Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KVIEČIA “MAŽASIS PAŽAISLIS„

Ovidijus PETKEVIČIUS

2007−06−21 0

Vasarą visoje Lietuvoje tikras festivalių bei švenčių bumas. Nuo savo artimų bei tolimų kaimynų neatsilieka ir kupiškėnai. Birželio 23-24 dienomis Palėvenės dominikonų vienuolyne tradiciškai, jau septintąjį kartą, rengiama sakralinės muzikos ir teatrų šventė “Sielos ilgesys„. Festivalyje bus atlikėjų ir kolektyvų iš Vilniaus, Kauno, Anykščių, Rokiškio, Pasvalio, Panevėžio, Lazdijų, kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Šių metų “Sielos ilgesyje„ koncertuos ir svečiai iš Lenkijos – “Vislos„ folkloros ansamblis. Kaip ir dera sakralinei šventei savo kūrybą pristatys ir dvasininkai.

Kas prikels griūvantį architektūros paminklą?

Gana dažnai įvairiuose rajono renginiuose, susirinkimuose ar diskusijose kalbama apie unikalų visame Kupiškio rajone baroko architektūros paminklą – Palėvenės dominikonų vienuolyno ansamblį. Tos kalbos visados talpina savyje pastebimą minorinį atspalvį. Pripažįstama, jog architektūros paminklas nyksta, jam restauruoti lėšų neskiria jokie ES fondai, o ir vienuolyno žemės ant kurios stovi statiniai, klausimas, pasirodo, nėra išspręstas kaip reikiant.
Tad bet kokia veikla, griūvančiame architektūros paminkle yra sveikintina ir laukiama.

Tikslas - švietėjiška misija

Idėjos Palėvenės dominikonų vienuolyne surengti sakralinės muzikos ir teatro šventę sumanytoja – režisierė Nijolė Ratkienė. Prabilus apie šio, septintojo, “Sielos ilgesio„ programą ir, žinoma, misiją, iš režisierės lūpų nuskambėjo ir tokia frazė, “kad nesiekiu vienuolyno restauracijos, tuo privalo rūpintis kultūros ir architektūros paminklų paveldosaugos specialistai„. Tačiau šventės organizatoriai tikrai neabejingi vienuolyno ansamblio išsaugojimui ir puoselėjimui. Pasak režisierės, jų, kaip sakralinės muzikos ir teatro šventės organizatorių, misija siekti, jog šis vėlyvojo baroko paminklas organiškai taptų švietėjišku kultūros traukos centru.

Kad taptų populiarus ir žinomas

Regis, tokiu “Sielos ilgesys„ ir tapo. Kasmet į jį traukia ne tik kupiškėnai, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai, kartais pasitaiko ir vienas kitas atklydėlis iš užsienio (kalbama apie žiūrovus, ne apie dalyvius. – Aut. past.). Daugelį čia atvykstančiųjų jau savaime vilioja pati unikali dominikonų vienuolyno erdvė.
Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje festivalius rengti architektūros paminklų ansambliuose nenauja tradicija. Lietuvoje žymiausias, su architektūros paminklu labai organiškai suaugęs – Pažaislio muzikos festivalis sutraukia tūkstantines minias žiūrovų.

“Mažasis Pažaislis„

Kultūros ministerijos Programų skyriaus vedėja Nomeda Zienkienė “Sielos ilgesį„, rengiamą Palėvenės vienuolyno ansamblyje, vadina “mažuoju Pažaisliu„. Tai, be abejo, geras komplimentas. Ypač žinant, kokia praraja yra tarp Pažaislio muzikos festivalio ir “Sielos ilgesio„ išlaidų sąmatų. Į tai atsižvelgiant Palėvenėje vykstančiai šventei labai tinka “mažojo Pažaislio„ epitetas.

Visgi ne tik sąmata, bet ir žiūrovų skaičius (prisiminus pernai vykusią šventę. – Aut. past.) verčia galvoti apie tai ar išties visiškai išnaudojami visi “Sielos ilgesio„ savireklamos resursai. Norint į save atkreipti dėmesį būtina apie tai garsiai ir daug kalbėti. Visi Kupiškyje vykstantys renginiai, deja, turi vieną neigiamą bruožą. Jie nemoka savęs pateikti šalyje ir, be abejo, užsienyje. Prabilus apie tai N. Ratkienė paneigė nuomonę, jog “Sielos ilgesys„ žinomas tik mūsų krašte. Pasak jos, apie sakralinės muzikos ir teatro šventę žino ne tik lietuvaičiai, bet ir užsieniečiai. Apie “Sielos ilgesį„ rašo visi katalikiškieji pasaulio leidiniai, nemažai dėmesio šiai sakralinei šventei skiria ir Vatikano radijo lietuvių programų redakcija. Taigi galima tikėtis, kad septintasis “Sielos ilgesys„ sulauks ne tik daug dalyvių, bet ir žiūrovų.

Daugiau renginių Palėvenės bažnyčioje

Žinoma, organizuojant renginį lauke visados išlieka oro sąlygų rizika, bet reikia manyti, jog šį savaitgalį virš Palėvenės vienuolyno debesys nesitelks.
Be to, pasak režisierės N. Ratkienės, žymiai daugiau koncertų ir renginių vyks pačioje Palėvenės bažnyčioje, tarp jų ir patys šv. Jono krikštytojo atlaidai.

Šventė profesionalėja

Dar viena 2007-ųjų “Sielos ilgesio„ tendencija, kad šventė pastebimai profesionalėja, didžiąją programos dalį sudarys ne mėgėjų, o profesionalių meno atlikėjų ar kolektyvų pasirodymai.

Beje, ir pati programa yra sudaryta taip, kad sau mielą renginį galėtų rasti ir senas, ir jaunas.

Kadangi šventės sandūroje bus švenčiamos Joninės, tai ir “Sielos ilgesio„ programoje yra numatyti konkretūs renginiai šiai šventei paminėti. Šią programos dalį kuruoja Savivaldybės ryšių su užsieniu ir jaunimo reikalų koordinatorė Gaila Matulytė. Vėlų šeštadienio vakarą jaunimui koncertuos grupė “Siela„. Tiesa, pasak N. Ratkienės, gitarų skambesys neužgoš ypatingos vienuolyno auros. Vėlyvo vakaro, o ir visos trumpiausios nakties metu, pagal senąsias tradicijas bus kupoliaujama, ieškoma stebuklingojo paparčio žiedo, į Lėvenį bus leidžiami merginų pinti vainikaai, laukiama saulės patekėjimo.

Padeda partnerystė

Šventės režisierė akcentavo, kad be projekto partnerio Vilniaus arkikatedros bazilikos, šventės rėmėjo – Panevėžio apskrities viršininko administracijos, be Kupiškio etnografijos muziejaus ir dekano Vlado Rabašausko pagalbos ir aktyvaus dalyvavimo “Sielos ilgesys„ gal ir taptų vien tik ilgesiu. Paklausus apie tai, kokį renginį būtų galima laikyti kulminaciniu šventės akcentu, sakydama, kad visi projektai įdomus ir vertingi, šventės organizatorė visgi įvardino renginį “Širdis atverta pasaulio grožiui„, skirtą aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės 110-osioms gimimo metinėms paminėti.
Beje didžioji dalis šio “Sielos ilgesio„ renginių bus skiriama Lietuvos 1000-mečiui paminėti. Režisierė pasidžiaugė, jog pagal Kultūros ministertijos meno tarybos rekomendaciją sakralinės muzikos teatrų šventę “Sielos ilgesį„ siūloma įtraukti į bendrą, 2009 metais minimą Lietuvos 1000-mečio renginių programą. O tai jau įpareigotų kaip reikiant susitelti ties renginio meninio lygio kėlimu.

Kokia šventė be kermošiaus

Kaip ir kasmet atvykę į “Sielos ilgesį„ galės numalšinti ne tik sielos, bet ir kūno troškulį. Traciškai savo gėrybėmis prekiaus lauko prekeiviai. Belieka tikėtis, kad gėrybės už prekystalių ir troškulį malšinantis alus netaps pagrindine šventės dominante.