|
|
|
Gamta ir mes NEVALIA MEDžIOKLINIų šUNų PAVERSTI DEKORATYVINIAIS
Ingrida NagrockienÄ— |
2011−11−15 |
 Å unų ir Å¡ernų, Å¡unų ir kiaunių bandymai - tokie žodžiai paprastam žmogui gali pasirodyti keisti ir netgi nehumaniÅ¡ki. TaÄiau tikri medžiotojai žino, kad tai paprasÄiausias bÅ«das dresiruoti medžioklinius Å¡unis. Tokie bandymai, pasirodo, vyksta ir mÅ«sų rajone - AntaÅ¡avos Å«kininko RiÄardo Barzdenio Å«kyje. Å iuo metu tai pagrindinÄ— bazÄ—, kur renkasi pasirodyti medžioklinių Å¡unų augintojai. Savo keturkojus jie keletÄ… kartų iÅ¡bandÄ— ir praÄ—jusiÄ… savaitÄ™.
Apie šunų bandymus ir jų svarbą "Kupiškėnų mintys" pakalbino Lietuvos kinologų draugijos Medžioklinių šunų darbinių savybių išsaugojimo ir ugdymo komisijos pirmininką Gediminą ŽIŪKĄ.
Kas iš tiesų yra lauko bandymai šunims?
Visų dabar pasaulyje egzistuojanÄių Å¡unų veislių pradžia - Å¡unų protÄ—viai, kurie prie žmonių gyveno jau ankstyvajame neolite (V - II tÅ«kstantmetis pr. Kr.). PagrindinÄ— jų atsiradimo Å¡alia žmonių priežastis - pagalba žmogui medžioklÄ—je, kuri buvo tuometinio žmogaus egzistencijos pagrindas. Jau tada Å¡unys padÄ—davo žmogui surasti, sulaikyti ir sumedžioti žvÄ—ris. Tai dÄ—l to, kad Å¡ie gyvÅ«nai turi Å¡imtus kartų geresnÄ™ jautrÄ… nei žmogus. Jie gali praeiti ir pralįsti ten, kur tai padaryti žmogui neįmanoma. Å ie medžiokliniai Å¡unų instinktai iÅ¡liko per tÅ«kstantmeÄius. Jie buvo žmonių tobulinami - iÅ¡vestos naujos, specializuotos medžioklinių Å¡unų veislÄ—s.
Be pokyÄių, įvykusių per daugybÄ™ amžių, ir Å¡iandien medžioklinÄ— Å¡unininkystÄ— aktuali visame pasaulyje. DaugybÄ— medžioklinių Å¡unų veislių dalyvauja praktinÄ—se medžioklÄ—se.
O lauko bandymai, tai - oficialus renginys, kurio metu medžioklinių veislių šunys natūraliose arba joms maksimaliai prilygintose medžioklės sąlygose mokosi ir demonstruoja savo įgimtas ir įgytas, veislei būdingas medžioklines savybes. Jų veiksmus stebi ir vertina kinologijos specialistai.
Koks bandymų tikslas?
Pagrindiniai bandymų (mokymų) tikslai - paruošti medžioklinius šunis tikroms medžioklėms. Jose, žinoma, sąlygos šunims yra žymiai pavojingesnės nei aptvaruose. Taip pat svarbu įvertinti, ar šunys tinkami bei pasiruošę medžioti.
Kitas labai svarbus bandymų rengimo tikslas - įvertinti medžioklinio Å¡uns įgimtų ir įgytų darbinių savybių visumÄ…. Tai paprastai bÅ«tina patvirtinti veisiant medžioklinius Å¡unis. PrieÅ¡ingu atveju - nereikalaujant jų darbinių savybių patikrinimo ir patvirtinimo, o veisiant Å¡unis atsižvelgiant į jų iÅ¡vaizdÄ…, apraÅ¡ytÄ… veislÄ—s standarte, galima prarasti Å¡imtmeÄius puoselÄ—tas ir tobulintas Å¡unų medžioklines, darbines savybes.
Su kai kuriomis veislÄ—mis jau beveik yra taip nutikÄ™. Tokie Å¡unys paÅ¡iepiamai vadinami "loviniais" - nebe medžiokliniais. Ar mes, dirbantys su medžioklinių Å¡unų veislÄ—mis tik akimirksnį, palyginti su amžiais, turime teisÄ™ naikinti ilgus metus formuotÄ… Å¡ių veislių paskirtį ir medžioklines veisles paversti dekoratyvinÄ—mis? DÄ—l to ir negalime veisti Å¡unų, turinÄių silpnÄ—janÄias ar beveik prarastas medžioklines savybes. Tai dažniausiai persiduoda ir jų palikuonims. O įvertinti visa tai geriausia tik bandymų metu.
Kaip vyksta tokie mokymai?
Skirtingų medžioklinių veislių Å¡unims rengiami skirtingi bandymai. Jų taisyklÄ—ms ir rengimo tvarkai apraÅ¡yti reikÄ—tų labai daug laiko. Lauko bandymus, ypaÄ pagrindinius - medžiojant Å¡ernus (nes jie yra gausiausiai medžiojami žvÄ—rys), Lietuvoje pradÄ—ta rengti septintajame praÄ—jusio Å¡imtmeÄio deÅ¡imtmetyje. Tam tikslui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) skyriai daugelyje Lietuvos rajonų turÄ—jo įrengtus aptvarus (5 - 25 ha miÅ¡ko plotus) su Å¡ernais. Jie buvo skirti Å¡unims apmokyti ir jų darbinÄ—ms savybÄ—ms vertinti. Beveik paraleliai pradÄ—ti ir urvinių bei paukÅ¡tinių Å¡unų lauko bandymai. Juos rengiant remtasi kitų valstybių: Lenkijos, Rusijos, Vokietijos - pavyzdžiu, kur bandymai vykdomi nuo XX a. pradžios.
Bandymuose dalyvauja įvairių medžioklinių veislių Å¡unys. O ypaÄ tų, kurių TarptautinÄ—s kinologų federacijos (FCI) patvirtinti veislų standartai reikalauja turÄ—ti darbinių savybių įvertinimus. Pagal gausiausiai Lietuvoje medžiotojų laikomus Å¡unis skirstoma: laikų - 4 veislÄ—s; terjerų - 6 veislÄ—s; skalikų - 10 veislių; vižlių - 7 veislÄ—s; retriverių - 3 veislÄ—s; spanielių - 3 veislÄ—s; taksų - 6 veislÄ—s; kurtų - 4 veislÄ—s; pÄ—dsekių 2 veislÄ—s ir kt.
Pasaulinėje medžioklinių šunų bandymų praktikoje bandymai rengiami su šiomis gyvūnų rūšimis: briedžiais, elniais, meškomis, šernais, vilkais, barsukais, lapėmis, kiškiais, kiaunėmis, sabalais, voverėmis, kurtiniais, tetervinais, jerubėmis, fazanais, kurapkomis, putpelėmis ir dar daug kitų rūšių, priklausomai kur, kas ir kaip medžiojama. Lietuvoje šių rūšių žymiai mažiau.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.
|
