Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

VASARĄ MOKYKLOSE DARBŲ NETRŪKS

Jurgita ŽIUKAITĖ

2007−06−21 3

Antradienį Savivaldybės posėdžių salėje paskutinįsyk prieš vasaros atostogas į pasitarimą buvo susirinkę rajono ugdymo įstaigų vadovai. Sulaukta ir svečių – Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio filialo vyr. gydytojo Vinco Čelkio bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vyriausiosios specialistės Ritos Škutienės.

Nors dabar vasara, bet ugdymo įstaigų vadovams jau aktualus klausimas – kitų mokslo metų pradžia. Kaip jai reikėtų pasiruošti, kalbėjo higienistas V. Čelkis. Pasak jo, svarbiausias dokumentas, kuris turi gulėti ant mokyklų direktorių stalo, – higienos normos. Tikrinant mokyklas žiūrima, ar įgyvendinami jų keliami reikalavimai.

Pasirengti tinkamai

Vienas iš opiausių klausimų – higienos pasas-leidimas. Jei mokykla jo neturi, anot V. Čelkio, praktiškai išeina kone taip, kad jos veikla neteisėta. Nors sunku pasakyti, ką šis dokumentas duoda, bet jį privalu turėti, mat tokią tvarką nustatė Vyriausybės aukščiausieji.

Mūsų rajone šių pasų neturi 11 ugdymo įstaigų (kartu su ikimokyklinėmis). Pasirodo, kad, norėdamos juos gauti, mokyklos patenka į užburtą ratą – kreipiasi į higienistus, šie atlieka ekspertizę, po kurios ugdymo įstaigos sužino tai, ką ir taip senai žinojo – kad neatitinka higienos normos reikalavimų. Vienas iš pagrindinių trukdžių, pakišančių koją norint gauti higienos pasą, tai neaiški mokyklos teritorija (praktiškai ji lyg ir aiški, bet dokumentai to įrodyti negali, iš to kyla problemos, jog neįmanoma nurodyti, kiek teritorijos ploto tenka vienam mokiniui ir t. t.). Dar viena iš priežasčių – sveikatos tikrinimas. Keletas mokyklų neturi su visuomenės sveikatos centru suderintos kontingentų patikrinimo pažymos.

V. Čelkis ugdymo įstaigų vadovams priminė ir apie būtinybę su higienistais suderinti valgiaraščius, taip pat, kad mokyklose būtų galiojanti pažyma apie mokinių sveikatos patikrinimą. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad higienos normos neleidžia klasėse įrengti drabužinių. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos liuminiscencinės lempos, nors dar yra mokyklų, kuriose šviečia kaitrinės lemputės. O kodėl jos yra blogai, neaišku.

Tikrinant, kaip mokyklos pasiruošė mokslo metams, vienas iš punktų – vandens kokybė. Prie įvado paėmus mėginius ir išsiaiškinus, kad vanduo blogas, reikia kreiptis į tiekėjus. Tačiau gali būti taip, kad įvade vanduo geras, bet mokykloje – ne. Daugiau dėmesio higienistas patarė atkreipti į vandens kokybę valgyklose.

Turime mokyklų, kurių sporto salės neatitinka higienos reikalavimų: blogai šildomos, kiauri stogai, nuo pastatymo nevalyti langai (nes grotos pritvirtintos taip, kad šių neatidarysi). Prieš atliekant remontus, pasak V. Čelkio, reikia įsitikinti, kad medžiagos būtų sertifikuotos Lietuvoje, reikalauti iš prekybininkų atitinkamų tai įrodančių dokumentų. Nors, kita vertus, ar mokyklų direktoriai turėtų atlikti prekybininkų kontrolę, kad šie neįkištų“ nelegalių produktų.

Naudojant biocidus (cheminės medžiagos, veikiančios organizmus) taip pat reikia turėti medžiagos registracijos Lietuvoje pažymą, saugos lapą. Tikrinant mokyklas pasigendama atliekų pašalinimo sutarčių. Žmogus, kuriam nurodyta ištaisyti trūkumus, per tris darbo dienas po termino, per kurį tai turėjo atlikta, pabaigos turi pateikti visuomenės sveikatos centrui informaciją, kas buvo padaryta, savo tvirtinimus pagrįsti dokumentais. Nors ir nenorėdamas gąsdinti, V. Čelkis sakė, jog einama prie to, kad radus trūkumų būtų baudžiama finansiškai ir paminėjo nieko gero nežadančias sumas.

Apie korupciją

STT atstovė R. Škutienė apsilankė visai ne dėl to, kad mūsų mokyklose būtų aptikta korupcijos apraiškų. Ji kalbėjo apie integruoto antikorupcinio mokymo diegimą bendrojo lavinimo mokyklose. Teisės instituto atliktas tyrimas rodo, kad apie korupciją mokyklose kalbėti aktualu, nes kas ketvirtas penktas Lietuvos gyventojas pasiruošęs duoti kyšį. Labiausiai korumpuotomis sritimis lietuviai laiko mediciną, policiją, valdžios struktūras. Kovos su korupcija būdai: korupcijos prevencija, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas, visuomenės švietimas ir informavimas. Antikorupcinio ugdymo uždavinys - mokyklose supažindinti su pačiu korupcijos reiškiniu, esme, priežastimis, pasekmėmis, skatinti nepakantumą jos apraiškoms. Siekiamas rezultatas, kad į gyvenimą ateitų jaunas žmogus, nesitaikstantis su korupcijos apraiškomis.
Vienas pagrindinių dokumentų – Nacionalinės kovos su korupcija programa. Ją vykdant buvo parengta metodinė priemonė „Antikorupcijos ugdymo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje“. R. Škutienė porą leidinių paliko rajono pedagogams. Tai tarsi pagalbinė priemonė dėstant istoriją, politologiją, pilietinį ugdymą, etiką. Lektorė kvietė rajono pedagogus aktyviai prisidėti prie antikorupcijos ugdymo.

Mokykliniai egzaminai

Kultūros ir švietimo skyriaus vyr. specialistė Rimutė Balzarevičienė pristatė pagrindinės sesijos valstybinių ir mokyklinių egzaminų rezultatus. Žinoma, jie dar ne visi. Jau rašėme apie valstybinių matematikos ir biologijos egzaminų rezultatus. Apie kitų dalykų valstybinių egzaminų įvertinimus informacijos dar teks lukterėti. Tuo tarpu mokyklinių brandos egzaminų (MBE) rezultatai žinomi jau visų dalykų.
Lietuvių kalbos teksto interpretacijos MBE išlaikė 99,1 proc. jį pasirinkusiųjų (Respublikoje – 97,8 proc.). Nepasisekė tik trims mokiniams. Lietuvių kalbos testo mokyklinį egzaminą laikė 154 abiturientai, išlaikė 95,5 proc.
Informacinių technologijų MBE išlaikė 94,7 proc. jį pasirinkusių rajono dvyliktokų (šalyje – 91,1 proc.). Vokiečių kalbą mokyklinių lygiu laikė tik septyni mokiniai, iš jų vienam nepasisekė įveikti šio išbandymo. Anglų kalbos MBE laikė 29 abiturientai, visiems sėkmė buvo palanki. Mokyklinį rusų kalbos egzaminą įveikti buvo pasirengę 20 dvyliktokų, išlaikė 95 proc. Prancūzų kalbos MBE sėkmingai įveikė visi septyni jį laikiusieji mokiniai. Chemiją pasirinkęs buvo toks pat skaičius abiturientų. Jie visi egzaminą išlaikė.
Istorijos MBE įveikti buvo pasirinkę 77 siekiantieji brandos atestato. Šį egzaminą išlaikė 96,1proc. (respublikoje 97,6 proc.). Fiziką laikė 11 mokinių, suklupo 5, geografiją – 24, išlaikė visi, dailės egzaminą taip pat įveikė visi jį pasirinkusieji.

Pagrindinio ugdymo patikros rezultatai

Pasitikrinti matematikos ir lietuvių kalbos žinias buvo pasiryžę 357 dešimtokai. Į matematikos patikrą iš jų atvyko 285, t. y. 72 proc. Išlaikė 70,8 proc. Į lietuvių kalbą atvyko 67,1 proc. mokinių, išlaikė 99,3 proc.