarus. Kitus laukus apsėja kviečiais ir kvietrugiais. Šiemet grūdų supirkimo kainos, pasak šio ūkininko, daro įspūdį, tačiau ar daug iš to laimės jų augintojai, galės pasakyti, tik sužinoję kiek pabrangs trąšos, chemikalai, kitos būtiniausios žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos.
Atokvėpis – pirmi metai
Lukonių kaime gyvenantieji Zita ir Arūnas Kaušakiai - jau įsitvirtinę ūkininkai. Kaip sakoma, vien savo galva, rankomis ir nepraleisdami progos pasinaudoti ES teikiama finansine parama. Jie sakė, jog baigia įvykdyti visus reikalavimus, kad gautų iš 2004-2006 metų kaimo plėtros programos jiems skirtąją paramą. Šiuo metu Kaušakiai turi 24 melžiamas karves, o iš viso galvijų –per keturiasdešimt. Jų ferma – iš pajininkų įsigytas buvęs kolūkio tvartas. Dabar jame įrenginėjama pieno laikymo ir buitinės patalpos. Perspektyvoje – ir pieno linijos įrengimas, neatsisakoma prielaidos, kad ir ji gali būti įrengta pasinaudojant paramos ūkininkams lėšomis.
Šie ūkininkai sakė, jog po keliolikos metų labai įtempto darbo savajame ūkyje šiemet jau pasijutę laisvesni, nes samdo du darbininkus. Jie patenkinti melžėjos Violetos Tavorienės ir šėriko Algio Varnausko darbu. Prie darbų prisišaukiami ir savi
vaikai – sūnus Deimantas, Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos moksleivis, ir dukra Diana – gimnazistė.
Z. ir A. Kaušakiai sakė, jog visas dėmesys sutelktas pieno ūkiui, pats šeimininkas priruošia pašarų, o javų visai neaugina, net ir bulvių nesodina, kiek jų bei daržovių šeimai reikia - nusiperka, kai kurių pieno produktų – taip pat.
Šie konkurso dalyviai sakė, jog kaimo bendruomenių kūrimusi, jų galimybėmis spręsti vandentiekio, kanalizacijos įrengimo gyvenvietėse problemas domėjosi nuo pat pirmųjų dienų, kai tik sužinojo, kad tokia savivalda ateisianti ir į Lietuvos kaimus. Z. Kaušakienė pieno punkto vedėja dirba Uoginių kaime ir jo žmonių yra išrinkta šios bendruomenės pirmininke.
Klubo akiratyje - naujovės
Konkurso vertinimo komisijos narė Neringa Čemerienė, vadovaujanti Kupiškio rajono jaunųjų ūkininkų klubui, sakė, jog jų gretoms yra iš ko augti, nes žemės ūkyje dirbančių jauno amžiaus žmonių yra keli šimtai. Klubo veikloje svarbiausia rengti savo nariams seminarus, išvykas, diskusijas, drąsinti juos ir naudotis teikiamomis paramos galimybėmis, ir imtis netradicinių verslų. Klubo pirmininkė pabrėžė, jog buvo labai naudinga pamatyti, kaip
ūkininkauja, gyvena šio sambūrio nariai – konkurso
dalyviai.