|
|
|
Vėrinys TIKÄ—JIMO IR GYVENIMO DžIAUGSMAS €“ IÅ¡ PATIRTIES
Gaila MATULYTÄ– |
2005−09−10 |
 Mokytis tikybos, o juo labiau jÄ… dÄ—styti Å¡iandien, atrodo, nÄ—ra labai populiaru. Ä® Å¡io dalyko pamokas mokiniai eina spiriami bÅ«tinybÄ—s rinktis, raginami tÄ—vų ar senelių, neretai įsivelia į aÅ¡trias diskusijas su, jų nuomone, senamadiÅ¡kais pedagogais, kurie kalba apie “atgyvenasâ€: Dievo egzistavimÄ…, artimo meilÄ™, dorÄ… gyvenimÄ….
TaÄiau ypaÄ džiugu, kai tikybos pamoka mokinius nuteikia džiaugsmingai. Jie nori diskutuoti apie dvasines vertybes, klausti teologo patarimo, gilintis į tikÄ—jimÄ…, nes Å¡i disciplina kelia susidomÄ—jimÄ…, o mokytojas sugeba apie dvasinius dalykus kalbÄ—ti su jaunatviÅ¡ku užsidegimu.
Rugsėjo pirmąją pašnekinome trisdešimties metų tikybos mokytoją bei šio dalyko rajono pedagogų koordinatorę alizavietę Virginiją Kaminskienę, dažnai mokinių vadinamą Virgute.
Augusi religingoje Å¡eimoje (mama Leonora GlemžienÄ— ilgus metus dirbo Alizavos bažnyÄioje), Virginija anksti įsisuko į bažnytinį gyvenimÄ…: padÄ—davo savo gimdytojai puoÅ¡ti Dievo namus, dalyvaudavo procesijose. Jau bÅ«dama treÄioje klasÄ—je pati pasirengÄ— Pirmajai komunijai. VÄ—liau, talkindama klebonui, pasirengti priimti šį sakramentÄ… padÄ—jo parapijos vaikams.
“Tuomet buvo kitokie laikai, - nepaisant jauno amžiaus, paÅ¡nekovÄ— prisiminÄ— sovietmetį, kai mokytojai persekiojo besiruoÅ¡ianÄius Pirmajai Komunijai vaikus. -Pamenu ir mums teko slÄ—ptis po suolais, o per KalÄ—das mama tik atsivesdavo Betliejaus pažiÅ«rÄ—ti – miÅ¡iose dalyvauti buvo draudžiamaâ€. TaÄiau, pasak V. KaminskienÄ—s, uždraustas vaisius buvo labai saldus. Å iais laikais, kai bažnyÄių durys plaÄiai atvertos visiems, jaunimas pro jas įeiti nebenori.
PaÅ¡nekovÄ— nenorÄ—jo sutikti, kad tikyba yra neįdomus dalykas. Å ias pamokas Alizavos pagrindinÄ—je mokykloje ji pradÄ—jo vesti vos baigusi 12 klasių. “TÄ… vasarÄ… iÅ¡tekÄ—jau, o nuo rugsÄ—jo 1 d. Ä—miau dirbti mokyklojeâ€, - netikÄ—tus likimo vingius prisiminÄ— alizavietÄ—. VÄ—liau tikybos žinias Virginija gilino katechetikos kursuose, baigÄ— neakivaizdines studijas Panevėžio aukÅ¡tesniojoje katechetų mokykloje.
V. Kaminskienė tikino, kad darbas mokykloje jai labai patiko. Mažiausieji mokiniai labai mylėjo jaunąją pedagoge, o ir dvyliktokams buvo paprasta bendrauti su vos metais už juos vyresne mokytoja.
DraugiÅ¡ki santykiai užsimezgÄ— ir su KupiÅ¡kio technologijos ir verslo mokyklos auklÄ—tiniais. “Tik jie jau netiki vaizdingais Biblijos pasakojimais apie pasaulio sukÅ«rimÄ… ar kitus Dievo daromus stebuklus, - sakÄ— mokytoja, - tikybos pamokose tenka kalbÄ—ti apie tai, kas jaunimui aktualu Å¡iandien: draugystÄ™, meilÄ™, lytiÅ¡kumÄ…, iÅ¡tikimybÄ™. Nemoralizuodama iÅ¡dÄ—stau bažnyÄios pozicijÄ…, bandau paaiÅ¡kinti, kodÄ—l verta vadovautis tikÄ—jimo tiesomis, taÄiau jauni žmonÄ—s linkÄ™ diskutuoti. AtÄ—jÄ™ į profesinÄ™ mokyklÄ…, daugeliu klausimų jie jau turi savo nuomonÄ™. Džiaugiuosi, kada jie svarsto apie vertybes, sutinka, jog nemoralu rinktis klaidingÄ… gyvenimo keliÄ…â€. PaÅ¡nekovÄ— įsitikinusi, kad mokytojas, nepaisant jo amžiaus, mokiniams turi bÅ«ti autoritetas, savo gyvenimu rodyti pavyzdį auklÄ—tiniams.
Jaunesniems moksleiviams, pasak V. KaminskienÄ—s, labai patinka praktinÄ—s užduotys, vaidinimai, giesmÄ—s. Žaidimai jiems padeda gilintis į tikÄ—jimo tiesas. Per tikybos pamokÄ… mokiniai noriai eina į bažnyÄiÄ…, pabando iÅ¡ arÄiau susipažinti su Å¡ventove, ten vykstanÄiomis apeigomis.
Nuo liepos 1 d. V. KaminskienÄ— pakeitÄ— tikybos mokytojų koordinatorÄ™ seserį GenutÄ™ DaukaitÄ™. Å ios pareigybÄ—s esmÄ— – bÅ«ti jungtimi tarp rajono teologų, dvasininkų, SavivaldybÄ—s administracijos KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus, Panevėžio vyskupijos katechetikos centro. Å iuo metu KupiÅ¡kio rajone dirba apie 15 tikybos mokytojų. KoordinatorÄ—s teigimu, daugelis iÅ¡ jų labai mažai bendrauja tarpusavyje, retai dalijasi patirtimi ar drauge gvildena problemas. Viena iÅ¡ V. KaminskienÄ—s sau keliamų užduoÄių – skatinti Å¡iltesnį tarpusavio bendravimÄ…. PaÅ¡nekovÄ— įsitikinusi, jog jaunimui patrauklÅ«s ir religiniai renginiai. Deja, mÅ«sų rajone jų nÄ—ra daug.
Šiuo metu V. Kaminskienė Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete neakivaizdžiai studijuoja švietimo vadybą, siekia įgyti magistrės kvalifikaciją. Tad rugsėjo 1-oji jai didelė šventė: ne tik kaip studentei ar mokytojai – į pirmąją klasę ji palydėjo ir savo jauniausią sūnų Algimantą (vyresnysis Valentinas – jau ketvirtokas).
Energinga ir veikli moteris tikino, jog viską gyvenime galima suderinti: darbą, studijas, šeimą ir laisvalaikio pomėgius. Tam, pasak Virginijos, pirmiausia reikia noro. Taip pat būtinos palankios sąlygos. Jomis mokytoja nesiskundžia: ją nuolat palaiko mylintis vyras Bronius bei tėveliai Leonora ir Algimantas.
Didžiausias poilsis nuo aktyvaus gyvenimo – bÅ«ti namuose su Å¡eima. TaÄiau ir Äia V. KaminskienÄ— nenustygsta vietoje: mÄ—gsta dainuoti, Å¡okti, o kartais ir futbolo kamuolį su sÅ«numis pagainioti.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
