Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

PIRMASIS GYVENIMO IŠŠŪKIS JAU LAIMĖTAS

Sonata MOGYLAITĖ

2007−08−02 1

Egzaminų karštinė jau atslūgo. Liepos 31-oji buvo paskutinė diena, kuomet būsimieji studentai galėjo pristatyti visus stojimui reikalingus dokumentus.

Pokytis tarp šių ir praeitų metų populiariausių specialybių nėra ryškus: ekonomikos, verslo, viešojo administravimo bei vadybos specialybės užima pirmaujančiųjų pozicijas ir toliau. Ne mažiau paklausios specialybės (statybų inžinerija, nekilnojamo turto vertinimas, turizmo administravimas, finansų ir draudimo matematika) yra reikalingos ir atspindi šių dienų aktualijas.

Iš anksto žino, ko nori

Rūpestingieji mokytojai jau nuo pat žemesnių klasių “kala“ į galvą, kad nė nepastebėsime, kaip greitai ateis dvylikta klasė ir bene didžiausias moksleivių baubas — egzaminai. Geriausiai egzaminus išlaiko tie, kurie iš anksto jau yra apsisprendę, į kokią specialybę stos.

Alizavietė Daumantė Čepelytė, šiemet baigusi Povilo Matulionio vidurinę mokyklą, įstojo į prancūzų filologiją Vilniaus universitete. “Ši kalba yra mano "arkliukas": ją moku gana gerai, bet noriu tobulėti šioje srityje ir toliau“, — paaiškino savo pasirinkimą ji. D. Čepelytė sakė, kad prancūzų kalba susižavėjo, kai būdama šeštokė atėjo mokytis į Povilo Matulionio vidurinę mokyklą ir jos auklėtoja, prancūzų kalbos mokytoja, "užlaužė".

Ilgai trukusį egzaminų maratoną Daumantė pavadino pirmuoju gyvenimo iššūkiu. Kiekvienas su juo turėjo susidoroti savo jėgomis ir parodyti, ką išmoko dvylika metų “trindami“ mokyklos suolus.

Kupiškėnas Vytautas Trasikis prisipažino, kad ne itin domėjosi, kokios specialybės Lietuvoje yra paklausiausios ir iš anksto žinojo, su kokia veikla ketina sieti savo ateitį. “Stojau ten, kur man patinka, ir neatsižvelgiau į tai, ar specialybė paklausi, ar ne“, — pasakojo vaikinas. Jis nuo pat mažens domėjosi su elektra susijusiais dalykais, mat jo tėtis yra elektrikas. Vytautas studijuos automatiką ir valdymą Vilniaus Gedimio technikos universitete.

Į darbą — kaip į šventę

Kristina Kopūstaitė, šiemet atsisveikinusi su Povilo Matulionio vidurine mokykla, yra toks žmogus, kuris negali nustygti vietoje. Artimieji jau seniai pastebėjo jos aktyvumą, todėl pritarė Kristinos pasirinkimui sieti savo ateitį su tokiu darbu, kuriame galėtų save realizuoti ir kiekviena diena darbe teiktų malonumą.

“Nenorėjau būti buhalterė kaip mano mama. Man toks darbas atrodo nuobodus ir neįsivaizduoju savęs visą dieną praleidžiančios tarp krūvos popierių ir dokumentų“, — čiauškėjo mergina, studijuosianti Vilniaus kolegijoje.

Kristina pirmuoju numeriu į pasirinkimų sąrašą nedvejodama įrašė turizmo ir viešbučių administravimą. Pritrūkus šiek tiek balų būsimoji studentė pateko į įstaigų ir įmonių administravimą. Šios dvi specialybės tarpusavyje gana glaudžiai susijusios, tad mergina nusivylimo kartėlio nejautė.

Populiariausių specialybių suvilioti

Šiemet nemažai kupiškėnų susiviliojo populiarių specialybių sąrašu, kuris nedaug tepakito nuo praėjusių metų. Kaip ir visur, pasitaiko studentų, kurie stoja į populiarią specialybę, tačiau jiems patiems ne itin patrauklią.

Kupiškėnai, besiruošiantys nuo rugsėjo pradėti krimsti mokslus aukštosiose mokyklose, sakė, kad dauguma jų bendraklasių rinkosi tradicines specialybes: ekonomiką, verslo vadybą, o tarp vaikinų susidomėjimo sulaukė tokios specialybės kaip statyba, elektronikos inžinerija. “Kiekvieną dieną skaitydamas laikraščius, atkreipi dėmesį, kokių specialybių stinga Lietuvoje“, — pasakojo K. Kopūstaitė. Tai netgi labai lemia būsimųjų studentų pasirinkimą. Tėvų spaudimas taip pat daro savo ir neretai jaunuoliai susipainioja savo noruose.

D. Čepulytė prancūzų kalbos filologijos studijas rinkosi, nes ši specialybė jai ne tik patinka, bet ir yra perspektyvi. Lietuvoje trūksta šios srities specialistų, todėl mergina mano, kad darbo jai tikrai nepritrūks. “Mano klasės draugai taip pat stojo į tradicines specialybes“, — pridūrė mergina, paklausta apie savo bendraklasių pasirinkimus.

Kolegija ar universitetas?

Justinas Gatautas, šiemet pabaigęs Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją, susižavėjo transporto inžinerijos mokslais Šiaulių kolegijoje. Pašnekovas nė trupučio nesigaili dėl savo pasirinkimo iš gimtųjų namų traukti ne į Vilnių, o į mažesnį miestą — Šiaulius. “Nesuprantu, kodėl visi studentai taip veržiasi į Vilnių, juk ir kolegijose yra puikios sąlygos mokytis“, — sakė J. Gatautas. Justinas mano, kad Vilnius yra pernelyg sausakimšas, o Šiauliai jam patinka ir yra artimas miestas.

K. Kopūstaitė taip pat jam pritaria, nes pati pirmosiose trijose vietose įrašė studijas kolegijose, o ne universitetuose. “Svarbiausia man buvo, kad patiktų specialybės, kurias renkuosi, o ne vieta. Mano prioritetai kitokie“, — prisipažino mergina. Anot jos, kai kuriems svarbiausia yra tik įstoti į universitetą, tačiau kolegijose specialybių pasirinkimų spektras taip pat yra didžiulis.

Stereotipai

K. Kopūstaitė norėjo dirbti su kurčiaisiais, nes jos giminėje yra tokių žmonių. “Jaučiu užuojautą ir norą ištiesti pagalbos ranką, kai sutinku tokius žmones, — pasakojo gestų kalbą taip pat į pasirinkimų lapą rašiusi mergina. Jos gera draugė nepabūgo išbandyti savo sėkmę režisūroje ir džiaugiasi sėkmingai įstojusi.

Neseniai atestatą gavusiai Linai Razgūnaitei visuomet patiko istorija. Ji domėjosi senovės istorija, lietuvių tautos šaknimis, todėl šeimos narių nenustebino, pasakiusi, kad stos į archeologiją. Pritrūkus šiek tiek balų, mergina įstojo į pedagogiką. Lina prasitarė, kad pedagogika, jos nuomone, nėra populiari specialybė ir nežino, ar baigusi studijas dirbs pagal ją.

Studentiško gyvenimo ypatumai

Dauguma kalbintų jaunuolių sakė, jau parašę pareiškimus gauti bendrabučio kambarėlį. Studentų, be abejo, daugiau nei vietų, todėl studijavimas kitame mieste yra nemenkas galvos skausmas daugeliui kupiškėnų. “Parašiau prašymą, tačiau atsakymo dar nesulaukiau“, — sakė K. Kopūstaitė.

Mergina nežino, ar dar nežino, ar savo ateitį sies su Kupiškiu, kadangi čia galimybių ribos yra mažesnės nei didžiuosiuose mūsų šalies miestuose. K. Kopūstaitė sakė, jog tai priklausytų nuo užmokesčio, galimybės tobulėti.

D. Čepulytė prasitarė mąsčiusi apie studijas užsienyje, tačiau apsisprendė, kad kol kas užteks ir Lietuvos. Jaunas žmogus, kupinas jaunatviško maksimalizmo ir svajonių, nori viską išbandyti. Vienas gyvenimo etapas (mokyklos laikai) pasibaigė, bet prieš akis — kitas.