Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

SVAJONIŲ LAIŠKO DAR NEATKASINĖJO

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−09−06 0

“Jei nebūtų moksleiviškų metų ir vėliau įvykusių susitikimų nuotraukų, tas gyvenimo tarpsnis būtų tarsi aklas„, - dalijosi mintimis Aldona Barkauskaitė-Jonušienė, - prie atvaizdų iš seno albumo pridėdama dar keletą jų iš neseniai įvykusio susitikimo po 40 metų.

Pasak A. Jonušienės, Skapiškio vidurinės mokyklos vienuoliktosios laidos abiturientai per išleistuvių vakarą 1967 metų birželį sutarė kas dešimt metų būtinai visiems susitikti, o mažesnėmis grupelėmis – tai bet kada.

Tada jų buvo 24, juokauta, jog kiekvienam iš trijų vaikinų teko globoti po septynias paneles, tačiau daugiausia tuo rūpinosi klasės auklėtoja lituanistė Elena Merkienė, tad jai šį kartą ir skirtoji nominacija buvo tokia taikli - Angelo Sargo.

Šie bendramoksliai nuo pirmojo karto į klasės susitikimus renkasi su savo sutuoktiniais, todėl ir šie jau seniai pažįstami, juolab kad ne vienas jų – taip pat iš Skapiškio krašto. Šį kartą jau buvo minčių kitą sykį, o tai būtų po penkerių metų, į klasės susitikimą pasikviesti savo vaikus ir net vaikaičius. O šį kartą mokytoja E. Merkienė buvo pradžiuginta, kad jos auklėtinių šeimos užaugino gražų dukterų ir sūnų atžalyną, o pastarieji jau irgi yra susilaukę įpėdinių.

Klasės draugų susitikimo vedėja Elena Sasnauskaitė-Timčenkienė kvietė kiekvieną paatvirauti, ar pasivijo jaunystėje turėtas svajones. Taip ir pynėsi pasakojimai iš gyvenimų šalies didmiesčiuose ir vietovių arčiau gimtinės. Kupiškyje jų įsitvirtino keturi, o Skapiškyje liko tik vienas Petras Čeika, pastaruoju metu dirbantis eiguliu. Antanas Palionis, kurio matematikos, fizikos žinios stebindavusios tų dalykų mokytojus, pasirinkęs elektrotechnikos studijas, daug metų turėjo atsakingas pareigas buvusiame “Ekrane„, o dabar sėkmingai darbuojasi kitame versle. Po keletą klasių draugių tuomet rinkosi medikių, mokytojų, prekybininkių bei kitas profesijas. Šios mokyklos senosios kartos pedagogai iki šiol nepamiršta, kad vienuoliktosios abiturientų laidos auklėtiniai skynė laimėjimus įvairių dalykų rajono olimpiadose, sporto varžybose ir meno kolektyvų apžiūrose. Buvę choro, ansamblio dalyviai ir per šį susitikimą dainavo ano laikmečio populiarias dainas. Kazimiera Kaušakienė iki šiol prisimena, jog toje klasėje turėjusi labai gabią matematikę Reginą Gurklytę, o mokytoja Stasė Mažeikytė tai, kad jos dėstytą dalyką – istoriją pasirinko Monika Tubelytė. Jau šeštąją amžiaus dešimtį bebaigiantieji buvę klasės draugai nuoširdžiai pasidžiaugė, kad, be jau minėtų pedagogių, su jais taip pat susitiko geografė Stasė Balčiūnaitė, fizinio lavinimo mokytoja Jūratė Sipavičienė. Iki paryčių šis trisdešimties žmonių pulkas nepritrūko kalbos. Tarsi ir nebūtų buvę tokio išsiskyrimo, - visi jaunatviškai nuoširdūs ir nuo negandų nepalūžę.
Pastovėta prie ąžuolo, primenančio buvusio senojo mokyklos pastato vietą. Čia kažkur, tikriausiai jau atsidūręs po asfalto danga, yra jų užkastas butelis su jaunystės lūkesčių laišku.