|
|
|
Vėrinys MAUGARUOSE - Å¡EIMOS POMÄ—GIų EKSPOZICIJA
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2005−08−06 |
 Kiekvienas, kuriam teko vartinÄ—ti Janinos LauciuvienÄ—s paÅ¡to ženklų, kalendorÄ—lių kolekcijų albumus, apžiÅ«rÄ—ti numizmatikos eksponatus, lieka nustebintas jos laisvalaikio pomÄ—gių įvairove ir moters kantrybe. Rajone žinoma pedagogÄ— sako, jog Å¡ie albumai - tarsi istorijos, geografijos vadovÄ—liai, praÄ—jusių deÅ¡imtmeÄių politinio gyvenimo, kultÅ«ros kaitos atodangos.
Įpareigojo tėvelio dovana
J. Lauciuvienė, perkrimtusi šimtus knygų, net pabrėžė, jog semtis istorijos, pasaulio mokslo raidos žinių iš tokių mažmožių kaip pašto ženklai, atvirukai, kalendorėliai, net įdomiau ir jos labiau įstringa, negu iš storų vadovėlių. Bet tai daug laiko reikalaujantis užsiėmimas.
Pašnekovės nuomone, kiekvienas pomėgis - tai ir saviraiška. Tokį bruožą turėjęs ir jos tėvelis Antanas Vanagas, šiaip buvęs paprastas Dumbliūnų kaimo ūkininkas, bet turėjęs savitumų. Ištaikydavęs jis laiko kolekcionuoti pašto ženklus, domėtis tarpukario metais Lietuvoje buvusiu filatelistų judėjimu, palaikydavo ryšius ir su Šiaulių muziejumi. Šio pomėgio žmonės, J. Lauciuvienės tvirtinimu, yra atviraširdžiai, apskritai bet kokia kolekcija naujais eksponatais pasipildo, kai yra su kuo jais keistis, kai tau talkininkauja ir daugelis kitų.
Ji mananti, kad tėveliui kaupti pašto ženklus labai nuoširdžiai padėjo jo sesuo medikė Ksavera, kuriai tekdavo lankytis Antano Smetonos tėviškėje Užugiriuose. Šią sodybą pasiekusių laiškų įdomesni pašto ženklai patekdavo ir į jos rankas.
Jų giminÄ—s buvo Argentinoje, Lenkijoje, vÄ—liau kai kurie iÅ¡ jų buvo pasiekusių MongolijÄ…, KubÄ…, tad laiÅ¡kais atsiliepdavo ir iÅ¡ tų kraÅ¡tų, o pokario metais namiÅ¡kiai gaudavÄ™ laiÅ¡kų ir iÅ¡ Sibiro - iÅ¡ tremtinių. “Kiekvieno ženkliuko kelias į tuos albumas turi savo istorijÄ…â€, - pabrėžė ji. Janinai buvÄ™ kiek netikÄ—ta, jog savÄ…sias paÅ¡to ženklų, pinigų monetų ir banknotų kolekcijas tÄ—velis apsisprendÄ— padovanoti bÅ«tent jai ir papraÅ¡Ä™s tÄ™sti jo pradÄ—tus darbus. “GalbÅ«t įžvelgÄ™s, jog ir aÅ¡ negalÄ—siu gyventi be prasimanymų, juolab kad ir prie jo iÅ¡drožtų Å¡aÅ¡kių lentos susÄ—sdavomeâ€, - prisiminÄ— nuoÅ¡irdaus bendravimo su tÄ—vu valandas J. LauciuvienÄ—.
Kreipdavosi ir į įstaigas
Ji supratusi, jog be nuolatinio rÅ«pesÄio tÄ—vo palikti kolekcijų albumai naujais ženklais nepasipildys. Tad mokytoja nesibodÄ—davo papraÅ¡yti atliekamų vokų su paÅ¡to ženklais iÅ¡ savo bendradrbių, moksleivių, o bÅ«dama KupiÅ¡kyje apsilankydavo ir įstaigose, kuriose dirbdavo jai pažįstamų žmonių. “Užsukdavau ir į jÅ«sų laikraÅ¡Äio redakcijÄ…, vis praÅ¡ydavau tuo metu paÅ¡tÄ… tvarkiusios Renatos parinkti man retesnių ženklų, - dalijosi filatelistÄ—s rÅ«pesÄiais J. LauciuvienÄ—. - Jie iÅ¡lieka tokie pat iki Å¡iol ir net keblesni, nes laiÅ¡kus vokuose labai spÄ—riai keiÄia žmonių tarpusavio ir įstaigų elektroniniai ryÅ¡iai. Po deÅ¡imtmeÄio kito paÅ¡to ženklų kolekcijos gali tapti vien muziejų eksponatais.
IÅ¡ pusÄ—s tÅ«kstanÄio nepasikartojanÄių paÅ¡to ženklų J. LauciuvienÄ— svarbiausiais vis dÄ—lto laiko iÅ¡ tÄ—velio palikimo kolekcijos. Joje yra ženkliukų su paÅ¡to antspaudo 1923 m. ir kiek vÄ—lesnÄ—mis datomis. Brangi Å¡eimos relikvija ir albumai ženklams laikyti.
J. Lauciuvienė pasakoja, kad jie tėvo buvo specialiai Kaune užsakyti ir labai buvo patenkintas, kad pavyko juos įsigyti.
Apie savo pomÄ—gius pasakojanÄiai Maugarų kaime gyvenanÄiai buvusiai mokytojai ne naujiena iÅ¡ sveÄio iÅ¡girsti klausimÄ…, o kam ji perduosianti šį vertingÄ… archyvÄ… bei įpareigojimÄ… neužmirÅ¡ti filatelijos. J. LauciuvienÄ— paaiÅ¡kina, jog kol kas tuo užsiima ji, o susidomÄ—jimas prabunda ir nepastebimai, ir nebÅ«tinai vaikuose. Dviejų sÅ«nų Å¡eimose auga keturi jų vaikaiÄiai. TaÄiau ir dabar artimiausi jai žmonÄ—s žino, jog vykstant į Maugarus vertingų dovanų nereikia, bet kolekcijoms reikalingų daiktelių tikrai laukiama - paÅ¡to ženklų, kalendorÄ—lių, kitų valstybių pinigÄ—lių. TÄ—vo padovanotame jai numizmatikos rinkinÄ—lyje yra monetų su 1831 m., 1897 m., 1911 m. datomis, taip pat ir lito moneta iÅ¡ Lietuvos Respublikos valiutos įvedimo laikmeÄio. ÄŒia vÄ—lgi ji mananti, kad numizmatikų pomÄ—gį nuskurdins paplisiantis euras.
Daugiausia - kalendorėlių
J. LauciuvienÄ—s kolekcijoje daugiausia - apie pusantro tÅ«kstanÄio - paÄių mažiausių kalendorÄ—lių. Pasak jų tvarkytojos, žvelgdamas į jų įliustracijas gauni daugybÄ™ informacijos apie miestus ir jų herbus, firmų veiklÄ…, pasaulio gyvÅ«nijÄ… ir augalijÄ…, Zodiako ženklus, istorinius įvykius. VÄ—lgi - nÄ— vieno pasikartojanÄio egzemplioriaus.
J. LauciuvienÄ—, per trisdeÅ¡imt metų dirbusi DidžprÅ«dÄ—lių, AntaÅ¡avos pagrindinÄ—se mokyklose, labai nesipasakodavo apie savo laisvalaikio pomÄ—gius, taÄiau paaugliams, besiskundusiems, jog neturi įdomaus užsiÄ—mimo, patardavo pradÄ—ti kÄ… nors rinkti, kolekcionuoti, nes tai skatina domÄ—jimÄ…si, ugdo pareigingumÄ… ir padeda susirasti bendraminÄių.
Su privilegijom
Vis dėlto J. Lauciuvienė prisipažįsta dėl savo pomėgių šeimoje turinti išskirtinę padėtį. Kolekcijoms kaupti, tvarkyti reikia nemažai laiko ir ji seniai “atleista†nuo namų ūkio darbų - gal jau nebemokėtų ir karvės pamelžti. Vėliau ji paaiškina, kad tokios lengvatos jai suteikiamos ir dėl sveikatos. Be kolekcionavimų, ji labai mėgsta nerti, megzti, jos rankdarbiais visi kambariai nukloti. Užtat su Albinu Lauciumi galima smagiai pasikalbėti ir apie duonos, pakišuolių kepimą, cepelinų virimą. Tokia ruoša jam patinka ir ja užsiima.
Pasak A. Lauciaus, jų Å¡eimoje visada buvÄ™ kitaip negu daugeliui tuo metu buvo įprasta. Antai jiems susituokus, buvo žmonos mokytojos įkalbÄ—tas mokytis. Ä®gijÄ™s aÅ¡tuonmetį iÅ¡silavimÄ…, neakivaizdžiai baigÄ— Vabalninko žemÄ—s Å«kio technikumÄ…. Keliolika metų dirbÄ™s fermos vedÄ—ju, vÄ—liau tapo didelio AntaÅ¡avos kolÅ«kio vyriausiuoju zootechniku. Tad ne tik žmonai ruoÅ¡iantis pamokoms ar palinkus prie savo kolekcijų tekdavo ilgai vakaroti, bet ir jam tvarkant dokumentacijÄ…. Nemažai rÅ«pesÄių turÄ—jo mokslindami sÅ«nus RomualdÄ… ir RobertÄ…. Abiejų - inžinieriaus ir mediko - Å¡eimos gyvena Vilniuje, o laiÅ¡kų motinos kolekcijai agtsiunÄia iÅ¡ įvairių Å¡alių.
DÄ—stytojai pakeitÄ— pasirinkimÄ…
PrancÅ«zų kalbos mokytoja J. LauciuvienÄ—, apibÅ«dindama gyvenimÄ… sulaukus pensinio amžiaus, sakÄ— maniusi, jog užsienio kalbos jai ir neprireiksiÄ…, taÄiau susirado jÄ…, kai reikÄ—jo Å¡io dalyko specialistÄ™ pavaduoti Vabalninko žemÄ—s Å«kio mokykloje, o šį pavasarį -salamiestÄ—nÄ—ms Å«kininkÄ—ms sulaukus vieÅ¡nios Rozali iÅ¡ PrancÅ«zijos. J. LauciuvienÄ— maniusi, kad vertÄ—jauti jai gali bÅ«ti per sunku ir iÅ¡ naujos pažįstamos gautas padÄ—kos laiÅ¡kas už nuoÅ¡irdų bendravimÄ… dar kartÄ… priminÄ— senus laikus, kai jai buvo lemta apsisprÄ™sti, kÄ… vis dÄ—lto rinktis - gimtÄ…jÄ… ir ar prancÅ«zų kalbÄ….
Stojamuosius egzaminus tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute ji laikÄ— į lietuvių kalbos specialybÄ™, taÄiau per prancÅ«zų kalbos egzaminÄ… Å¡ios specialybÄ—s katedros dÄ—stytojai įkalbÄ—jo jÄ… pakeisti savo nuomonÄ™ ir studijuoti prancÅ«zų kalbÄ…, nes jos žinios ir tartis buvusios labai puikios.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
