Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PASIBUVIMAI PRIE JūROS - VIENAM KASDIENYBė, KITAM - įVYKIS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2005−09−03

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Sakoma, kad mažiausiai laiko Baltijos paplūdimiuose praleidžia jos kurortaviečių Lietuvoje gyventojai. Ne išimtis ir palangiškiai. Vasaros mėnesius daugelis iš jų aukoja kiek įmanoma didesniam uždarbiui, kad turėtų iš ko gyventi iki kito sezono.
Nuomininkams lenkiasi iš tolo
Taip yra jau daugel metų, tačiau atvykstančiuosius į šį miestą tebestebina pakelėje stoviniuojantys kviesliai nuomotis pas juos pastogę. Sustojančių prie jų tartis - tik prorečiais, nes kasmetiniai poilsiautojai iš toliau žino, jog į bet kurią gatvelę Palangoje įsukęs už pinigus gausi nakvynę. Ir šįmet - kone prie kiekvieno privataus gyvenamojo namo yra skelbimas apie kambarių nuomą. Arčiau miesto centro, pajūrio - ji yra brangesnė - po 25-30 litų žmogui už parą, labiau į miesto pakraštį prieglobstį gali gauti ir už 15-10 litų. Jeigu ir dėl tokios kainos laikinasis nuomininkas dar bando derėtis, pyktelėjęs palangiškis gali pasiūlyti jam apsistoti viloje-viešbutyje, kuriame vienos paros gyvenimas kainuoja nuo 400 iki 2000 litų. Žinoma, ten ir stalas restorane padengtas, ir įvairiausių pramogų netrūksta. Galėjau apie tokias nuomos kainas ir neužsiminti, nes mūsų išvykos dalyvių jos nei stebino, nei erzino. Tai paprasčiausiai mūsų gyvenimo realybės vienas iš spektrų - yra galinčių pasiūlyti prabangą ir yra įstengiančių ją pirkti.
Palanga - lietuvių kurortas
Beje, mes, Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos piliečiai, netrukus ėmėme vienas kitą bauginti, jog po kelerių metų nebegalėsime įkelti kojos į Nerijos juostos ir Palangos kurortus, nes juos užplūs užsieniečiai - vokiečiai, lenkai, danai ir olandai. Nerijoje iš vakarietiškų šalių gal ir daugiau poilsiautojų, tačiau Palangoje - nei šio kurorto pagrindinėse J. Basanavičiaus bei Vytauto gatvėse, nei paplūdimiuose ne tik dabar, bet ir birželį būnant čia nekrito į akis, kad užsieniečiai poilsiautojai stumtų mus į pakraščius. Teisybė, ekskursantų grupelių teko matyti. O pagal gatvėse, susibūrimuose girdėtas šnekas galima drąsiai tvirtinti, jog Palangos kurortas, kaip ir prieš dvidešimt metų, tebėra mūsų ir liko labai pamėgtas žmonių iš buvusios Sovietų Sąjungos.
Praeiviui matyti, kad turi paklausą rusiškos virtuvės patiekalų kavinė, sutraukia klausytojų jos meninės programos atlikėjai. Teisybė, gretimoje kavinėje koncertavusi dainininkė Vitalija irgi negalėjo skųstis dėmesio stoka. Bet ir ji buvo atidi: maloniai sveikino kiekvieną jos garsinamos kavinės lankytoją, nepagailėjusį dešimt litų už vakaro programą. Dar daugiau žmonių, negu sėdinčių prie kavinės staliukų, klausydavosi jos dainavimo stovėdami čia pat gatvėje. O ko daugiau pasiklausyti?
Indėniški pagraudenimai
Šią vasarą lankęsi Palangoje, jos J. Basanavičiaus ir Vytauto gatvėse, kuriose be perstojo srūva žmonių juostos, buvo graudinami indėnų muzikos melodijų. Jų atlikėjai, vienų pakalbinti, prisistatinėja esą iš Meksikos, kitiems atvirauja, jog iš Ispanijos, o iš tiesų gali būti ir dar iš arčiau. Praėjusį šeštadienį teko “apraudoti” dar vieną lietuvaitę, ištekėjusią už tamsiaodžio jaunuolio, ko gero, iš tos muzikantų grupės, nes pora, su savo vestuvių palyda traukusi jūros tilto link, su gatvės muzikantais šnekučiavosi kaip su artimai pažįstamais.
Senyvas Palangos bažnyčios kunigas, ėjęs laikyti vakarinių mišių, irgi negalėjo paslėpti beviltiškumo dėl to, kad pažeista šventovės aplinkai būdinga ramybė ir paslaptingumas. Tą vakarą prie pat bažnyčios šventoriaus vartų iš visų jėgų darbavosi muzikantai, nesusimąstydami apie kažkokius ten decibelus.
Jūra išlieka tokia pati
Palangos miestas, kas keleri metai pasipuošiantis dar viena rekonstruota gatve bei tuo, kad pavyksta atstatyti uraganų ir bangų mūšos išklibintą tiltą į jūrą, bent kiek sutvirtinti jos išsiliejimų griaužiamas kopas, vieniems poilsiautojams visam gyvenimui išlieka svajonių miestas, o kitų gali būti skaudžiai supeiktas. Tačiau pati didžiausia vilioklė į ji - jūra - nebūna nei liaupsinama, nei peikiama. Ja belieka tik grožėtis, nesvarbu, kiek sykių ją nuo vaikystės iki raukšlėtosios senatvės būtume matę, joje gaivinęsi, grūdinęsi.
Nors Baltijos jūros skalaujamos Lietuvos žemės nė vienas lopinėlis nėra paskelbtas stebuklinga vieta, bet į jūros vandens gydomąsias galias dedama daug vilčių. Čia jėgų atgauti ir be gydytojų rekomendacijų pasistengia atvykti ir tie, kurie žino savo sopulingąsias vietas, ir neįsivaizduojantys, jog ir menkiausia negalia galėtų juos kada nors aplankyti.
Rugpjūčio pabaigoje vėl pusšimtis kupiškėnų ilsėjosi Palangoje. Tai buvo LŽN sąjungos rajono skyriaus surengtos šią vasarą trečiosios išvykos į pajūrį dalyviai. Pakalbinti keletą iš jų apie trauką prie Baltijos jūros, raminimosi jos ošimu ir maudynių poveikiu sveikatai nuteikė labiau tinkamas filmams, tačiau pamatytas realybėje vaizdelis.
Senolį traukė į bangas
Apniukusią popietę, kai paplūdimyje beveik nebebuvo žmonių, stambų senolį invalido vežimėlyje keli žmonės tempė į jūrą. Kad jos bangos, kiek apslopusios prie kranto, aplietų ir neįgaliajam pėdas. Gal tai buvo sumanę jie patys, o gal tokia buvo jų slaugomo, jau visai bejėgio, žmogaus prašymas. Jų visų tikėta Baltijos vandens gydomąja galia.
O ką kalbėjo apie jūrą, apie Palangos kurortą kupiškiečiai? Ar jiems visai paprasta jį pasiekti?
Subatietė Regina Poliakova sakė, jog Palanga jai gerai žinomas miestas. Pailsėti į pajūrį jų šeima važiuodavo dažnokai, norėdavo, kad augantys vaikai patirtų maudynių jūroje džiaugsmą, labiau sustiprėtų. Dabar prie jūros stengiasi atvykti ir vaikų šeimos. R. Poliakova vėliau ne kartą stiprino savo sveikatą Palangos sanatorijose. Laisvalaikiu mėgdavo pasivaikščioti po parką, lankytis Gintaro muziejuje. Labai jai įstrigo jūros vaizdas, matytas gruodžio mėnesį.
Dabar jai patogiausia atvykti į Palangą kartu su kitais Neįgaliųjų sąjungos nariais.
Vis nebūdavo kada
Vladislova Grigienė mananti, jog daugelis gali nusistebėti, sužinoję, kad tik šįmet jį pirmą kartą apsilankė Palangoje ir pamatė Baltijos jūrą. Geležinkelio pervažos budėtoja 27 metus dirbusi moteris apie tokią pramogą neturėdavo laiko ir pagalvoti. Jai, likusiai našle su šešerių ir devynerių metų vaikais, buvo vienintelis rūpestis, kaip šeimą iš nedidelės algos išlaikyti. Bėdų, neatidėliotinų išlaidų užteko ir vėliau. Ir pastaraisiais metais - regis, galėtum po dešimtį kitą litų pasitaupyti ir išvykoms, tačiau nuolat reikia pirktis vaistų, kartais daugiau kaip pusę pensijos jiems per mėnesį išleidžianti. Tačiau šiemet Vladislova nebeatsispyrė pirmininkės Palmos Skrebienės įkalbinėjama pamatyti Palangą ir jos pajūrį. Pasak pašnekovės, dabar nebe tie laikai, kad neįsivaizduotum, kaip jūra atrodo, bet pamatyti ją pačiam, nusimaudyti, pajusti bangų jėgą - visai nauji potyriai. Moteris svajojanti dar ne kartą pabūti prie jūros. Neįgaliųjų sąjungos nariams, jos nuomone, sudaromos sąlygos nebrangiai atvažiuoti ir kelias dienas praleisti pajūryje.
VaikystÄ—je kirto VolgÄ…
Alfonsas Blažys iš Pyragių kaimo sakė, jog Palangoje pirmą kartą apsilankė toli gražu ne vaikystėje, jau būdamas per keturiasdešimties. Tada jis priklausė kupiškėnų sveikuolių klubui “Apolonas”, vadovaujamam Kęstučio Navicko. Viena jų išvykų buvusi į pajūrį. Vėliau teko vienoje pajūrio sanatorijoje gydytis. Antri metai jis yra yra LŽN sąjungos skyriaus narys ir naudojasi galimybe keletą dienų praleisti prie jūros. A. Blažys pasakojo, kad vaikystėje jam buvo lemta pamatyti Volgos upę ir Uralo kalnus. Tai buvę tėvų, nusprendusių padirbėti Kazachstano plėšiniuose, kelionės metu.
Tapyti mėgstantis A. Blažys užsiminė, jog poilsiaudamas prie jūros yra apmetęs ne vieno peizažo eskizą, tačiau baigto piešinio jūros motyvais dar neturi.
Kelionių vasara
LŽN sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Palma Skrebienė prisipažino, kad ši vasara jai - išskirtinė. Dalyvavo baidarininkų žygyje. Dar gali būti proga nuvykti į Palangą ir ketvirtą kartą. Šiemet skyriaus nariams surengtos net trys išvykos po keletą dienų pailsėti Palangoje. O po vieną tokią pramogą vasaromis būdavo nuo sąjungos skyriaus veiklos pirmųjų metų. Tačiau narių - per tris šimtus, nemažai jų yra įstojusių tik pastaraisiais metais, tad negali žinoti, kur kas yra važiavęs ir ko dar nematęs Lietuvoje. Štai ir šį kartą, kaip ir birželio mėnesį, jai pavyko prikalbinti vykti į Palangą narius, dar nė karto šiame mieste nebuvusius ir nesimaudžiusius Baltijos jūroje.
Elenytę pribloškė Baltijos grožis
Už tokį patirtą stebuklą skyriaus pirmininkei Palmai Skrebienei ir gerai pažįstamai Reginai Poliakovai, įkalbėjusioms ją susiruošti į keturių dienų išvyką, dėkojo Elena Bielinskaitė. Ši 75-erių metų Subačiaus gyventoja, priblokšta šėlstančios jūros vaizdo, negalėjo nuo vandens stichijos atitraukti akių, vėliau labai atsargiai braidžiojo jos pakraščiais, prausėsi jos sursvu vandeniu, jo ir smėlio parsivežė ir į namus. E. Bielinskaitė prisipažino šį kartą neišdrįsusi nusimaudyti jūroje, gal ir dėl to, kad būtų priežastis ir kitąmet prie jos atvažiuoti. Amžiumi vyriausia šios išvykos dalyvė džiaugėsi, kad ją pažįstančių subatėnų yra gerbiama ir mylima, nes ir pati kiek galėdama visada stengiasi kitiems padėti. Anksčiau ji būdavo prašoma aplinkinių padėti ūkio darbuose, šeimininkauti, prižiūrėti vaikelius ar pasiligojusius žmones. Vaikų namuose augusi Elenytė karo metais atsidūrė Kupiškio rajone, pas ūkininkus ganė gyvulius, padėjo ūkio darbuose, vėliau Subačiuje jį gavo kuklų butą ir kapų valytojos darbą. Nuo atėjimo į šį pasaulį vieniša moteris džiaugėsi, jog ir šioje išvykoje buvo paglobota, stipresnių rankų palaikyta, kad jūros banga neparblokštų, vis prižiūrima, kad šilčiau apsirengtų, būtų pavalgiusi.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 983

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]