Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

SAKRALINIS MENAS ALAUS BALOJE

Gintaras JURGĖLAS

2007−06−30 4

Praėjusį savaitgalį Palėvenės vienuolyne vyko sakralinio meno šventė, kuri čia organizuojama jau septintus metus iš eilės.
Sakralinės muzikos šventės visiems jos atlikėjams ir klausytojams palieka malonų įspūdį, bet beveik visada jose atsiranda šaukštas deguto, kuris sugadina skanaus medaus statinę. Po šios šventės “Kupiškėnų minčių„ skaitytojai taip pat skambino į redakciją ir pasakojo apie neseniai vykusį renginį.

Alus triumfavo prieš meną

Tiek šventės žiūrovus, tiek jos organizatorius dalyvius piktino renginio vietoje įrengta alaus mėgėjų girdykla, kurio prisiragavę jaunesni ir vyresni tiek Kupiškio, tiek Noriūnų ir aplinkinių gyvenviečių žmonės, kuriems, švelniai sakant, nusispjaut į sakralinę muziką, surengė savo pasilinksminimo šventę. Jie ne tik triukšmavo, stumdėsi tarpusavyje, bet ir laidė nešvankias replikas atlikėjams.

Į šventės vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat buvo priversti vargti tramdant vis labiau įsismaginančią lėbautojų minią. Šventė buvo sugadinta. Alus triumfavo prieš sakralinį meną.
Lietuvoje nuo seno įprasta, kad beveik visuose renginiuose, ypač jei jie vyksta atvirose erdvėse, organizuojama įvairiausia prekyba. Gyvai prekiaujama saldainiais, ledais, gaiviaisiais gėrimais ir, ŽINOMA, alumi. Ką jau padarysi, jei tokios mūsų tradicijos, kurios dažnai yra bet kokio progreso stabdys.

Skaitytojai, valdininkai ar pareigūnai dažnai pasvarsto, gal tokių švenčių metu alaus paviljonus ir kitokius prekybos taškus nukelti kur nors toliau nuo pačios šventės vietos, gal kažkaip apriboti parduodamo alkoholio kiekį... Bet juk sprendimas tiesiog prašyte prašosi. Per visokias muges ir kitokius jomarkus bei balaganus tegul sau tautiečiai maukia, kiek leidžia kiekvieno jų supratimas. Bet per tokius subtilius renginius, kaip sakralinio meno šventė, alaus ir kitokio alkoholio prekybos apskritai neturėtų būti.

Dabar, atvėrę žalią gatvę girtiems triukšmadariams, mes ne tik sugadiname gražią šventę, bet ir puikiai apie save papasakojame svečiams, kurių šį kartą būta ir iš sostinės, ir iš kitų miestų bei rajonų. Senos dainos žodžiai “kupiškėnai – geri žmonas„ svečius priverčia suabejoti, ar taip iš tikrųjų yra.

Kita vertus, valdžia oficialiu raštu leidžia praktiškai maldos namuose rengti lėbavimo varžybas. Ką gi gali padaryti policija, jei jau toks leidimas duotas. Anksčiau bolševikai bažnyčiose ir vienuolynuose įkurdavo sandėlius arba kalėjimus, dabar maldos namus paverčiame smuklėmis. Ar yra koks skirtumas?

Ką apie šią problemą mano šventės rengėjai ir tvarką turintys užtikrinti pareigūnai, kalbėjomės su Savivaldybės ryšių su užsieniu ir jaunimo reikalų koordinatore Gaila Matulyte ir rajono policijos viršininko pavaduotoju Georgijumi Buidovu, kuris kuruoja viešąją policiją

Atlikėjai net buvo priversti keisti programą

G. Matulytė “Kupiškėnų mintims„ pasakojo, kad ji į šią šventę anksčiau eidavo dvasiai atgaivos ir paprasčiausiai nematydavo, kas vyksta už tvoros, nors lėbaujama ten būdavo visada.

Šį kartą ji buvo vakarinio jaunimo renginio organizatorė ir pati betarpiškai įsitikino, kad vos ne pusė į šventę atvykusių žmonių buvo girti triukšmadariai, kurie kitai pusei šventės dalyvių tiesiog neleido pasiklausyti puikios muzikos. O atlikėjams, matant tokią auditoriją, buvo labai nejauku koncertuoti. Tokiai agresijai nebuvo pasiruošę nei rengėjai, nei atlikėjai. Vakarinį renginio scenarijų net teko šiek tiek pakeisti, norint išvengti galimų incidentų. Nors šį sykį nieko baisaus ir neįvyko, bet sielai atgaivos taip pat nebuvo.

G. Matulytė sakė, kad šiandien ji nežino recepto, kaip sureguliuoti tą problemą. Jos nuomone, ateityje toks renginys greičiausiai turėtų būti mokamas ir į jį girti neturėtų būti įleidžiami. Tuo privalėtų pasirūpinti kokia nors saugos tarnyba.

Policija nepatenkinta ir organizatoriais

G. Buidovo nuomonė nesiskyrė nuo mūsų. Sakralinės muzikos šventės turėtų išvis apsieiti be alaus.
Norint gauti leidimą švenčių metu prekiauti alumi, reikia turėti įvairių tarnybų, tarp jų ir policijos, leidimą. Paprastai tarnybos tuos leidimus duoda. Tada neprieštarauja ir policija. Valdžios institucijos pačios tais leidimais susikuria sau problemas, kurias spręsti yra ne taip jau paprasta.

G. Buidovas sakė, kad šventės naktį policijos ekipažas su policijos rėmėju buvo priverstas kursuoti nuo Rudilių, kur vyko Joninių šventė, iki Palėvenės, kur buvo susirinkę sakralinės muzikos gerbėjai. Pareigūnas nėra patenkintas ir pačiais renginių organizatoriais, kurie nepaiso renginių vedimo tvarkos. Neseniai jis išsiuntė raštus Savivaldybei bei Rapolui Lukoševičiui, kuriuose priminė tą tvarką. Pavyzdžiui, apie sakralinės muzikos šventę policijai iš anksto nebuvo pranešta. Pasak G. Buidovo, tik prieš pat renginį atėjo G. Matulytė ir atnešė prašymą užtikrinti tvarką. Todėl policijos ekipažas ir buvo priverstas blaškytis tarp dviejų renginių. Pagal jų organizavimo tvarką, policija apie juos turi būti informuojama ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų, o dabar šios nuostatos niekas nesilaiko.

Policijos viršininko pavaduotojas sakė, kad, kol bus netvarka organizuojant renginius, tvarkos nebus ir pačiuose renginiuose. Šiuo metu policijoje dirba tik dvidešimt keturi uniformuoti pareigūnai, kurie, atidirbę nustatytą laiką, turi poilsio dienų, todėl realiai kasdien dirbančių policininkų yra dar mažiau. Kai užpuola dar ir nenumatyti darbai, policija jau nebespėja visų aptarnauti.
Kalbėdamas apie įvykusią sakralinio meno šventę, G. Buidovas sakė, kad ypatingų incidentų ten nepasitaikė. Tiesa, pagėrusio jaunimėlio buvo, bet ką jau padarysi, jei prekiauti alumi, vadinasi, ir jį gerti, leidimas buvo duotas.