 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
PASIžVALGIUS PO SėLIų žEMIų PAKRAšTį
Lietuvoje neįprasto T raidÄ—s plano rÅ«mų architektÅ«rai bÅ«dingos klasicizmo ir manierizmo detalÄ—s. PuoÅ¡niausia dvaro dalis – pagrindinis įėjimas į vienaaukÅ¡tį korpusÄ…. Tai pats sÄ—lių genties pakraÅ¡tys, nes ties NoriÅ«nais ir SubaÄiumi yra sÄ—lių genties žemių ribos. Taip teigÄ— ir kalbininkas Kazimieras BÅ«ga, nes sÄ—liams bÅ«dinga žodžio pabaiga „-iÅ¡kis“ (KupiÅ¡kis, RokiÅ¡kis) ir jie dvigarsius „an“, verÄia į „un“ (antis - untis, Antanas - Untonas). O bÅ«tent ties Å¡iuo kraÅ¡tu ir baigiasi Å¡ie bÅ«dingi kalbos bruožai. UžsukÄ™ į NoriÅ«nus pamatysime iki Å¡ių dienų iÅ¡likusius ir garbingÄ… praeitį menanÄius pastatus - dvarÄ…, jam priklausiusių pastatų liekanas ir kadaise buvusį didingÄ… parkÄ… - dvaro puoÅ¡menÄ…. Å io kraÅ¡to istorijÄ… mums papasakojo NoriÅ«nų Jono ÄŒerniaus pagrindinÄ—s mokyklos mokytoja JugasÄ— KavoliÅ«nienÄ—.
IÅ¡ vietinio dolomito pastatytas bokÅ¡telis. Pasakojama, kad Äia buvo ledainÄ—. ÄŒia yra Lietuvoje vienintelÄ— vieta, kur dolomito galima rasti žemÄ—s pavirÅ¡iuje. Å ių kraÅ¡tų paÄios seniausios gyvenvietÄ—s buvo deÅ¡iniajame LÄ—vens upÄ—s krante ties StirniÅ¡kiais, BuivÄ—nais ir ŽvÄ—rių kaimu. Tai 12-13 a. gyvenvietÄ—s arba kapai. Kadangi Äia nebuvo didelių pilių ar tvirtovių, tai kalavijuoÄiams Å¡iuos kraÅ¡tus pavyko labai lengvai užkariauti, todÄ—l kurį laikÄ… Å¡iose apylinkÄ—se mažai kas ir gyveno. 1640-1660 metais Äia gyveno garsus architektas kartografas Juozapas NorÅ«noviÄius ar Noronskis, nes jo pavardÄ— įvairiai raÅ¡oma. Jis didikų Radvilų užsakymu kartografavo daugelį Lietuvos vietovių, tarp jų ir Å¡ias apylinkes. ÄŒia dvare ir gyveno, nes pasiraÅ¡inÄ—jo dokumentus ir prisistatinÄ—jo kaip Lietuvos bajoras. Jis parengÄ— tris veikalų „Matematikos mokslų knygos ir architektÅ«ra militaris“ tomus. Galima tik spÄ—ti, kad, ko gero, apylinkÄ—se buvo vienintelis raÅ¡tingas žmogus. Tikriausiai nuo Å¡ios pavardÄ—s ir kilo vietovÄ—s pavadinimas, nes žmonÄ—s eidami tvarkyti dokumentų pas NorÅ«noviÄių ar Noronskį galiausiai jį savaip sutrumpino ir dvarvietÄ—s pavadinimas tapo NoriÅ«nais.
Iki mÅ«sų dienų iÅ¡liko svirnas. Naujiesiems Å¡eimininkas tereikÄ—jo pastatyti tik naujÄ… stogÄ…, o sienos dar labai tvirtos. Dvaro atgimimas 18 a. pradžioje pradeda keistis dvaro Å¡eimininkai. Kurį laikÄ… Å¡is dvaras buvo grafų Oginskių, TiÅ¡keviÄių, Tyzenhauzų nuosavybÄ—. Galop 1885 m. tampa Zigmanto VenclovaviÄiaus nuosavybe. Tuomet atstatomi dvaro rÅ«mai - tokie, kokie iÅ¡liko iki mÅ«sų laikų. Dokumentai pasakoja, kad rÅ«mus statÄ— vietiniai meistrai Lapinskas ir Silickas. Beje, Silickai ir dabar gyvena NoriÅ«nuose, ir visai tikÄ—tina, kad jų protÄ—viai yra dalyvavÄ™ Å¡iose rÅ«mų statybose. RÅ«mus projektavo nežinomas prancÅ«zų architektas - dokumentuose nÄ—ra iÅ¡likÄ™ nei jo vardo, nei pavardÄ—s.
Dar vienas dolomito bokÅ¡telis ir dvaro oficina. ÄŒia ilgus metus buvo mokykla. Beje, arklidÄ—s buvo dviejų aukÅ¡tų. Antrame aukÅ¡te gyveno arklių prižiÅ«rÄ—tojas. Vietiniai gyventojai pasakojo, kad arklidÄ—je laikytas ožys, kad arkliai nesusirgtų geležinÄ—mis. TikÄ—ta, kad ožio buvimas neleidžia arkliams susirgti Å¡ia pavojinga liga. Å Ä—rikas dvare irgi buvo ne vienas. Kiaules Å¡Ä—rÄ— vienas, karves kitas, arklius - dar treÄias prižiÅ«rÄ—tojas. Apie 17 a. pab. ir 18 a. viduryje dvare augino žemaiÄių veislÄ—s žirgus, o 19 a. pab. dvaras tapo pavyzdiniu dvaru Lietuvoje ir Äia pradedami auginti ardÄ—nų veislÄ—s žirgai bei baltosios jorkÅ¡yrų kiaulÄ—s. Dvare kasmet vyko žemÄ—s Å«kio technikos parodos. Tos parodos veikÄ— dar ir Smetonos laikais. Kalbama, kad į vienÄ… iÅ¡ jų buvo net pats prezidentas A. Smetona atvažiavÄ™s.
Paskutinis garsios Adomonių giminÄ—s palikuonis – dvarininko Jono Adomonio sÅ«nus Jonas Adomonis. Jis taip pat gyveno Kanadoje, buvo rokeris. MirÄ— 1997 metais. Nuotrauka iÅ¡ NoriÅ«nų Jono ÄŒerniaus pagrindinÄ—s mokyklos kraÅ¡totyros bÅ«relio archyvo 1921 m. dvare įvyko paskutiniojo jo savininko J. Adomonio sesers PranciÅ¡kos Ievos ir poeto Kazio Binkio vestuvÄ—s, kuriose dalyvavo ir Juozas Tumas-Vaižgantas. Laiko neįveikti pastatai 19 a. pabaigoje dvaras turÄ—jo labai didelÄ™ bibliotekÄ…, kurioje buvo apie 6000 knygų. Ä® Lietuvos paveldÄ… yra įtrauktas dvaro kumetynas, vietinių dabar vadinamas Port ArtÅ«ru dÄ—l savo neįprastos, tvirtovÄ™ primenanÄios formos. Jis staÄiakampis ir į kumetyno vidinį kiemÄ… galima patekti tik pro vienintelius vartus. Kumetynas pastatytas iÅ¡ vietoje pagamintų kalkių ir rastų laukuose riedulių, kurie sudÄ—lioti mozaikomis. Vietiniai žmonÄ—s pasakoja, kad kalkes degdavÄ™ dvaro ir bažnyÄios statybai 30 metų, nes jas užpildavo kiauÅ¡inių baltymais, gesindavo ir tada statydavo pastatus. TodÄ—l jie netrupa, stovi kaip uola.
Kumetyno pastatas įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo (architektūros) sąrašus. Į jo vidinį kiemelį galima patekti tik pro vienerius vartus. Kumetyne galėjo gyventi 13 šeimų. Viename bokštelyje tijūnas (prižiūrėtojas) turėjo gongą, kuriuo pranešdavo, kada eiti į laukus dirbti ir kada grįžti. Vienas iš tijūnų buvęs labai piktas, todėl jį žmonės užmušė ir kažkur palaidojo. 1919 metais atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Jonas Adomonis rūmų antrame aukšte du kambarius užleido mokyklai. Taip Noriūnuose atsirado pirmoji mokykla. Vėliau, 1927 m. padaugėjus mokinių, mokykla persikėlė į oficiną, kur vaikai mokėsi iki 1987 metų.
Kumetyno pastatas įtrauktas į Lietuvos kultÅ«ros paveldo (architektÅ«ros) sÄ…raÅ¡us. Ä® jo vidinį kiemelį galima patekti tik pro vienerius vartus. Kumetyne galÄ—jo gyventi 13 Å¡eimų. Dabar dvaro Å¡eimininkų nebÄ—ra. 1940 m. Jonas Adomonis su Å¡eima pasitraukÄ— į KanadÄ… ir ten mirÄ—. Pasakojama, jog jis vis kalbÄ—davÄ™s, kad jeigu Lietuva atgautų NepriklausomybÄ™, tai NoriÅ«nus auksu apipiltų. Deja, tų laikų senasis dvarininkas jau nebesulaukÄ—. Jo sÅ«nus, taip pat Jonas, mirÄ— 1997 metais Kanadoje. Dabar dvaro pastatai privatizuoti ir turi skirtingus Å¡eimininkus. Parko istorija Dar prieÅ¡ Z. VenslovaviÄių, 1820-1834 metais, Å¡alia rÅ«mų imta kurti ir parkÄ…. Maždaug 10 ha plotas užsodintas medžiais. Medžiai buvo sodinami terasomis. Ä®domu tai, kad Å¡iame parke yra ovalo formos aikÅ¡telÄ— - ten galbÅ«t buvo vaidinama, o natÅ«raliose terasose sustodavo ar susÄ—sdavo žiÅ«rovai. Parke ypatingų medžių nÄ—ra. ÄŒia auga dvikamienis graikiÅ¡kas rieÅ¡utmedis, balzaminiai keniai, sidabriniai maumedžiai. Dabar parkas stipriai pasikeitÄ™s, sunykÄ™s. YpaÄ parko teritorija pakito NoriÅ«nuose įsikÅ«rus Melioracijos statybos montavimo valdybai (MSMV). Parko teritorijoje atsirado nauji pastatai, nutiesti keliai. Kadaise parkÄ… puoÅ¡Ä™s pupelÄ—s formos tvenkinys nunyko ir dabar virto paprasÄiausiu prieÅ¡gaisriniu tvenkiniu. Nebeliko ir prieÅ¡ais rÅ«mus buvusios gražios pavÄ—sinÄ—s.
Kadaise parkas, buvęs dvaro puošmena, dabar labai sunykęs. Autorės nuotraukos
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 221 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
