Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

OPTIMISTIŠKAI APIE ASMENINIŲ FINANSŲ VALDYMĄ

Ovidijus PETKEVIČIUS

2007−07−14 2

Mokėti taupyti pinigus ir jų turėti pakankamai – dažno mūsų svajonė. Visi puikiai žinome, kad pinigai - tai laisvo pasirinkimo galimybė. Galbūt kaip tik todėl į trečiadienį Kupiškio r. verslo informacijos centre surengtą seminarą “Asmeninių finansų valdymas„ susirinko nemažai klausytojų. Patirtimi, kaip to geriau pasiekti, dalijosi AB banko “Hansabankas„ Investicinių produktų pardavimo valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys.

Susitikimą pinigų taupymo ir investavimo žinovas pradėjo nuo klausimo: “Ar esame taupanti tauta?„. Tai, kiek vienos ar kitos šalies gyventojai turi pinigų, parodo gyventojų finansinio turto rodiklis. Pirmiausia svečias iš Vilniaus pasiūlė paspėlioti, kiek vidutiniškai lietuviai turi finansinio turto. Spėjimų amplitudė buvo gan plati. Pati pesimistiškiausia nuomonė buvo, kad ši suma neviršija 5000 litų vienam gyventojui, o optimistiškiausia siekė net 70 000 litų. Iš tiesų šiuo metu vidutinis Lietuvos gyventojų finansinis turtas – 7 700 litų arba 2 200 eurų. Šie skaičiai, pasak I. Ryklio, parodo, kad mes, kaip tauta, dar tik pradedame pinigus kaupti, tai yra mokomės tai daryti. Senųjų Europos šalių gyventojų finansinis turtas vidutiniškai siekia 41 628 eurus. Tačiau, kalbėdamas apie lietuvių finansinę padėtį, ekspertas nestokojo optimizmo. Tuo tarpu salėje susirinkę kupiškėnai buvo kur kas pesimistiškesni arba kur kas realiau žiūrėjo į pinigų investavimą. I. Ryklys vaizdžiai palygino, jog kiekvienas žmogus, kaip atskiras UAB’as, privalo planuoti savo pajamas ir išlaidas. Pasak jo, jei nieko nedarysime su pinigais, tai reiškia, kad juos prarasime. Tai lemia infliacija ir kiti faktoriai. Štai prie 4 proc. infliacijos iš 100 Lt, turėtų metų pradžioje ir laikytų “kojinėje„ (grynais), metų pabaigoje jau teturėsime tik 96 Lt. Aišku, infliacijos pėdsakus kur kas skaudžiau pajustume, jei ta pinigų suma būtų žymiai didesnė. Kalbėdamas apie ilgalaikį taupymą ir investavimą I. Ryklys pabrėžė, kad kiekvienam nenumatytiems atvejams (ligai, nedarbui, kitoms nelaimėms) būtina turėti neliečiamą šešių atlyginimų dydžio rezervą. Ar daug tokių žmonių mūsų rajone esama, čia jau retorinis klausimas. Antra būtina sąlyga – 2 pakopos pensijos.

Tiesa, tarp susirinkusiųjų ir šioje vietoje atsirado prieštaraujančių. Pasak jų, ypač vyresniems žmonėms, pasirinkusiems dar ir antros pakopos pensijas, sumažėja SODROS mokama pensija.

Optimistines prognozes teigiantis Investicinių produktų pardavimo valdymo departamento direktorius patikino, kad antros pakopos pensijos gali būti nenaudingos tik priešpensinio amžiaus žmonėms. Tuo tarpu jauniems tai yra labai perspektyvu. Be abejo, direktorius nepraleido progos pakalbėti ir apie “Hansabanko„ investavimo programas: investicinius indėlius, investicinius fondus, fondų fondus. Kaip ten bebūtų, nesigilinant į tai, kokios banko paslaugos yra naudingesnės klientams, svarbiausia, kad mūsų žmonių finansinės galimybės, tegu ir labai nežymiai, didėja. Pasak I. Ryklio, norint užsitikrinti stabilią (ar bent normalią) finansinę ateitį, reikia atliekamus pinigus (jei jų atsiranda) investuoti nuolat ir ilgai. Tokiu būdu savo tikslams išnaudosime laiko galią. Kita vertus, nors ir trykštame optimizmu, didžiuliu noru taupyti, tie 41 628 EUR – vidutiniškas Europos šalių gyventojų finansinis turtas - artimiausiais dešimtmečiais mums dar bus tik rožinė svajonė.