Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

SIRGTI – NEGALIMA! GYDYTOJA ATOSTOGAUJA

Ovidijus PETKEVIČIUS

2007−06−23 23

Taip nutiko, kad nuo birželio pradžios Kupiškio rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre (PASPC) dėl įvairių priežasčių iki šiol nedirba nė viena iš dviejų atvykstančių psichiatrių. Šis faktas įaudrino ne tik šių gydytojų pacientus, bet ir jais besirūpinančius artimuosius. Ne paslaptis, kad psichinių problemų turinčio žmogaus sveikata priklauso nuo reguliariai vartojamų vaistų, kurių be gydytojo recepto, be abejo, negausi.
Kai lieki pats vienas su savimi
Ne taip seniai rajoną apskriejo žinia, kad ant pušies šakos rasta pasikorusi kelių vaikų motina, gegužės viduryje kilpoje savo jaunystę baigė 1990 m. gimęs vaikinas. Vien per šešis šių metų mėnesius rajone nusižudė 5 žmonės. Per praėjusius metus, pagal Civilinės metrikacijos skyriaus duomenis, nusižudė 15 kupiškėnų – 10 vyrų (8 iš jų darbingo amžiaus, 2 – pensininkai) ir 5 moterys (jauniausioji iš jų buvo devyniolikmetė, kitos keturios – pensinio amžiaus). Pastarųjų metų savižudybių rekordas rajone buvo užfiksuotas 2003 m. Tuomet iš gyvenimo savo noru pasitraukė 17 kupiškėnų. Tai tik mažytė dalis kraupios savižudybių statistikos, kurioje dominuoja ir kita – nematoma pusė.
Apie psichinius ligonius nutylima
Mūsų visuomenėje mažai diskutuojama apie tai, ką reiškia gyventi kartu su psichikos negalią turinčiu žmogumi, ką reiškia jam kasdien taikytis su įkyria mintimi, ką turi išgyventi ir jausti artimieji, neretai žinantys apie pragaištingą artimo žmogaus sumanymą. Nes psichikos ligoniai ir jų artimieji yra už “borto„, apie tai nešnekama. Mat daugeliui atrodo, jog kalbėti apie tokio pobūdžio susirgimus - paprasčiausiai nepadoru.
Žinoma, ne kiekvieną šizofrenija ar depresija sergantįjį persekioja noras nusižudyti, bet kad jų galvose ir sielose knibžda begalė įkyrių minčių, negali paneigti nei medikai, nei tokius ligonius prižiūrintys artimieji. Ne vienam jų buvimas šalia asocijuojasi su katorga.
Šio straipsnio net nebūtų, jei ne į redakciją skambinantys psichikos ligomis sergančių žmonių giminaičiai ar savižudybių skaičių rajone iliustruojantys faktai. Visuose Lietuvos miestuose yra įsikūrę psichikos sveikatos centrai. Jų nėra tik Kupiškyje (kaip ypatingai sveikatos apsaugos srityje “eksperimentuojančiame„ rajone) ir Biržuose.
Rokiškėnai rado problemos sprendimo būdą
Pasidomėjus VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre pavyko sužinoti, kad ne vienas jų pacientas – Kupiškio rajono gyventojas, besiskundžiantis ne tik savo sveikata, bet ir tuo, kad Kupiškyje patekti pas psichiatrą – didžiulė problema. Taip kupiškėnai priversti tapti Rokiškio psichikos sveikatos centro pacientais, nors už apsilankymą čia tenka mokėti po 35, 80 Lt, be to, čia jiems nėra išrašomi kompensuojami vaistai, kurie dažniausiai yra brangūs. Pasak Rokiškio psichikos centro registratūros darbuotojų, apie 17 proc. jų pacientų – Kupiškio rajono gyventojai.
Kai lieka be gydytojo ir vaistų
Skambinusi į redakciją kupiškietė N. B. gyvenanti kartu su šizofrenija sergančiu giminaičiu, skundėsi, kad jau kuris laikas negali patekti nei pas vieną iš dviejų mūsų poliklinikos psichiatrių. Moteris bet kurią minutę yra pasirengusi patiems įvairiausiems netikėtumams, kuriuos gali įvykdyti kuo toliau, tuo labiau nerimstantis jos giminaitis. Moteris, žinoma, nerado kitos išeities kaip kreiptis į Rokiškio psichikos sveikatos centrą, vien už vaistus tąkart teko sumokėti per 200 Lt. Bet N. B. sako, kad ne tai svarbiausia, pasirodo, ir šiuo metu, tai yra vakar, norėdamas užsiregistruoti pas psichiatrą talonėlį galėjai gauti tik liepos 17 d. apsilankymui pas gydytoją Genovaitę Markevičiūtę. Tą patį redakcijai patvirtino ir PASPC registratūros darbuotoja. Tiesa, ji pasiūlė dar viena išeitį: tiesiogiai tartis su pačia gydytoja, gal ji ir priimsianti. Kaip tai padaryti, kai žinai, kad mūsų poliklinikoje dirba tik kelis kartus atvykstantys psichiatrai, sunku pasakyti. O kur dar rizikos laipsnis, jog jie ir visai gali neatvykti, kaip ir yra nutikę šiuo metu?
Gydytojai kalba apie riziką
Pasak į Kupiškio PASPC atvykstančios, šiuo metu sergančios ir nedarbingumo lapelį turinčios psichiatrės Rasos Taraškevičiūtės, egzistuoja didžiulė rizika, kad sergantis depresija, tai yra didžioji šių ligonių dalis gali pasirinkti suicidą (savižudybę. -Aut. past.), sergant ažituotos (nerimastingos) depresijos forma ši rizika dar didesnė. Šizofrenija sergantis pacientas, nevartodamas vaistų, gali įgyvendinti (neretai ir įgyvendina), bet kokią įsakomąją haliucinaciją.
“Kupiškėnų mintys„ ne kartą jau rašė apie už keletą tūkstančių samdomus VšĮ Kupiškio ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojus. Mūsų PASPC atvykstantiems psichiatrams pinigų taip dosniai nežarsto. Tačiau šie abu palyginimai turi vieną bendrą ir kritišką bruožą. Ir vienoje, ir kitoje rajono medicinos įstaigoje esame priklausomi nuo atvykstančių (ar neatvykstančių) gydytojų.
Gydytojos R. Taraškevičiūtės telefonu teiravomės, kodėl pagrindine savo darboviete ji pasirinko Biržus (iš ten pas mus važinėja gydytoja), kaip ir buvo galima tikėtis, kaimyniniame rajone yra visas darbo krūvis, vadinasi, ir visai kita alga mokama. Gydytoja pati patvirtino, kad nėra normalu kai psichinių problemų turintis žmogus neturi galimybės reguliariai, arba kai to reikia, sulaukti gydytojo pagalbos.
Išeičių ieškoma, bet…
Dabar gi mūsų PASPC, pasak direktorės Dovilės Kulbokienės, psichiatrės ligonius priiminėja pirmadieniais, antradieniais ir šeštadieniais (vieną dieną dirba viena gydytoja). To, anot direktorės, įvertinus realią situaciją ir tokių ligonių skaičių, tikrai nepakanka. Šiuo metu situacija yra tokia, kad iki birželio 26 d. nedirba nė viena psichiatrė. Viena jų, kaip jau minėjome, serga, kita – atostogauja. Ar gydytoja G. Markevičiūtė etiškai elgiasi, pasirinkusi atostogas kitos kolegės sirgimo metu, be abejo, diskutuotinas klausimas. Žinoma, ir PASPC administracija laikosi gan keistos pozicijos tokiu metu išleisdama atostogauti darbuotoją. Tačiau, kaip teigia šaltiniai, tai viena iš atvykstančios gydytojos ultimatumo formų.
Poliklinikos direktorė patvirtino, kad dėl psichiatrų poliklinikoje padėtis šiuo metu išties sudėtinga. Žinoma, vaistus, kurie galimi išrašyti pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą išrašo šeimos gydytojai, ieškoma pačių įvairiausių būdų, kaip pagelbėti šiems ligoniams. Kvalifikuotą pagalbą (bet ne vaistus. – Aut. past.) nuolat teikia mūsų poliklinikoje dirbantis psichologas. Ir visgi viena lieka aišku, kad susirgti depresija, kuria, beje, serga per 80 proc. Lietuvos gyventojų, kol nepasveiko viena gydytoja, o kita atostogauja, – negalima!