Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MIESTUI GRAžINTI ARCHITEKTė NORėTų SULAUKTI VERSLININKų TALKOS

Jurgita ŽIUKAITĖ

2005−07−23

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Harmonija, vidinė ir išorinė ramybė, natūralumas – epitetai, apibūdinantys tiek Savivaldybės vyr. architektės Euchridos SIPAVIČIENĖS asmenybę, tiek ir jos darbus - architekto asmenybė neatsiejama nuo kūrybos. Pokalbiui su ponia Euchrida prisėdome ant vienos iš naujųjų skulptūrų –suoliukų ąžuolyne.
Iš kur esate kilusi? Kaip atsidūrėte mūsų mieste?
Mano gimtasis kraštas - Mosėdis. Šį miestelį prikėlė Vaclovas Intas – žmogus, “pablūdęs” dėl akmenų, pavyzdys to, ką gali padaryti iniciatyvi ir entuziastinga asmenybė. Mintys apie architektūrą neapleido nuo 9 klasės. Pasirinkti šią specialybę paskatino noras kažką gero padaryti, juk žmogui labai svarbus pasitenkinimas geru darbu. Architektūroje susilieja menas ir statyba. Baigusi vietos vidurinę mokyklą, architektūrą studijavau VSI (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas), kurį baigiau 1978 m. Pagal paskyrimą šešerius metus teko darbuotis Panevėžyje. Į Kupiškį pasikvietė architektas Algis Graužinis, dirbęs čia prieš Vidmantą Buzą. A. Graužinis išvažiavo, o mes likome Kupiškyje visam laikui – Palėvenėlėje pasistatėme namą, įleidome šaknis.
Su vyru susipažinote studijų metais?
Taip. Draugystė ir meilė prasidėjo nuo pagalbos darbe – pašalinis žmogus nesuprastų architekto gyvenimo ritmo per ištisines projektavimo savaites.
Ar Kupiškį keistumėte į kitą miestą?
Turime tai, ko norėjome. Čia ir namai, ir patyrimas – nieko nebesinori keisti. Prieš trejus metus susikūrė Palėvenėlės bendruomenė. Per šį laiką šis šviesus kaimelis labai pagražėjo. Pradėjome organizuoti gražiausių sodybų apžiūras. Pirmą kartą apdovanojome 10 kiemų, dar po metų – 20, šiemet priskaičiavome jau 30 gražiausių sodybų. Skatindami kurti kuo daugiau grožio, renkame ne vieną gražiausią sodybą, o stengiamės, jog visa gyvenvietė puoštųsi.
Daugeliui Euchrida ir Vytautas Sipavičiai žinomi kaip Kupos upės slėnio sutvarkymo projekto autoriai. Tačiau ir kiti jūsų rengti projektai ne mažiau reikšmingi.
Kupos upės slėnio sutvarkymo projektas respublikinėje kraštovaizdžio apžiūroje laimėjo pirmą vietą. Šiuo metu įgyvendinamas pernai metais parengtas Utenos Dauniškių parko projektas, vykdomas prieš kelis metus paruoštas Pasvalio miesto parko projektas. Pirmieji mano projektai Panevėžyje – tai ir gyvenamieji namai, kavinė, duonos parduotuvė ir kt. objektai, kurių tuo metu reikėjo. Kupiškyje – gėlynų tvarkymas, kareivinių teritorijos gražinimas, gimnazijos parkas už stadiono, Varležerio paminklas, Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos tvarkymo projektas ir t. t. Per čia prabėgusį dvidešimtmetį buvo įgyvendinta daug statybos, kraštovaizdžio tvarkymo darbų. Nemažai jų dar laukia. Pvz., kareivinių teritorijoje trūksta takų, prie "Baltų pasaulio medžio" – šiukšlių dėžių ir pan.
Galite didžiuotis ne tik puoselėjamu miestu, bet ir gražiu šeimos atžalynu. Ar sūnūs seka tėvų – architektų – pėdomis?
Du vyresnieji sūnūs dirba Vilniuje: vienas vadybininku, kitas statybininku, puikiai išmano konstrukcijas. Galvojame, jog ir kiti vaikai (gimnazijos būsimi aštuntokas ir devintokas, mažylis, rudenį pradėsiantis lankyti pirmąją klasę) nenueis kur kitur – jie auga architektūros terpėje, apie ją namie sukasi visos kalbos. Po dienos darbų grįžus į namus, architektūra “neišsijungia”.
Savivaldybės vyr. architektės pareigas užimate kiek daugiau nei mėnesį. Kokių pokyčių ši pareigybė įnešė į jūsų gyvenimą?
Mes – ta architektūros visuomenė, kuri 20 metų čia, su visais esame dirbę, kupiškėnams pažįstama mūsų stilistika, darbo principai, todėl naujumo, įtampos pradėjus darbuotis Savivaldybėje nebuvo. Atsirado darbo laikas, išsiplėtė atsakomybės ribos – statiniai, bendra miesto plėtra. Pats atsakingiausias darbas - numatyti teisingą kryptį. Nemažai laiko atima dokumentų tvarkymas.
Ko gero, nėra mieste vietos, prie kurios nebūtumėte vienaip ar kitaip prisilietusi. Jūsų suprojektuoti objektai išsiskiria natūralumu.
Gamtą reikia tvarkyti taip, kaip yra joje pačioje. Japonų pavyzdys - “sutvarkytos” gamtos aukščiausias lygis. Jie tarsi iš nieko viską sudėlioja, jų parkeliai dirbtinai sukurti, o mes mieste turime didžiulę vertybę - gyvą vandenį, natūralumo fragmentus išlaikiusį slėnį. Kupos parką stengiamasi tvarkyti naudojant natūralias priemones, taip, jog atrodytų, kad netyčia pasidarė gražu. Turim džiaugtis turėdami tokią dėkingą situaciją. Neatsitiktinai ir Vido Jatulevičiaus medžio skulptūrai “Vėžys” parinkta vieta prie pat upės vagos. Vėžys – švaraus vandens simbolis.
Pro jūsų akis, ko gero, neprasprūsta nė viena dilgėlė?
Labai piktina apleistos vietos, pastatai vaiduokliai mieste. Kraštovaizdžio nepuošia seni “lauželiai”, garažai. Kiekvienam pirmiausia reikia susitvarkyti savo kiemą. Anksčiau Savivaldybės aikštelėje stovėjo ūkinis pastatėlis – atrodė nepajudinama nuosavybė, tačiau įdėjus pastangų sprendimas vis dėlto atsirado. Net statybų teritorijos turėtų būti tvarkingos, neapleistos. Miestas turi keistis. Kupiškis Respublikoje žinomas kaip vienas tvarkingiausių, gražiausių – reikia išlaikyti šį lygį, neapsileisti. Apie rekreacinį patrauklumą vertėtų galvoti įtraukiant ir miesto verslo plėtrą. Prie Kupos slėnio gali formuotis verslo, turizmo objektai, pvz., lauko kavinukės, viešbutėlis ir pan. Tai dar neišnaudota sfera. Įgyvendinant projektus svarbu sulaukti verslininkų paramos. Štai Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo Kupos slėnio teritorijoje projektui iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų skirta 495 tūkst. litų, dar apie 170 tūkst. litų - iš Savivaldybės fondų, tačiau reikėtų, jog įsitrauktų, būtų suinteresuoti ir verslininkai.
Nereikia bijoti pardavinėti žemės sklypus palei Kupiškio marias – ne javams sėti, bulvėms auginti, o turizmo plėtrai. Miestui svarbu pritraukti, išlaikyti verslo žmones. Vilniuje įkūrus Belmonto parką, išsiplėtė verslo sfera. Žmonės ne dėl kepsnio skanumo ateina, o dėl gražios gamtos, karštovaizdžio. Turėti tokią gražią gamtą ir jos neišnaudoti negalima. Mylėkime savo miestą – vaikystės uostą, puoselėkime jį ir mūsų vaikai nenorės bėgti į amerikas ieškoti gražesnės žemės.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 917

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]