|
|
|
Gamta ir mes ŠILTOS žIEMOS GLUMINA GAMTą
Ingrida NAGROCKIENÄ– |
2011−12−06 |
 Iki lapkriÄio mÄ—nesio pabaigos laukuose besiganantys gyvuliai, sodriai žalia spalva akį džiuginanti žolÄ— gruodžio mÄ—nesį ir nÄ— vienos snaigÄ—s. Tokias Å¡iltas žiemas pasitinkame jau kelinti metai iÅ¡ eilÄ—s.
Ar tai grėsminga klimato kaita, ar normali kartkartėmis pasikartojanti gamtos anomalija? Šia tema su "Kupiškėnų mintimis" sutiko pasikalbėti biologė iš Alizavos Renata Ulinskienė.
R. UlinskienÄ— - Biržų regioninio parko direkcijos biologÄ—. TaÄiau jos pareigos aprÄ—pia ne tik Biržų, bet ir Pasvalio, RokiÅ¡kio bei KupiÅ¡kio rajonų saugomas teritorijas.
Mūsų rajone biologei priskirtos keturios tokios teritorijos: Šimonių girios biosferos poligonas, Notigalės pelkė, Skapagirio miškas ir Lėvens upės slėnis. Pagrindinis R. Ulinskienės darbas šiose vietose - rūšių stebėjimas (monitoringas), bioįvairovės inventorizacija, ekosistemų ir buveinių apsauga (pažeidžiamumo ir stabilumo faktoriai).
"Å ios saugomos teritorijos, tai - biologų pavasario ir rudens darbo kabinetai. BÅ«tent ten kartografuojamos buveinÄ—s, stebimi paukÅ¡Äiai, vykdoma saugomų augalų paieÅ¡ka, fiksuojami buveinių pokyÄiai. O pats biologo darbas - nuo žodžio "bio" (gyvybÄ—), todÄ—l jis apima viskÄ…, kas gyva", - savo pareigas trumpai paaiÅ¡kino paÅ¡nekovÄ—.
Nereikia manyti, kad Å¡i profesija - neapibrėžta. Dirbant tokį darbÄ…, pasak biologÄ—s, tenka domÄ—tis visomis organizmų grupÄ—mis: ornitologija (paukÅ¡Äiai), zoologija (gyvÅ«nai), botanika (augalai), entomologija (vabzdžiai), mikologija (grybai) ir t. t.
Kalbinane R. Ulinskienę apie klimato kaitos įtaką gyvūnams ir augalams.
Kodėl žiemos vis šiltesnės?
Pastaruoju metu šiltų žiemų priežastimi dažniausiai įvardijama klimato kaita. O ją lemia vadinamų šiltnamio dujų didėjimas. Tarp šių dujų ypatingas vaidmuo tenka anglies dvideginiui CO2. Jo kaupimasis atmosferoje yra nepageidaujamas reiškinys, nes gali sukelti vadinamąjį šiltnamio reiškinį. Dėl to suardomas nusistovėjęs šilumos balansas ir Žemėje pradeda kilti temperatūra. O tai gali sukelti gana neigiamus, sunkiai prognozuojamus klimato pakitimus.
Ar tai tik paskutinių metų anomalija?
Paanalizavus istorinius duomenis, galime aptikti faktų, kad Å¡iltos žiemos Lietuvoje yra normali anomalija. Å iltų žiemų bÅ«ta ir anksÄiau, ir jos Lietuvoje nÄ—ra didelÄ— retenybÄ—.
Štai baltalksnis paprastai žydi kovo pabaigoje. O 1925 metais, esant kaip niekada šiltai žiemai (sausio mėnesio temperatūra buvo 5-6 laipsniais aukštesnė negu paprastai), šis medis pražydo kovo 3 dieną.
Istorija žino ir dar kurioziškesnių atvejų. 1407 metais apie Naujuosius metus pražydo kai kurie medžiai, o 1864 metų žiema buvo tokia trumpa ir šilta, kad kovo mėnesį medžiai sužaliavo, o gegužės pradžioje prisirpo žemuogės.
Pasakojama, kad 1863 metų rudenį kai kuriuose soduose greta nokstanÄių vaisių iÅ¡siskleidÄ— žiedai.
1989 metais neregÄ—ta Å¡iluma buvo vasario 25-26 dienomis - pietiniuose Lietuvos rajonuose oro temperatÅ«ra pakilo iki 14-16 laipsnių, o miÅ¡kuose pražydo žibutÄ—s. Manoma, kad tai buvo Å¡ilÄiausias vasaris per paskutiniuosius 200 metų.
O per pastaruosius kelis deÅ¡imtmeÄius rudenys ilgesni ir Å¡iltesni, o pavasariai Å¡iek tiek užsitÄ™sia.
Tai kiek dar reikės laukti pirmųjų snaigių?
Daugeliui įprasta manyti, kad žiema prasideda gruodžio 1 dieną, nes tuo metu laukai paprastai jau būna užkloti sniegu, o už lango spaudžia kelių laipsnių šaltukas. Todėl gruodį kartu su sausiu ir vasariu priskiriame žiemos mėnesiams.
TaÄiau tai - tik kalendorinÄ— žiema. AstronominÄ— žiema Lietuvoje prasideda vÄ—liau - gruodžio 22 d., kai ŽemÄ— yra arÄiausiai SaulÄ—s. Kadangi Å iaurÄ—s aÅ¡igalis tuo metu yra nusisukÄ™s nuo SaulÄ—s, todÄ—l SaulÄ—s aukÅ¡tis virÅ¡ horizonto mažiausias, miÅ¡kai ir laukai iÅ¡ SaulÄ—s gauna mažiau Å¡ilumos.
Kaip neįprasti orai veikia augalus?
ArtÄ—jant žiemai ir palaipsniui krentant oro temperatÅ«rai, keiÄiasi ne tik iÅ¡oriniai medžių požymiai (sumedÄ—ja Å«gliai, gelsta ir krenta lapai, apsisakuoja pumpurai ir kt.), bet ir vyksta sudÄ—tingi vidiniai (biocheminiai) procesai, didinantys medžių atsparumÄ… Å¡alÄiui.
Augalai turi mechanizmą, kuris saugo augalus nuo neįprastai aukštų oro temperatūrų žiemos pradžioje. Vasaros pabaigoje medelių pumpurai pradeda gyventi gilios ramybės būsenoje. Jie nesprogsta net ir esant palankioms augimui temperatūroms.
TaÄiau esant anomalioms žiemoms, ypaÄ staigiems Å¡iltų ir Å¡altų periodų pokyÄiams, Å¡ie mechanizmai iÅ¡derinami, medžiai greitai pradeda sprogti. Tai labai padidina Å¡alÄio ir Å¡alnų keliamÄ… pavojų - apÅ¡Ä…la pumpurai, Å«gliai ir net stiebeliai. Å iltos žiemos poveikis gali pasireikÅ¡ti ne tik tiesiogiai (pumpurų, lapų, žiedų, Å«glių pažeidimai), bet ir netiesiogiai - nuo Å¡alÄio ar ankstyvų Å¡alnų augalai apsilpsta, sumažėja jų augimo sparta, atsparumas grybinÄ—ms ligoms ir kenkÄ—jams.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.
|
