PraÄ—jusį treÄiadienį prieÅ¡ pusmetį į amžinojo poilsio vietÄ… palydÄ—to mÅ«sų kraÅ¡tieÄio, žymaus mokslininko, esperantininko, buvusio Vilniaus universiteto PrancÅ«zų filologijos katedros vedÄ—jo, ilgameÄio dÄ—stytojo, docento humanitarinių mokslų daktaro Lauryno Algimanto SkÅ«po sesuo AngelÄ— AusiejienÄ— sulaukÄ— garbių sveÄių iÅ¡ Vokietijos. Pas jÄ… vieÅ¡Ä—jo tomis dienomis pasauliniame jubiliejiniame esperantininkų kongrese Vilniuje dalyvavÄ™s Uwe Joachim Moritz ir jo žmona Ursula Schnelle-Moritz. VokieÄių, kuriuos atlydÄ—jo ir vizitÄ… pas L. A. SkÅ«po seserį organizavo buvusi ne tik jo studentÄ—, bet ir kaimynÄ— (gimusi ir augusi SubaÄiuje), Å¡iuo metu gyvenanti ir dirbanti Vilniuje Valerija RamanauskaitÄ—-RastenienÄ—, vieÅ¡nagÄ— įrodÄ—, jog L. A. SkÅ«pas iÅ¡liko gyvas biÄiulių, artimųjų , buvusių studentų, tÄ—viÅ¡kÄ—nų atmintyje.
Pažintis - tarptautinÄ—s kalbos puoselÄ—tojų susitikime Ponas Uwe Joachim – esperantininkas, L. A. SkÅ«po biÄiulis, dirbÄ™s žurnalo „Etnismo“, nagrinÄ—janÄio etninių grupių laisvÄ—s problemas, redaktoriumi, buvÄ™s tarptautinio komiteto etninÄ—ms grupių problemoms sprÄ™sti prezidentas, vÄ—liau - viceprezidentas, buvÄ™s istorijos, ispanų ir prancÅ«zų kalbų mokytojas, 1993-aisias apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Jo žmona - istorijos ir anglų kalbos mokytoja.
Kaip “Mintims†papasakojo ponas U. J. Moritz, pirmoji jų pažintis su L. A. Skūpu, įvyko 1991 m. Bergene, Norvegijoje, pasauliniame esperantininkų kongrese. Per televiziją jie sekė įvykius, tuomet vykusius Lietuvoje, ir buvo laimingi, galėdami tiesiogiai bendrauti su mūsų tėviškėnu, atstovu iš Lietuvos. Žurnale “Etnismo†buvo išspausdintas interviu su A. L. Skūpu apie tuometinę situaciją Lietuvoje.
VieÅ¡int Lietuvoje Po kruvinųjų sausio įvykių, ponai Moritz neturÄ—jo galimybÄ—s atvykti į LietuvÄ…. MÅ«sų Å¡alyje jie apsilankÄ— po metų. Pasak U. J. Moritz, pagrindinis kelionÄ—s tikslas buvo susipažinti su Lietuva, mažų joje gyvenanÄių etninių grupių problemomis. L. A. SkÅ«pas organizavo vizitÄ…, pristatÄ— Å¡ias grupes, jų problemas, organizavo turistines keliones. VokieÄiai turÄ—jo galimybÄ™ pabendrauti su lenkų, rusų, žydų, karaimų etninių grupių atstovais. KelionÄ—s metu patirtus įspÅ«džius, susitikimuose su žmonÄ—mis įgytÄ… patirtį ir informacijÄ… jie iÅ¡dÄ—stÄ— ir apraÅ¡Ä— žurnale “Etnismoâ€, straipsnyje “Ar Lietuva gali bÅ«ti Europos modeliuâ€.
Susitikimuose su etninių grupių atstovais ponai Moritz teiraudavosi, ar Å¡ie gali mokslo siekti gimtÄ…ja savo kalba, ar turi savo spaudÄ…, laidas televizijoje ir radijuje. U. W. Moritz teigÄ— susidarÄ™s įspÅ«dį, jog lenkai, žydai tuomet problemų neturÄ—jÄ™, niekuo nesiskundÄ™, karaimų vienintele bÄ—da buvÄ™s jų negausus skaiÄius, o Å¡tai rusai sakÄ— neturintys nei savo spaudos, nei televizijos. Bet sveÄiai, užsukÄ™ į spaudos kioskÄ…, vakare įsijungÄ™ televizorių įsitikino, jog tai - aiÅ¡kiausia melagystÄ—. Uwe Joachim padarÄ— iÅ¡vadÄ…, kad tai buvusi natÅ«rali anksÄiau vieÅ¡patavusios, o paskui lietuviams nebegalÄ—jusios diktuoti grupÄ—s reakcija.
Apdovanotas Kaip teigÄ— U. J. Moritz, 1992 m. L. A. SkÅ«po rÅ«pesÄiu Lietuvos valstybÄ— paruoÅ¡Ä— jam apdovanojimÄ… – kitų metų kovÄ… į Lietuvos ambasadÄ… Bonoje (Vokietija) atvykÄ™s tuometinis Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas ÄŒeslovas JurÅ¡Ä—nas įteikÄ— Sausio 13-osios atminimo medalį. Pasak Uwe Joachim, tai buvusi didelÄ— staigmena. “Nors mes nestovÄ—jome gatvÄ—se, bet žinome, kÄ… nuveikÄ—me Lietuvos labui. Tik spaudos dÄ—ka pajudinome problemas, praneÅ¡Ä—me apie jas ir sausio 13-osios įvykius esperantininkų grupÄ—ms. Å ie parengÄ— straipsnius, iÅ¡siuntÄ— faksu juos į televizijas, spaudÄ…. Protesto prieÅ¡ tokį režimÄ… Lietuvoje laiÅ¡kai įvairiomis kalbomis buvo siunÄiami į MaskvÄ…, užsienio Å¡alių ambasadasâ€, - pasakojo U. J. Moritz.
Jubiliejinis kongresas - be L. A. SkÅ«po Po medalio įteikimo vokieÄių Å¡eimos ryÅ¡iai su L. A. SkÅ«pu nenutrÅ«ko – jie susiraÅ¡inÄ—jo laiÅ¡kais, bendravo telefonu, du kartus mÅ«sų kraÅ¡tietis buvo atvykÄ™s pas juos į VokietijÄ…. Ponų Moritz svajonei susitikti savo biÄiulį 90-ajame pasaulio esperantininkų kongrese Vilniuje nebuvo lemta iÅ¡sipildyti. “JÅ«s galite įsivaizduoti, kaip buvo skaudu sužinojus, jog nebeteks su Laurynu Algimantu pasimatytiâ€, - sakÄ— sutuoktiniai, apie L. A. SkÅ«po netektį sužinojÄ™ jo laidotuvių dienÄ… – taip pat sausio 13-Ä…jÄ….
Su velionio seserimi A. Ausiejiene pirmÄ… sykį susitikÄ™ sveÄiai pasidalijo Å¡viesiais prisiminimais, peržiÅ«rÄ—jo nuotraukas, vyko į SubaÄiaus kapines (Äia jau laukÄ— bÅ«rys subatÄ—nų, buvusių mokslininko kaimynų, pažįstamų) biÄiulio amžinojo poilsio vietÄ… pagerbti gÄ—lÄ—mis, suÅ¡ildyti žvakÄ—s liepsnele.
Ne tik dÄ—stytojas Itin Å¡viesÅ«s prisiminimai apie buvusį dÄ—stytojÄ…, kaimynÄ… likÄ™ ir vokieÄius atlydÄ—jusios V. RamanauskaitÄ—s-RastenienÄ—s atmintyje. “AÅ¡ su juo kalbÄ—davausi tik subatietiÅ¡kai. Malonu buvo jam kuo nors pagelbÄ—ti – jis tuo mokÄ—jo džiaugtis. Laurynas Algimantas ne tik pats dalijo dvasines dovanas, bet ir mokÄ—jo jas priimti iÅ¡ kitųâ€, - sakÄ— paÅ¡nekovÄ—. Pasak jos, L. A. SkÅ«po paskaitos iÅ¡siskirdavo žaismingumu, ne tik įdomia dÄ—stomÄ…ja medžiaga, bet ir jos pateikimu. Jis studentams buvo ne tik pedagogas, bet ir draugas, žinojÄ™s visų problemas, pasižymÄ—jÄ™s aktoriniais gabumais (anot sesers AngelÄ—s, juos brolis buvo paveldÄ—jÄ™s iÅ¡ tÄ—velio), labai gražiai dainavÄ™s, mokÄ—jÄ™s daug kalbų. SubaÄiaus vidurinÄ—s mokyklos prancÅ«zų kalbos mokytoja DanutÄ— PetrauskienÄ— pabrėžė, jog L. A. SkÅ«pui, pasiekusiam didelių aukÅ¡tumų, bet iÅ¡likusiam paprastu ir natÅ«raliu, itin svarbÅ«s buvo žmogiÅ¡kieji ryÅ¡iai.
Labai savikritiškas, nepaprastai tvarkingas, visada pasitempęs ir nuolat skubantis L. A. Skūpas poniai Valerijai buvo sakęs nenorįs išnykti be pėdsakų. Ko gero, niekas nedrįstų paprieštarauti, jog to padaryti jam nepavyko.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.