SkapiÅ¡kÄ—nai džiaugiasi iÅ¡valytu savo miestelio ežeru. Poilsiautojams lengvai pasiekiamos ir neseniai sutvarkytos KupiÅ¡kio marių pakrantÄ—s. TaÄiau kiek ežerų, upių mÅ«sų rajone, taip pat ir visoje Lietuvoje baigia apželti nendrÄ—mis, o jų grožiu gÄ—risi tik laukiniai paukÅ¡Äiai bei žvejų retai bevaikomos žuvys. Kad ir vienas didžiausių KupiÅ¡kio rajone - JurgiÅ¡kio ežeras - prieÅ¡ daugiau nei du deÅ¡imtmeÄius iÅ¡valytas, jis ir vÄ—l sunkiai beprieinamas. O iÅ¡ buvusio paplÅ«dimio Äia - vos smÄ—lio saujelÄ—.
"Kupiškėnų mintys" apie tokių vandens telkinių likimą bei pastangas juos išgelbėti kalbėjosi su Aplinkos ministerijos Vandens departamento direktoriumi Daliumi Krinicku.
Ar didelÄ— dalis Lietuvos ežerų dÄ—l apžėlusių pakranÄių sunkiai pasiekiami poilsiautojams, žvejams?
Daugelis Lietuvos ežerų yra linkę natūraliai apaugti augmenija, pelkėti.
Prieš dešimt metų aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas valytinų vandens telkinių sąrašas. Nuo to laiko dalis jų jau buvo išvalyta.
2000 m. Europos Sąjungoje buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (BVPD). Lietuva, 2004-aisiais įstojusi į Europos Sąjungą, taip pat pradėjo įgyvendinti šios direktyvos nuostatas ir perkėlė jas į Lietuvos Respublikos vandens įstatymą.
Taip buvo įdiegtas naujas vandens telkinių valdymo principas. Nuo Å¡iol vandens telkiniai saugomi ir tvarkomi pagal hidrologiÅ¡kai apibrėžtas natÅ«ralias upių baseinų ribas. Juk vanduo į upes ir ežerus surenkamas ir keliauja nepaisydamas žmogaus nustatytų ribų - savivaldybių, rajonų ir valstybių sienų. Vandens telkinių valdymas ir administravimas vyksta visame upÄ—s baseine, o ne savivaldybÄ—je ar regione, kaip tai buvo daroma anksÄiau. Nauju principu baseininis vandens valdymo principas leidžia siekti ir užtikrinti gerÄ… bÅ«klÄ™ visame vandens telkinyje (upÄ—je, ežere).
Kad visiškai įgyvendintume BVPD ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimą, visuose vandens telkiniuose reikia pasiekti gerą jų būklę. Šiuo tikslu buvo parengti Upių baseinų rajonų valdymo planai ir priemonių programos. Jose apibūdinta dabartinė Lietuvos vandens telkinių būklė, reikšmingos vandensaugos problemos, jų teritorinė lokalizacija bei su žmogaus veikla susijusios priežastys.
Priemonių programoje priklausomai nuo vandensaugos problemos buvo numatytos sutelktosios tarÅ¡os mažinimo priemonÄ—s (numatant kai kurių miestų nuotekų valyklų papildomÄ… modernizavimÄ…), pasklidosios tarÅ¡os iÅ¡ žemÄ—s Å«kio mažinimo priemonÄ—s, apimanÄios griežtesnį tręšimo, mÄ—Å¡lo tvarkymo reglamentavimÄ…, migracijos sÄ…lygų žuvims gerinimo priemonÄ—s, visuomenÄ—s informavimo ir skatinimo bei tiriamosios priemonÄ—s. Visa tai skirta tam, kad detaliau iÅ¡tirtume nepakankamai aiÅ¡kias vandensaugos problemas, jų prigimtį, priežastis ir galimus sprendimo bÅ«dus.
Vertinant problemų mastą, socialinius veiksnius ir gamtinių procesų inertiškumą, siekiant vandens telkinių geros būklės bei reikalavimą šį rodiklį išlaikyti ateityje, upių baseinų valdymo planus ir priemonių programą numatyta peržiūrėti kas šešerius metus. Artimiausia šių darbų data - 2015 metai.
Kokia šiandien mūsų vandens telkinių ekologinė būklė?
Šiuo metu Lietuvoje pagal Valstybinio aplinkos monitoringo programą yra tiriama 345 ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė. Iš jų 8 ežerai ir Kauno marios yra tiriami kasmet, o kiti - rotaciniu principu, kartą per 3 arba 6 metus.
Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos tiria vandens telkinių ekologinę būklę - ekosistemų, susijusių su paviršiniais vandens telkiniais, funkcionavimo ir struktūros kokybę, vertinamą pagal vandens telkinių biologinius, hidromorfologinius, fizinius ir cheminius kokybės elementus. O vandens telkinių tinkamumą maudytis tiria Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios institucijos. Pagal ekologinės būklės tyrimų rezultatus 40 proc. tiriamų ežerų ir tvenkinių būklė yra labai gera, 28 proc. - gera, 26 proc. - vidutinė ir 6 proc. - bloga.
Pagrindinė problema, kodėl 32 proc. tiriamų ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė neatitinka geros būklės reikalavimų, yra tarša, patenkanti į vandens telkinius iš pasklidosios taršos šaltinių. Tai - daugiausia teritorijos, kuriose vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla.
Be to, viena iÅ¡ priežasÄių yra praeities tarÅ¡a, kai į vandens telkinius buvo iÅ¡leidžiamos nevalytos ar nepakankamai iÅ¡valytos nuotekos. O taip pat vandens telkinių baseine buvo intensyviai Å«kininkaujama. Esant didelei terÅ¡ianÄių medžiagų prietakai, kai vandens telkiniai nebepajÄ—gia natÅ«raliai apsivalyti, kaupiasi storas dumblo sluoksnis, sutrinka vandens telkinių ekologinÄ— pusiausvyra.
Dauguma Lietuvos ežerų yra išsidėstę Lietuvos rytinėje dalyje. Čia, beje, dauguma ežerų yra labai geros ir geros būklės.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.