 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos PAPILIAI €“ BROLIų IR SESERų KAIMAS
Nuo Utenos plento įvažiuojant į Papilius vaizdÄ… gadina kadaise savo Å¡iuolaikiÅ¡kumu žavÄ—jÄ™, o dabar apleisti pastatai. Papilių kontrastai Nuo plento įvažiuojant į Papilius kairÄ—je stovi du daugiabuÄiai namai, netoli jų, už krepÅ¡inio aikÅ¡telÄ—s, stÅ«kso žole apaugÄ™s, užkaltais langais pastatas. Galima spÄ—ti, kad Äia kažkada buvo parduotuvÄ— ir kolÅ«kio valgykla. Tas vaizdas gana slogus, lyg po karo bÅ«tų. Toliau judame keliuku pro piliakalnį, prie kurio rymo ir kuklus kaimo kryžius. Pirmosios Papilių senbuvių sodybos skendi žalumoje. PasukÄ™ deÅ¡iniau įvažiuojame įspÅ«dinga medžių alÄ—ja į sodybÄ… su netikÄ—tai Å¡iuolaikiÅ¡ku mediniu namuku.
Taip atrodo dabar po rekonstrukcijos senasis Å lapelių namas. „Gimiau ir užaugau gretimoje sodyboje. Å iuo metu ten mano brolis gyvena. Su vyru Äia 1963 metais pasistatÄ—me Å¡itÄ… sodybÄ…. Iki tol Äia buvo tuÅ¡Äias kalniukas. StovÄ—davo kolÅ«kio traktoriai. Dar ankstesniais laikais ten bÅ«ta Kalvelių sodybos. KolÅ«kiniais metais naujoms sodyboms statyti buvo iÅ¡dalyti sklypeliai. Niekas nepaisÄ—, kieno ten anksÄiau buvo ta žemÄ—. Namelis mÅ«sų buvo standartinis, iÅ¡ medinių plokÅ¡Äių. Vaikai sugalvojo jį rekonstruoti. Daug padÄ—jo žentas Alvydas, dukros SnieguolÄ—s vyras, nagingas medžio meistras. Namelį paaukÅ¡tino, apÅ¡iltino. Gera Äia gyventi.
JulÄ— Vanda Å lapelienÄ— gimÄ— ir užaugo Papilių kaime. Dukra gyvena KupiÅ¡kyje. Dažnai aplanko, atveža maisto produktų nupirkusi. Atvažiuoja automobilinÄ— parduotuvÄ— ir į kaimÄ…, bet ten labai mažas prekių pasirinkimas ir brangiau. TodÄ—l neperku iÅ¡ jos. SÅ«nus ArtÅ«ras netoliese, RakuÄiuose, Å«kininkauja. Kai reikia, aplinkÄ… vaikai nuÅ¡ienauja. Dukra su Å¡eima vÄ—liau ketina iÅ¡ miesto Äia persikelti gyventi. Turiu du anÅ«kus ir jau vienÄ… proanÅ«kį“, – pasakojo apie save ir artimuosius paÅ¡nekovÄ—. Pasak jos, kaime gyvulių laiko tik trys Å«kininkai. ÄŒia žmonÄ—s daugiausia iÅ¡ pensijų gyvena. Jaunimo labai nedaug kaime likÄ™. Jie dirbti kitur važinÄ—ja. Å iaip negyvenamos yra tik dvi sodybos – buvusi Prano MotiejÅ«no ir Povilo ÄŒerniaus. Senieji jų Å¡eimininkai mirÄ™. P. ÄŒerniaus du sÅ«nÅ«s partizanai pokariu buvo suÅ¡audyti Liesnosios miÅ¡ke, o tÄ—vai ir kiti Å¡eimos nariai iÅ¡vežti į SibirÄ…. Su dviem dukterimis tÄ—vai iÅ¡ ten sugrįžo atgal. Visi jau iÅ¡mirÄ—. Dukterys Å¡eimų nesukÅ«rÄ—. Nebuvo kam paveldÄ—ti namų. MotiejÅ«nų vaikams ir anÅ«kams sodyba neberÅ«pi. Jie gyvena kitur. Nori jÄ… parduoti, bet kol kas nesiseka. J. V. Å lapelienÄ— prisiminÄ—, kad į mokyklÄ… jai reikÄ—davo eiti 3 km į Skodinius. ŽiemÄ… su arkliu Å«kininkai paeiliui vaikus į jÄ… veždavo. Ant piliakalnio vykdavo gegužinÄ—s pamaldos. PapilieÄiai Äia aplinkinių kaimų jaunimÄ… į vakaruÅ¡kas sukviesdavo. Ant piliakalnio buvo Å¡okiams tinkama, neapaugusi medžiais, vieta. ŽiemÄ…, rudenį jaunimas pavakaroti rinkdavosi į didesnÄ™ kurio nors Å«kininko trobÄ…. Papiliuose nebuvo savo muzikanto. Pagroti praÅ¡ydavo muzikantus iÅ¡ kitur. IÅ¡ tÄ—vo pasakojimo moteris sakÄ— girdÄ—jusi, kad per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… jų kaimas buvo sudegÄ™s. Gyventojai glaudÄ—si Å imonių girioje. Vyrai įsilipdavo į aukÅ¡ÄiausiÄ… medį pasižiÅ«rÄ—ti, kieno sodyba dega. Per AntrÄ…jį pasaulinį karÄ… per Papilius judÄ—jo kariuomenÄ—. VokieÄiai gyventojams buvo liepÄ™ iÅ¡sikasti bunkerius, nes bus bombarduojama. Buvo iÅ¡sikasÄ™ tÄ—vai bunkerÄ—lį, bet jo nebeprireikÄ—. Tos bombos jų nepasiekÄ—. Su sodybos Å¡eimininke pasidairÄ—me po tvarkingÄ… kiemÄ…, pasigrožėjome meniÅ¡kais jo akcentais ir gÄ—lynais. Gyventi tokioje sodyboje, ko gero, tikra atgaiva sielai.
Rimantas ÄŒernius papasakojo apie senuosius kaimo gyventojus. Kitas stabtelÄ—jimas Papiliuose buvo netoliese – pas kÄ… tik kalbintos paÅ¡nekovÄ—s brolį RimantÄ… ÄŒernių. Važiuojant į Å¡iÄ… sodybÄ… akį patraukÄ— keletas smÄ—lio spalvos karvuÄių, kurios ganÄ—si pievoje prie namų. Ne toks dažnas vaizdelis Å¡ių dienų Lietuvoje. VyriÅ¡kį radome besiruoÅ¡iantį iÅ¡važiuoti savais reikalais. Visgi jis sutiko Å¡iek tiek laiko skirti ir netikÄ—tam pokalbiui. „Ši sodyba yra mano tÄ—vų, Aloyzo ir Julijos ÄŒernių, palikimas. Dviejų galų namas statytas po 1918 metų, praūžus Pirmajam pasauliniam karui. Seniau stovÄ—jusi troba buvo sudegusi per tÄ… karÄ…. Mano mama buvo MotiejÅ«naitÄ—, irgi kilusi iÅ¡ Å¡io kaimo. Papiliuose yra daug besigiminiuojanÄių kiemų. ÄŒia gyvena mano dvi seserys – J. V. Å lapelienÄ— ir NijolÄ— KalvelienÄ—. Papiliuose įsikÅ«rusios ir kupiÅ¡kÄ—nÄ—s mokytojos Eugenijos KatauskienÄ—s seserys – Vanda ŽanieriÅ«nienÄ—, DanutÄ— KaniÅ¡auskienÄ— ir GenovaitÄ— MÄ—lynienÄ—. Jų tÄ—vai Pelaniai po karo Äia atsikÄ—lÄ— iÅ¡ Ignalinos kraÅ¡to ir tapo savi. G. MÄ—lynienÄ—s jau mirÄ™s vyras Alfonsas MÄ—lynis buvo Äia irgi gyvenanÄios GenovaitÄ—s ŽiÅ«kienÄ—s brolis. Broniaus ŽalnieriÅ«no Å¡eima giminiuojasi su MickeviÄiais. Jau mirusi jo sesuo buvo iÅ¡tekÄ—jusi už MickeviÄiaus. ÄŒia suminÄ—ti žmonÄ—s vietiniai. Gal ir nieko keista, kad visi giminystÄ—s saitais susieti – nuo mažens buvo vieno kaimo žmonÄ—s, kartu augo, į mokyklÄ… Ä—jo, užaugÄ™ kÅ«rÄ— Å¡eimas“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovas.
Dviejų galų namas, statytas praūžus Pirmajam pasauliniam karui, Aloyzo ir Julijos ÄŒernių palikimas. ÄŒia gyvena jų sÅ«nus Rimantas. Jo paties vaikai, sÅ«nus Egidijus ir dukra Inga, gyvena KupiÅ¡kyje, bet Å«kininkauja. Pats Å«kininkavimo atsisakÄ™s. TurÄ—tus 14 ha žemÄ—s perleido sÅ«nui. Å iuo metu mÄ—gaujasi užtarnautu poilsiu. „Kaimo gyvenimÄ… į miestÄ… ir aÅ¡ buvau iÅ¡mainÄ™s. KupiÅ¡kyje dirbau vairuotoju, Å¡altkalviu. KarjerÄ… baigiau „Dastros medyje“. Mano žmona Virginija dar dirba bendruomenÄ—s slaugytoja KupiÅ¡kio socialinÄ—s globos namuose. Ji yra kilusi iÅ¡ TelÅ¡ių. Ilgai nenorÄ—jo į kaimÄ… keltis gyventi, bet dabar ir jai Äia patinka, į darbÄ… netoli važinÄ—ti. Visas mÅ«sų Å«kis Å¡iuo metu viÅ¡tos ir Å¡uva“, – pasakojo apie save paÅ¡nekovas.
Nuo ÄŒernių sodybos tvenkinio galima grožėtis senuoju piliakalniu. AutorÄ—s nuotraukos Paskutinį kartÄ… visi papilieÄiai buvo susibÅ«rÄ™ gal prieÅ¡ deÅ¡imt metų, kai prie daugiabuÄio namo stovÄ—jÄ™s kaimo kryžius buvo perkeltas prie piliakalnio. Dabar tik vienintelÄ— Å¡ventÄ— belikusi – ValstybÄ—s dienos minÄ—jimas ant piliakalnio. „NebÄ—ra kam atgaivinti suÄ—jimo tradicijos“, – apgailestavo R. ÄŒernius. IÅ¡ istorijos versmÄ—s „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ apie Papilius raÅ¡oma, kad tai gana sena vietovÄ—, kurios prieÅ¡istorinius laikus mena kaimo viduryje stÅ«ksantis piliakalnis, vadinamas Piliumi. ÄŒia buvo rasta senovinių lipdytinÄ—s keramikos dirbinių. Piliakalnis davÄ— vardÄ… kaimui. „Papiliai, kaip ir daugelis aplinkinių kaimų greiÄiausiai susiformavo Valakų reformos laikais. /.../ 1798 metais kaime buvo Å¡ie dÅ«mai: Mykolo ÄŒerniaus, JokÅ«bo StanÄiko, Mykolo JanuÅ¡kos, Jurgio JurÄ—no, Andriaus Kalvelio, Igno Naujiko, Simono JurÄ—no, Juozo ÄŒerniaus, Jurgio LukoÅ¡iÅ«no, Kazimiero Ivanausko, Mato ÄŒerniaus, Jurgio Vizbaro. IÅ¡ jų 11 lažininkų, 1 trobelninkas, 49 vyrai, 25 moterys. /.../ 1898 metais kaime buvo 133 gyventojai. Kaimas turÄ—jo pasistatÄ™s mokyklÄ…, bet per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… ji sudegÄ—. Skirstydamiesi į vienkiemius Å«kininkai iÅ¡sidalijo mokyklai skirtÄ… 1 deÅ¡. žemÄ—s. DÄ—l to po karo mokykla kaime nebeatkurta, o įsteigta KuosÄ—nuose. /.../ 1903 metais kaime buvo 108 gyventojai. 1915 metais einant frontui visas kaimas sudegÄ—. 1919–1954 metais buvo KupiÅ¡kio valsÄiaus seniÅ«nijos (apylinkÄ—s) centras. 1923 m. – 20 Å«kių, 114 gyventojų. 1929 metais buvo 395,46 ha žemÄ—s. 1942 metais kaime buvo Juozo MÄ—lynio, Kazio ÄŒeknio, Juozo Kalvelio, Petro MinkeviÄiaus, Jeronimo Indilo, Petro Zulono, Aniceto KavoliÅ«no, Mykolo Leikos, Prano MotiejÅ«no, Jono MotiejÅ«no, Jono Laužiko, Kazio Vilimo, Napalio ŽalnieriÅ«no, Elžbietos KlypienÄ—s, Felikso Augustino, Prano RepÅ¡io, Broniaus Petrulio, Aloyzo ÄŒerniaus, Povilo ÄŒerniaus, Domo JurÄ—no, Adomo Petrulio Å«kiai. IÅ¡ viso 148 gyventojai. 1948 metais MGB vidaus kariuomenÄ—s 24 pulko karių grupÄ— aptiko partizanų stovyklavietÄ™. Per susiÅ¡audymÄ… žuvo 1 emgÄ—bistas ir 2 partizanai (Juozas ÄŒernius iÅ¡ PelyÅ¡ių ir neatpažintas). 1949 07 23 gavÄ™ agentÅ«rinių žinių emgÄ—bistai ties Puožgiriu užklupo ir nuÅ¡ovÄ— partizanus brolius JonÄ… ir JuozÄ… ÄŒernius iÅ¡ Papilių. Ä® SibirÄ… buvo iÅ¡tremtas Juozas Vilimas, Leikų, RepÅ¡ių Å¡eimos. 1949 09 10 kaime įkurtas „Piliakalnio“ kolÅ«kis. 1953–1964 metais Papiliai priklausÄ— „MÅ«sų rytojaus“ kolÅ«kiui, 1964–1988 metais – Skodinio tarybiniam Å«kiui. 1959 metais kaime buvo Felikso ir Vytauto Augustinų, Algirdo Å ilinio, Broniaus Klypo, Napalio ŽalnierÅ«no, Broniaus ŽalnieriÅ«no, Juliaus Ganatausko, Broniaus Stravinsko, Elžbietos LaužikienÄ—s, Jono Laužiko, Prano MotiejÅ«no, Kazio Leikos, Prano RepÅ¡io, JulÄ—s ÄŒeknienÄ—s, GenÄ—s BekeviÄiÅ«tÄ—s, Broniaus Petrulio, Alyzo ÄŒerniaus, Povilo ÄŒerniaus, Domo JurÄ—no, PaulÄ—s KalvelytÄ—s, Alfonso MÄ—lynio, Juozo MÄ—lynio, MarÄ—s KalvelienÄ—s, Adolfo MickeviÄiaus, Broniaus KavoliÅ«no, Petro Zulono, Jeronimo Indilo, Vinco Pelanio namų Å«kiai. IÅ¡ viso buvo 105 gyventojai. 1970 metais – 72 gyventojai, 1989 metais – 108, 2001 metais – 86. 2003 metais buvo 100 gyventojų ir 44 Å«kiai. IÅ¡ Papilių kilÄ™s pedagogas Domas Kalvelis, poetas Kazimieras Vilius Laužikas.“ Vietovardžiai „1935 metais užraÅ¡yti vietovardžiai: ÄŒigoninÄ—, DÅ«ba, GyvaÄbala, Gražioji pieva, KiÅ¡kiakamarys, LankelÄ—, Paversmis, PrÅ«delis, Retabarždžiai, SamanynÄ—, Å epetÄ—lÄ—, Urnaklatis, Vabgala, ŽydpievÄ— (pievos); ApÅ¡Å«tai, Barždžiukas, Duburas, DÅ«diÅ¡kÄ—s, Gaidžkalnis, Morgiakalnis, Piliakalnis, PunÄiakÄ—lÄ—, Raudonkalnis (kalvos); AukÅ¡tosios, ÄŒerniakalnis, DegutinÄ—, Lapkasos/Lopakasai (pakilumos); ErÅ¡kÄ—tynÄ—, Latgala, LiÅ«nynÄ—, Padubrys, PajuodymÄ—, PamargÄ—, TrÅ«dbala (balos, pelkÄ—s); kalnelis baloje VarnagrÅ«bÄ—, upelis Graužupis, galinis laukas Galutvoris, ganykla Å altekÅ¡nynÄ—, ariamoji žemÄ— Užubalis.“ 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 395 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
