Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

VOKIEčIų VIZITAS įRODė MOKSLININKO PALIKTų PėDSAKų GILUMą

Jurgita ŽIUKAITĖ

2005−07−30

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praėjusį trečiadienį prieš pusmetį į amžinojo poilsio vietą palydėto mūsų kraštiečio, žymaus mokslininko, esperantininko, buvusio Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros vedėjo, ilgamečio dėstytojo, docento humanitarinių mokslų daktaro Lauryno Algimanto Skūpo sesuo Angelė Ausiejienė sulaukė garbių svečių iš Vokietijos. Pas ją viešėjo tomis dienomis pasauliniame jubiliejiniame esperantininkų kongrese Vilniuje dalyvavęs Uwe Joachim Moritz ir jo žmona Ursula Schnelle-Moritz.
Vokiečių, kuriuos atlydėjo ir vizitą pas L. A. Skūpo seserį organizavo buvusi ne tik jo studentė, bet ir kaimynė (gimusi ir augusi Subačiuje), šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Vilniuje Valerija Ramanauskaitė-Rastenienė, viešnagė įrodė, jog L. A. Skūpas išliko gyvas bičiulių, artimųjų , buvusių studentų, tėviškėnų atmintyje.
Pažintis - tarptautinės kalbos puoselėtojų susitikime
Ponas Uwe Joachim – esperantininkas, L. A. Skūpo bičiulis, dirbęs žurnalo „Etnismo“, nagrinėjančio etninių grupių laisvės problemas, redaktoriumi, buvęs tarptautinio komiteto etninėms grupių problemoms spręsti prezidentas, vėliau - viceprezidentas, buvęs istorijos, ispanų ir prancūzų kalbų mokytojas, 1993-aisias apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Jo žmona - istorijos ir anglų kalbos mokytoja.
Kaip “Mintims” papasakojo ponas U. J. Moritz, pirmoji jų pažintis su L. A. Skūpu, įvyko 1991 m. Bergene, Norvegijoje, pasauliniame esperantininkų kongrese. Per televiziją jie sekė įvykius, tuomet vykusius Lietuvoje, ir buvo laimingi, galėdami tiesiogiai bendrauti su mūsų tėviškėnu, atstovu iš Lietuvos. Žurnale “Etnismo” buvo išspausdintas interviu su A. L. Skūpu apie tuometinę situaciją Lietuvoje.
Viešint Lietuvoje
Po kruvinųjų sausio įvykių, ponai Moritz neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą. Mūsų šalyje jie apsilankė po metų. Pasak U. J. Moritz, pagrindinis kelionės tikslas buvo susipažinti su Lietuva, mažų joje gyvenančių etninių grupių problemomis. L. A. Skūpas organizavo vizitą, pristatė šias grupes, jų problemas, organizavo turistines keliones. Vokiečiai turėjo galimybę pabendrauti su lenkų, rusų, žydų, karaimų etninių grupių atstovais. Kelionės metu patirtus įspūdžius, susitikimuose su žmonėmis įgytą patirtį ir informaciją jie išdėstė ir aprašė žurnale “Etnismo”, straipsnyje “Ar Lietuva gali būti Europos modeliu”.
Susitikimuose su etninių grupių atstovais ponai Moritz teiraudavosi, ar šie gali mokslo siekti gimtąja savo kalba, ar turi savo spaudą, laidas televizijoje ir radijuje. U. W. Moritz teigė susidaręs įspūdį, jog lenkai, žydai tuomet problemų neturėję, niekuo nesiskundę, karaimų vienintele bėda buvęs jų negausus skaičius, o štai rusai sakė neturintys nei savo spaudos, nei televizijos. Bet svečiai, užsukę į spaudos kioską, vakare įsijungę televizorių įsitikino, jog tai - aiškiausia melagystė. Uwe Joachim padarė išvadą, kad tai buvusi natūrali anksčiau viešpatavusios, o paskui lietuviams nebegalėjusios diktuoti grupės reakcija.
Apdovanotas
Kaip teigė U. J. Moritz, 1992 m. L. A. Skūpo rūpesčiu Lietuvos valstybė paruošė jam apdovanojimą – kitų metų kovą į Lietuvos ambasadą Bonoje (Vokietija) atvykęs tuometinis Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas įteikė Sausio 13-osios atminimo medalį. Pasak Uwe Joachim, tai buvusi didelė staigmena. “Nors mes nestovėjome gatvėse, bet žinome, ką nuveikėme Lietuvos labui. Tik spaudos dėka pajudinome problemas, pranešėme apie jas ir sausio 13-osios įvykius esperantininkų grupėms. Šie parengė straipsnius, išsiuntė faksu juos į televizijas, spaudą. Protesto prieš tokį režimą Lietuvoje laiškai įvairiomis kalbomis buvo siunčiami į Maskvą, užsienio šalių ambasadas”, - pasakojo U. J. Moritz.
Jubiliejinis kongresas - be L. A. Skūpo
Po medalio įteikimo vokiečių šeimos ryšiai su L. A. Skūpu nenutrūko – jie susirašinėjo laiškais, bendravo telefonu, du kartus mūsų kraštietis buvo atvykęs pas juos į Vokietiją. Ponų Moritz svajonei susitikti savo bičiulį 90-ajame pasaulio esperantininkų kongrese Vilniuje nebuvo lemta išsipildyti. “Jūs galite įsivaizduoti, kaip buvo skaudu sužinojus, jog nebeteks su Laurynu Algimantu pasimatyti”, - sakė sutuoktiniai, apie L. A. Skūpo netektį sužinoję jo laidotuvių dieną – taip pat sausio 13-ąją.
Su velionio seserimi A. Ausiejiene pirmą sykį susitikę svečiai pasidalijo šviesiais prisiminimais, peržiūrėjo nuotraukas, vyko į Subačiaus kapines (čia jau laukė būrys subatėnų, buvusių mokslininko kaimynų, pažįstamų) bičiulio amžinojo poilsio vietą pagerbti gėlėmis, sušildyti žvakės liepsnele.
Ne tik dÄ—stytojas
Itin šviesūs prisiminimai apie buvusį dėstytoją, kaimyną likę ir vokiečius atlydėjusios V. Ramanauskaitės-Rastenienės atmintyje. “Aš su juo kalbėdavausi tik subatietiškai. Malonu buvo jam kuo nors pagelbėti – jis tuo mokėjo džiaugtis. Laurynas Algimantas ne tik pats dalijo dvasines dovanas, bet ir mokėjo jas priimti iš kitų”, - sakė pašnekovė. Pasak jos, L. A. Skūpo paskaitos išsiskirdavo žaismingumu, ne tik įdomia dėstomąja medžiaga, bet ir jos pateikimu. Jis studentams buvo ne tik pedagogas, bet ir draugas, žinojęs visų problemas, pasižymėjęs aktoriniais gabumais (anot sesers Angelės, juos brolis buvo paveldėjęs iš tėvelio), labai gražiai dainavęs, mokėjęs daug kalbų. Subačiaus vidurinės mokyklos prancūzų kalbos mokytoja Danutė Petrauskienė pabrėžė, jog L. A. Skūpui, pasiekusiam didelių aukštumų, bet išlikusiam paprastu ir natūraliu, itin svarbūs buvo žmogiškieji ryšiai.
Labai savikritiškas, nepaprastai tvarkingas, visada pasitempęs ir nuolat skubantis L. A. Skūpas poniai Valerijai buvo sakęs nenorįs išnykti be pėdsakų. Ko gero, niekas nedrįstų paprieštarauti, jog to padaryti jam nepavyko.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 885

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]