Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

MOKSLEIVIŲ MAITINIMAS PASIKLYDĘS TARP REIKALAVIMŲ IR REALYBĖS

Banguolė ALEKNIENĖ

2007−09−20 0

Galimybė skaniai ir sočiai pavalgyti mokyklos valgykloje labai svarbi kiekvienam mokiniui. Pasidomėjome, kaip naujiems mokslo metams parengtos mūsų rajono mokyklų valgyklos, ar įvairūs ir maistingi jų patiekalai.

Vyrauja kosmetinis remontas

Kupiškio rajono maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Aldona Stukienė, informavo, kad iki šiol mokyklų maisto tvarkymo skyrių būklė buvo tikrinama du kartus per metus. Šiuo metu jau tereikalaujama juos tikrinti tik kartą per metus.
Mūsų rajono mokyklų valgyklų paskutinio tikrinimo rezultatus jau galima apibendrinti. Maitinimo skyriams parengti 2007-2008 mokslo metams išleista apie 0,5 mln. litų. Vieno moksleivio maitinimui skirta – 3,38 Lt pietums ir 1,56 Lt pusryčiams. Iš viso rajone yra 16 mokyklų valgyklų ir 1 bufetas.
Būtina iš esmės remontuoti Subačiaus gimnazijos, Kupos pradinės, Šepetos Almos Adamkienės , Salamiesčio, Rudilių, Palėvenėlės, Noriūnų Jono Černiaus, Antašavos pagrindinių mokyklų valgyklų patalpas. Tiesa, kosmetinis jų remontas yra atliekamas kasmet. Iki šiol tik 3 mokyklos valgiaraščius yra suderinusios su Visuomenės sveikatos centru (VSC). Kitoms mokyklų valgykloms VSC nurodė tuos valgiaraščius pataisyti, kad jie atitiktų reikalavimus.
Rajono mokyklose neorganizuojamas tausojantis maitinimas. Taip yra dėl to, kad medikai, patikrinę vaikų sveikatą, neinformuoja mokyklų apie tokio maitinimo būtinumą vienam ar kitam mokiniui. Be to, tėvai nežino, kad mokyklose būtų galima tausojantį maitinimą organizuoti. Iniciatyvos šioje srityje nesiima ir ugdymo įstaigų vadovai, nes taip pat neturi jokių duomenų apie tokio maitinimo reikalingumą.

Visiškai modernizuotas maisto gaminimas yra tik Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje ir Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje. Iš dalies šis procesas modernizuotas Alizavos, Šimonių, Adomynės pagrindinėse ir Juodpėnų pradinėje mokykloje.
Sena maisto šiluminio apdorojimo įranga naudojama Antašavos, Salamiesčio, Palėvenėlės, Noriūnų, Rudilių, Šepetos pagrindinėse mokyklose, Kupos, Virbališkių pradinėse ir Subačiaus gimnazijoje. Seni šaldymo įrenginiai naudojami Antašavos pagrindinėje ir Virbališkių pradinėje mokykloje. Mokyklų valgykloms labiausiai stinga kepimo krosnių, elektrinių viryklių, marmitų, šaldytuvų, virimo puodų. Visos mokyklų valgyklos naudoja vandentiekio vandenį. Pasak A. Stukienės, kaimo mokyklų didžiausia bėda, kad geriamame vandenyje yra per daug geležies.

Paklausus, kodėl sumažintas mokyklų maisto skyrių tikrinimų skaičius, maisto produktų inspektorė sakė, kad mokyklos šioje srityje dirba vadovaudamosi geros higienos praktikos taisyklėmis, diegia savikontrolę. Direktoriai neturėtų laukti kitų, mokyklų valgyklų darbą kontroliuojančių, rajono institucijų nurodymų, kad, pavyzdžiui, reikia pakeisti puodus ar nupirkti valgyklai naujų stalo įrankių, o patys tuo pasirūpinti.

Stinga maisto technologo

Ne kartą mokyklų valgyklas tikrinę specialistai yra pastebėję pilnus kibiriukus maisto atliekų. Kodėl vaikai ne visada suvalgo jiems skirtą pusryčių ar pietų porciją?
Pasak A. Stukienės, visgi mokinių maitinimui stinga įvairovės. Įspraustas į griežtus reikalavimus meniu greitai vaikams pabosta. Virėjos jį sudaro pagal tam tikrus maisto institutų pateiktus šablonus. Valgiaraštį paįvairinti ir pritaikyti prie reikalavimų tegalėtų aukšto lygio maisto technologas. Tokio specialisto mūsų rajone nėra. Į tai dėmesį turėtų atkreipti Kultūros ir švietimo skyriaus vadovai.
Šiai nuomonei pritarė ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos valgyklos vyr. virėja Nijolė Bickuvienė, kuriai tenka pagal įvairias knygas sudarinėti valgiaraštį ir pateikti VSC tvirtinti. Jei būtų maisto technologas, virėjoms nebereikėtų atlikti tokių papildomų darbų.
Pasidomėjus, kodėl nėra jų valgykloje tausojančio, kitaip tariant dietinio, maitinimo, pašnekovė sakė, kad vaikai, kurie, pavyzdžiui, negali valgyti aštresnio, kepto maisto, gali iš valgiaraščio pasirinkti ir švelnesnius patiekalus.

Antai konvekcinėse krosnyse šiuo metu ruošiami kotletai, jau visiškai nepanašūs į apskrudintus keptuvėse, nes mėsa šiuo atveju yra troškinama garuose. Valgyklos asortimente nėra gazuotų gėrimų.
N. Bickuvienė pastebi, kad pastaruoju metu, kai gimnazijoje mokosi tik vyresniųjų klasių mokiniai, tų atliekų per dieną susidaro gal tik pusė kibiriuko. Kur kas daugiau jų būdavo anksčiau, kai mokėsi ir mažieji mokinukai. Gal pastariesiems porcijos per didelės ar šiaip sunkiau įtikti. Vyresnieji mokiniai, būna, kad ir dvi porcijas iš karto sukerta.
Valgykloje užkalbinti keli gimnazistai tvirtino, jog patiekalai čia jiems pakankamai skanūs ir yra iš ko pasirinkti.

Teorija prasilenkia su praktika

Paklaustas apie moksleivių mitybą Visuomenės sveikatos centro Kupiškio filialo vyr. gydytojas Vincas Čelkis sakė, kad padėtis nėra tragiška, tačiau praktiškai įgyvendinti higieninius mitybos normatyvus mokyklų valgykloms tiesiog neįmanoma. Juk ruošiant vaikams maistą yra reikalaujama atsižvelgti ir į jų amžių, ir į jų lytį, sveikatos būklę. Kiek tokiu atveju reikėtų turėti parengus valgiaraščių? Šiuo metu reikalaujama, kad būtų suderinti valgiaraščiai nemokamam maitinimui. Kiti vaikai gali pirkti kokį tik nori patiekalą. Pavyzdžiui, du antruosius patiekalus, atsisakyti sriubos. Kaip juos išmokyti sveikai maitintis? Gal tai padėtų įgyvendinti, tarkim, kompleksiniai pietūs ar pan. Apskritai sveika vaikų mityba turėtų labiau rūpintis mokyklos bendruomenė. Ji labiausiai turi būti suinteresuota, kas ir kokius produktus tiekia jų mokyklos valgyklai. Juk žaliavos kokybė bene labiausiai lemia, ar iš jos pagamintas patiekalas bus sveikas ir skanus. Antai VSC laboratorija kartkartėmis ima ir ištiria skirtingų valgyklų panašius ir pagal sudėtį, ir pagal kainą patiekalus. Rezultatai paprastai būna labai skirtingi. Vieni patiekalai pasirodo labai maistingi, o kiti – praktiškai beverčiai, baltymų, riebalų, angliavandenių normos juose gerokai nutolusios nuo reikalavimų. Kodėl taip yra, turėtų rūpėti ir mokyklų vadovams, ir tėvams.

Mokyklos iki rugsėjo 1 d. su VSC turi suderinti valgiaraščius. Pasak V. Čelkio, šiuo metu tai yra padariusios tik 4. Kitos dar vis taiso klaidas. Virėjos dažniausiai teisinasi, kad dar nežinančios, kiek maitinimui turės pinigų, todėl negalinčios laiku pateikti tų valgiaraščių. Būna, kad pirštu parodžius, kas negerai, nei virėja, nei mokyklos vadovas nesugeba tinkamai pateikti to dokumento. Juolab kad pasitarimuose ne kartą apie tai su jais yra kalbėta.
Treti metai, anot V. Čelkio, yra šnekama, kad rajonui reikalingas maisto technologas. Jis galėtų ir viso rajono mokykloms tinkamą valgiaraštį parengti, patvirtintų joms leidžiamą tam tikrą produktų asortimentą ir kontroliuotų jų tiekimą valgykloms, lėšų panaudojimo tikslingumą. Tokiu būdu gal pavyktų pasiekti, kad patiekalų kokybė visose valgyklose atitiktų reikalavimus.
Na, o dėl neįgyvendinamų kai kurių moksleivių ar darželinukų maitinimo normų pakeitimo į tam tikras instancijas turėtų kreiptis ir tėvai, ir pedagogai, ir virėjos. VSC darbuotojai, V. Čelkio teigimu, yra tik tikrintojai, dėl atitrūkusių nuo realybės reikalavimų neretai patenkantys į dviprasmišką padėtį – bausti ar nebausti.