|
|
|
Vėrinys KETVIRTIS AMžIAUS SU RAÅ¡IKLIU RANKOJE
Algirdas PETRULIS |
2004−03−20 |
TrypÄioju Gedimino gatvÄ—je prie “Komunizmo keliu†redakcijos iÅ¡kaba paženklinto 34-ojo namo laukdamas popiet ilgai negrįžtanÄio Å¡io laikraÅ¡Äio redaktoriaus Alfredo Žilio. Su juo vienÄ…kart jau teko susitikti. Tad neabejoju, kad pažinsiu. Ä®dÄ—miai mane nužvelgÄ™s, laukujes pastato duris praveria iÅ¡ kažkur dideliais žingsniais atlingavÄ™s fotokorespondentas Pranas Skardžius. Jis man irgi matytas. Pagaliau ateina ir redaktorius. UžlipÄ™ į treÄiÄ… aukÅ¡tÄ…, jo kabinete sutariam, kad įdarbins mane nuo 1970 m. rugsÄ—jo 1 d.
TÄ… vasarÄ… tai buvo antrasis mano apsilankymas Å¡ioje įstaigoje. Po lituanistikos studijų Vilniaus universitete atidirbÄ™s porÄ… metų pagal paskyrimÄ… mokytoju Zarasų rajono DeguÄių aÅ¡tuonmetÄ—je mokykloje, sugrįžau į gimtÄ…jį KupiÅ¡kio rajonÄ…. Deja, su mama pagyventi nebeteko. Liepos 1-Ä…jÄ… jÄ… pakirto insultas. PradÄ—jau ieÅ¡kotis darbo. PasiÅ«lymas vÄ—l mokytojauti neviliojo. Nuo seno traukÄ— žurnalistika. Mokykliniais metais buvau aktyvus rajono laikraÅ¡Äio bendradarbis. Dažnokai žinuÄių nusiųsdavau respublikiniam radijui, “Moksleivio†žurnalui. Užėjau pasiteirauti, ar negalÄ—Äiau gauti darbo redakcijoje. Deja, laisvų vietų nebuvo. TaÄiau gal po kokio mÄ—nesio iÅ¡ rajono laikraÅ¡Äio sužinojau, kad rugpjÅ«Äio 4 d. maudydamasis Pyragių ežere nuskendo buvÄ™s ilgametis žemÄ—s Å«kio skyriaus korespondentas Petras Galvanauskas. Užteko drÄ…sos dar sykį užeiti į redakcijÄ… tuo paÄiu tikslu.
Atsakingasis sekretorius, redaktoriaus pavaduotojas Vladas Jasinskas, su kuriuo buvau pažįstamas nuo to laiko, kai dar mokydamasis Alizavos vidurinÄ—je mokykloje, atvažiuodavau į redakcijoje veikianÄio literatų bÅ«relio užsiÄ—mimus, davÄ— užduotį paraÅ¡yti straipsnį apie žmogų. Parvykus gimtinÄ—n, Alizavos kolÅ«kio kontoroje rekomendavo susitikti su lauko darbininku Povilu PeÄiuliu. Sukurpiau apie jį vaizdelį. RugpjÅ«Äio 25 d. iÅ¡spausdino, o rugsÄ—jo 1-Ä…jÄ… jau sutikau redakcijoje kaip etatinis darbuotojas (apie įsidarbinimÄ… Äia Å¡iek tiek jau minÄ—jau). Buvau priimtas skyriaus vedÄ—jo pareigoms. Gavau ilgalaikį įpareigojimÄ… raÅ¡yti komjaunimo, kultÅ«ros ir mokyklų klausimais. Tuo metu redakcijoje buvo žemÄ—s Å«kio, pramonÄ—s, laiÅ¡kų, kultÅ«ros-jaunimo gyvenimo skyriai. LaikraÅ¡tis Ä—jo 6800 egzempliorių tiražu triskart per savaitÄ™ vieno spaudos lanko.
PaliepÄ— įsitaisyti kabinete, kuriame dirbo buhalterÄ— Valerija KutrienÄ—. Ä® man pirmÄ…jį gamybinį pasitarimÄ… redaktoriaus kabinete suÄ—jo beveik vien vyrija. Dalyvavo Å¡iuo metu jau amžinatilsį redaktorius A. Žilys, jo pavaduotojai V. Jasinskas ir Antanas Orintas, fotokorespondentas P. Skardžius, kiti kÅ«rybiniai darbuotojai: OnutÄ— RastenytÄ—, Rimantas Urbonas, Bronius JonuÅ¡ka, Eugenija UrbonienÄ—. Tuolaik Å¡io kolektyvo nariai taip pat buvo vairuotojas Vilius Jablonskas, valytoja kurjerÄ— GenÄ— BartuseviÄiÅ«tÄ—. Lyg tai dar apie tÄ… laikÄ… korespondente buvo priimta ir AudronÄ— VeÅ¡ÄiÅ«naitÄ—. Kas korektoriavo irgi gerai nebepamenu. MaÅ¡ininkÄ—s etato redakcija neturÄ—jo. Visi savo publikacijas privalÄ—davom “atsikalti†raÅ¡omosiomis maÅ¡inÄ—lÄ—mis. Taigi man, naujokui, teko mokytis ir gretutinÄ—s maÅ¡ininkÄ—s specialybÄ—s. Palengva baksnojau pirÅ¡tais Smetonos laikų “Continental†klaviÅ¡us. IÅ¡ pradžių vienÄ… kitÄ… mano raÅ¡inį perspausdino tam darbe jau gerai įgudÄ™ bendradarbiai.
TurÄ—jau motociklo vairuotojo pažymÄ—jimÄ…, tad buvau patikintas, jei panorÄ—Äiau, galÄ—Äiau naudotis redakcijos motociklu su priekaba, bet man neteko jo nei matyti, nei tuo labiau vairuoti. Greitai jį pardavÄ—. Be Å¡io transporto, dar turÄ—tas senas moskviÄius. Darbo pradžioje į komandiruotes po rajonÄ… dažnai važiuodavau autobusu, neatsisakydavau kur nors nulÄ—kti ir pÄ—sÄiomis.
GavÄ™s pirmÄ…jÄ… užduotį paraÅ¡yti straipsnį, kaip rengiamasi rajoninei spartakiadai, apsilankiau didesnÄ—se miesto pramonÄ—s įmonÄ—se ir organizacijose, nuvykau autobusu į Salamiestį rinkti duomenų, paskui pÄ—sÄias pasiekiau BakÅ¡Ä—nus, AlizavÄ…, kur irgi su tenykÅ¡Äių kolÅ«kių ar apylinkių tarybų valdžia kalbÄ—jausi man rÅ«pima tema. Kojomis įveikÄ™s apie 13 km, pasiekiau gimtuosius namus. RaÅ¡inys iÅ¡Ä—jo platokas. Per kitus girdÄ—jau sakÄ™: “GalÄ—siÄ…s raÅ¡ytiâ€. Gaudamas per mÄ—nesį 90 rub. atlyginimÄ… ir honorarÄ… už raÅ¡inius visa galva pasinÄ—riau į kÅ«rybinį darbÄ….
Tokia buvo pradžia. MÄ—tai bÄ—go, nelyginant sraunÅ«s upeliai, bet, regis, dar ne taip greitai, kaip dabar, kai raÅ¡au Å¡iuos prisiminimus. Glaudžiai bendradarbiavau su Å¡vietimo skyriaus, komjaunimo rajono komiteto darbuotojais. SudarÄ™ visuomeninÄ™ tarybÄ…, kas mÄ—nesį pradÄ—jome leisti laikraÅ¡Äio puslapį su rubrika “Mokyklų žodisâ€, kurį rengdavo kiekviena vidurinÄ— mokykla. RaÅ¡iau taip pat apie kultÅ«ros reikalus, sportÄ…, žmones, informacijų pateikdavau iÅ¡ kolÅ«kių, pramonÄ—s įmonių. Pasak bendradarbių, buvau vienas produktyviausių autorių, kartais net pristabdomas. TaÄiau netrukus pradÄ—jau jausti, kad Å¡iek tiek redakcijos vadovybÄ— bus praÅ¡ovusi patikÄ—dama man nuÅ¡viesti komjaunimo gyvenimÄ…. Kadangi nepriklausiau partijai, praÄ—jus maždaug trejiems metams, oficialiai papraÅ¡Ä—, kad komjaunimo temos atsisakyÄiau ir pereiÄiau dirbti į kitÄ… skyrių. Sutikau. 1974 m. mano pareigos jau buvo laiÅ¡kų skyriaus vedÄ—jas. TaÄiau laiÅ¡kus tvarkyti teko neilgai. Gal apie porÄ… metų.
Jau vadovaujant redaktoriui A. Orintui (A. Žilys iÅ¡vyko redaktoriauti į TauragÄ™) prikalbino imtis žemÄ—s Å«kio temos. RaÅ¡Ä— Å¡iais klausimais R. Urbonas, bet jam vienam sunku buvo aprÄ—pti gyvulininkystÄ—s, augalininkystÄ—s, mechanizacijos, ekonomikos ir kitas sritis. Pasidalijom darbais, kas kÄ… nagrinÄ—sim. Man kliuvo augalininkystÄ— ir mechanizacija, o Rimantui, kaip turinÄiam zootechniko diplomÄ…, likusios Å¡akos. Nuolat teko lankytis kolÅ«kiuose, su žemÄ—s Å«kio specialistais organizuoti reidus, “mokyti†žemdirbius, kaip dirbi. Kur važiuoti, kÄ… pagirti ar supeikti, redaktoriui nurodymus duodavo partijos rajono komitetas. Propagavom socialistinį lenktyniavimÄ…, kolektyvinÄ—s ir Å¡eimyninÄ—s rangos metodus, Å«kiskaitÄ…, tarpÅ«kinius susivienijimus, gyvulininkystÄ—s kompleksų patirtį ir kitas menkai pasiteisinusias darbo formas. Redaktorius Antanas Salys buvo sumanÄ™s per javapjÅ«tÄ™ leisti vieno lapo laikraÅ¡Äio priedÄ… “Derliusâ€. Jam informacijÄ… teikdavo ir darbymeÄiu Å«kiuose sukurtos spaudos grupÄ—s, kurioms paprastai vadovavo pirminių partinių organizacijų sekretoriai. Už darbo Å«kiuose Å¡eimyninÄ—s rangos principu, derliaus dorojimo nuÅ¡vietimÄ… kelis kartus mÅ«sų laikraÅ¡tis buvo pripažintas laureatu, skirtos piniginÄ—s premijos. ŽemÄ—s Å«kio (vÄ—liau pervardytam agropramoniniu) skyriuje darbavausi ilgiausiai – daugiau nei 10 metų. BÅ«davo, nuvažiuoju į kolÅ«kį, teiraujuosi vienam ar kitam darbo bare triÅ«sianÄių mechanizatorių pavardžių, o kai gaunu atsakymÄ…, tų žmonių vardų klausi nebereikia. Žinojau jau atmintinai. Mano darbÄ… “žemÄ—s Å«kyje†laikraÅ¡Äio 40-meÄio sukakties proga parengtame satyriniame sienlaikraÅ¡tyje kolegos taip apibÅ«dino:
O jau tas Petrulio Algis
Lekia ūkin net nevalgęs.
O parlėkęs sėdi, rašo,
Valgyti jis net neprašo –
Tiktai komunizmÄ… tverti.
1983 m. pabaigoje buvau priimtas į Žurnalistų sąjungą.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
