|
|
|
Sveikata GERIAUSIAS VAISTAS žMOGUI - VAIKÅ¡ÄIOTI
Saulius PAÅ TUKAS |
2011−09−01 |
 Antikos laikų garsus graikų gydytojas ir filosofas Hipokratas teigÄ—, kad geriausias vaistas žmogui yra vaikÅ¡Äioti. PanaÅ¡ių užuominų apie vaikÅ¡Äiojimo naudÄ… galima rasti ir senosiose rytų medicinos sistemose, o prabÄ—gus daugybei amžių Å¡i tiesa nepasikeitÄ— ir iki Å¡ių dienų. Nors žmogui eiti ar vaikÅ¡Äioti yra labai natÅ«ralu ir paprasta, taÄiau nauda sveikatai - begalinÄ—.
Dirbdamas su įvairiomis ligomis serganÄiais pacientais, beveik visiems rekomenduoju nenuvertinti vaikÅ¡Äiojimo teikiamos naudos ir pagal savo pajÄ—gumÄ… pabandyti greitai pasivaikÅ¡Äioti. Manau, tai yra praktiÅ¡ka, nes vaikÅ¡Äioti galima bet kur ir bet kada, nereikia iÅ¡leisti daug pinigų specialiai įrangai. Kiekvienas bet kokio amžiaus žmogus, turintis sveikatos sutrikimų ar norintis jų iÅ¡vengti, nesvarbu, kiek yra fiziÅ¡kai pajÄ—gus, gali vaikÅ¡Äioti ir pagerinti savo sveikatÄ… ir gyvenimo kokybÄ™.
Viena iÅ¡ klaidų, kuriÄ… dažnai daro pacientai ir sveikieji - manyti, kad vaikÅ¡ÄiojimÄ… gali atstoti važinÄ—jimas dviraÄiu, sodo darbai ir pan. Važiuojant dviraÄiu daugiau treniruojami kojos raumenys, o einant - visas kÅ«nas, todÄ—l reiktų suprasti, kad kiekviena veikla skirtingai veikia mÅ«sų organizmÄ….
Nustatyta, kad einant - stiprėja širdis, geriau cirkuliuoja kraujas, stiprėja kvėpavimo, virškinimo, raumenų, kaulų ir kitos organizmo sistemos.
Lietuvoje, kaip ir užsienyje, vis daugiau žmonių pradeda praktikuoti Å¡iaurietiÅ¡kÄ… (skandinaviÅ¡kÄ…) Ä—jimÄ… su lazdomis. Tai taisyklingos ir natÅ«ralios eisenos principais grįsta Ä—jimo metodika. Einant su lazdomis pasiekiami dar geresni reabilitacijos, prevencijos ir treniruoÄių rezultatai negu vaikÅ¡Äiojant be lazdų. Remiantis, atsispiriant lazdomis į žemÄ™, krÅ«vis, kuris paprastai einant tenka kojoms, pasiskirsto po visÄ… kÅ«nÄ…. StiprÄ—ja kojos, rankos, peÄių juosta, liemuo ir visos organizmo sistemos. Ritmingai atsispiriant, statant ant žemÄ—s lazdas ir pÄ—das galima pajusti, kaip ritmingai pradeda plakti Å¡irdis, normalizuojasi kraujotaka, giliau kvÄ—puojama, suaktyvÄ—ja virÅ¡kinamojo trakto veikla ir pan.
Yra dvi nuomonÄ—s, kaip atsirado ir vystÄ—si Å¡iaurietiÅ¡kas Ä—jimas. Vieni teigia, kad 1930 metais vienas suomių slidininkas, norÄ—damas iÅ¡saugoti sportinÄ™ formÄ… iÅ¡tisus metus, sugalvojo šį Ä—jimo metodÄ…. 1990 metais Risto Kasurinen ir Marko Kantaneva, dirbantys Suomijos sporto institute, ir Sirpa Arvonen iÅ¡ nacionalinÄ—s suomių sporto rekreacijos asociacijos iÅ¡ naujo atrado šį užmirÅ¡tÄ… Ä—jimo metodÄ…. 1997 metais "Exel Oy" pagamino pirmas Å¡iaurietiÅ¡ko Ä—jimo lazdas ir visuomenei pristatÄ— Å¡iaurietiÅ¡ko Ä—jimo koncepcijÄ…. 2007 metais 8 milijonai pasaulio gyventojų jau praktikavo tokį vaikÅ¡Äiojimo bÅ«dÄ….
Kita istorija yra apie amerikietį Tom Rutlin, kuris 1985 metais pradÄ—jo vaikÅ¡Äiojimo su lazdomis judÄ—jimÄ…. BÅ«damas bÄ—gikas ir slidinÄ—tojas jis po traumos nenustojo treniruotis, nes tuo metu tarp sportininkų vyravo nuomonÄ—, kad be skausmo nebus aukÅ¡tų sportinių rezultatų.
NorÄ—damas apsaugoti skaudanÄiÄ… kojÄ…, sportininkas pradÄ—jo bÄ—gioti su lazdomis. Jis iÅ¡ karto pajuto, kad bÄ—gant su lazdomis mažiau skauda kojos. SupratÄ™s, kad Å¡is Ä—jimas yra puiki treniruoÄių forma, jis pradÄ—jo propaguoti Å¡iaurietiÅ¡kÄ… Ä—jimÄ… JungtinÄ—se Amerikos valstijose.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (3)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
|
