Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

ŠILUVOS MIESTELYJE IR TARP TŪKSTANČIŲ ŽMONIŲ NELIEKI VIENIŠAS

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−09−13 1

Jau įpusėjo Šilinių atlaidai. Paskelbdamas jų pradžią praėjusį šeštadienį, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius maldininkams paaiškino, jog kiekviena jų diena iki rugsėjo 16-osios yra vienodai reikšminga. Ir jų pakankamai, jog šalies tikintieji tarp rudeninių darbų ištaikytų laiko atvykti į Šiluvą, tereikia tik, kad jų širdys trokštų dalyvauti Dievo Motinos Marijos gimtadienio iškilmėse.

Iš pašnekesio su Ona

Šiluvos kryptimi vedančiais keliais tomis dienomis nesaugiausia būtų važiuoti arklio tempiamu vežimaičiu, todėl ir ankstyvą tos dienos rytą jų net neteko matyti. Šiluvoje nuo 1949 metų gyvenanti Ona Pocilauskienė prisiminė, jog anuomet per atlaidus vežimų su prie jų pririštais iškinkytais arkliais būdavo pilni gyventojų kiemai ir gatvelių patvoriai. Ši moteris, vienoje iš miestelio krautuvių pardavėja dirbusi 30 metų, sakė, jog labai gerai atsimenanti aną laikmetį – pirkėjų užplūsdavo šimteriopai daugiau negu įprastai, kiekvienas stengdavosi ką nors lauktuvių iš šventos vietos namiškiams ir kaimynams parvežti. Tai buvo laikmetis, kai iš tolimesnių Lietuvos vietų pasiekti Šiluvą nebūdavo taip paprasta, be nepatogumų dėl transporto stygiaus, dar reikėdavo ir drąsos, ir apdairumo, kad neatsidurtum saugumiečių akiratyje.

Šios gyventojos jauki sodyba Lyduvėnų gatvėje – netoli Švč. M. Marijos apsireiškimo koplyčios. Per Šilinių atlaidus ji irgi savotiškai atgyja. Moters giminaičiai žino, kad jos kieme bet kurią atlaidų dieną, išskyrus rugsėjo 12-ąją, galima apsistoti, po pamaldų ir prie suneštinių vaišių atlaiduose susitikusiems pasėdėti. Tačiau minėtąją dieną O. Pocilauskienės pastogė būna užprašyta katalikų kunigų iš Latvijos. Tradiciškai jie Apsireiškimo koplyčioje aukoja ir vienerias Mišias. Sodybos šeimininkei jokių papildomų rūpesčių dėl kunigų iš Latvijos viešnagės nebūna, tik kad būtų stalas kieme jiems papietauti.

Šiluvos senbuvė sakė, jog jų miestelis pastaraisiais metais labai gražinamas. Jų gatvė tapsianti piligrimų - keliauninkų pėsčiomis į garsiuosius atlaidus keliu, todėl irgi labai pasikeisianti. Pašnekovės žiniomis, teritorijoje aplink Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo baziliką ir Apsireiškimo koplyčią pastatai supirkinėjami, jog tinkamai rekonstruotuose ar visai naujai pastatytuose galėtų įrengti viešbučius atvykstantiems maldininkams. Vietinių gyventojų nuomone, po kelerių metų Šiluva sulauks daugiau piligrimų ir šiaip turistų iš užsienio šalių. Iki šiol bene problematiškiausia ir buvo su buitinių paslaugų jiems kokybe.
Po Šilinių atlaidų pirmosios dienos pamaldų J.E. S. Tamkevičius gal septynių tūkstančių maldininkų miniai sakė, jog kitąmet atvykę į minėsimas
Dievo Motinos Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400-ąsias metines, ras baigtą sutvarkyti aikštę ir gatvę nuo koplyčios iki bažnyčios. Jis pažadėjo, jog ir naujų medžių toje išgrįstoje aikštėje bus pasodinta, nes ne tik vietiniai gyventojai, bet ir nuo seniau Šiluvą lankantys maldininkai iš kitur anksčiau čia buvusių medžių pasigenda.

Pastatytas Dvasios centras

Be Šiluvoje ilgą laiką buvusių trijų maldai susikaupimo vietų – koplyčios, bažnyčios ir Marijos skulptūros jos Apsireiškimo vietoje, yra ir praėjusio šimtmečio pabaigoje buvusiam istoriniam Lietuvos bažnyčiai įvykiui įamžinti statinys. Tai vienintelio čia apsilankiusio katalikų Popiežiaus Jono Pauliaus II namai. Juose apsistoja ne tik Šilinių apeigose dalyvaujantys dvasininkai, bet ir šventimams į kunigus besiruošiantys seminarijų auklėtiniai.

Išlieka atlaidų ilgesys

Tarp kupiškiečių maldininkų, susiruošusių į kelionę Šiluvon ir globojamų vienuolės Genutės Daukaitės, organizacinius rūpesčius apsiėmusios Emilijos Daukaitės, kaip ir ankstesniais metais, buvo ir kažkelintą rudenį vykstančių į Marijos Apsireiškimo vietą, ir tik pirmą kartą. Pastarieji net manė, kad žmonių minioje gali nuo saviškių pasimesti, bet netrukus įsitikino, jog čia jokio klaidumo nėra. Kaip ir bet kurioje maldoje.

Švč. Mergelės Marijos gimtadienio iškilmėms šios išvykos kupiškėnai maldininkai ruošėsi jau kelionėje – sukalbėjo dalį rožinio, klausėsi sesers kotrynietės Genutės pasakojimo apie Šilinių atlaidų ištakas, siekiančias 1608 metus, kai ant didelio akmens piemenims pasirodė jauna moteris su kūdikiu ant rankų, o kitą kartą į kalvinų pastoriaus klausimą, ko verkianti, atsakiusi: “Kitados šioje vietoje buvo garbinamas mano mylimas sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama„. Po kelerių metų įvyko du stebuklai - prarėgėjo aklas senelis ir buvo atrasti bažnytiniai daiktai, padėję katalikams išsireikalauti, jog protestantai grąžintų jiems kone prieš šimtą metų atimtąją bažnyčią ir parapijai priklausiusią nuosavybę.

Pačioje 17 amžiaus pradžioje Marijos apsireiškimo garbei pastatytos koplyčios vietoje po trijų šimtų metų iškilo nauja, kurios kertinį akmenį 1912 metais pašventino vyskupas ir poetas Maironis, o ji buvo baigta statyti ir pašventina 1924 metų rugsėjo 8 dieną. Koplyčios altorius pastatytas ant Marijos apsireiškimo akmens, dalis jo palikta matoma. Prie jo daugelis maldininkų eina klupomis, malda ir prisilietimu prie jo prašo Dievo Motinos malonių, dvasinės ir fizinės ištvermės.
Dar važiuodami į Šilines sužinojome, jog prieš keletą metų ant to akmens kupiškėnai maldininkai padėjo rožinį Marijai.

Kunigas jaučia širdžių atsivėrimą maldai

Kupiškėnai maldininkai suspėjo į šv. Mišias devintą valandą. Jas Apsireiškimo koplyčioje aukojęs Ariogalos bažnyčios klebonas Gintautas Jankauskas, vėliau “Kupiškėnų minčių„ korespondentės pašnekintas koplyčios zakristijoje, pasidžiaugė žinia, kad iš Kupiškio krašto atvyko ne vienas autobusas maldininkų ir tuo, jog, aukodamas šv. Mišias, jautė žmonių širdžių atsivėrimą nuoširdžiai maldai.
Pirmosios atlaidų dienos pamoksluose daug kartų kreiptasi į šeimas, patarta joms gyvenimo laimę kurti atsiremiant į stiprybės medį - tikėjimą. Panevėžio Vyskupijos tikintieji buvo paminėti už labai nuoširdų dalyvavimą Marijos rožinio senas tradicijas turinčioje maldoje.

Giesmė “Marija, Marija„, su kuria baigėsi iškilmingosios pamaldos bažnyčios aikštėje, buvo visuotinė.
Mūsų dar laukė apsilankymas Kryžių kalne, kuriame kupiškėnų irgi laukė jų ten ankstesniais metais palikta tikėjimo relikvija – paprastas rožinis.