Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KAI DURYS MOKSLUI UŽTRENKIAMOS

Sonata MOGYLAITĖ

2007−06−19 4

Šiuo metu vykdoma aukštojo mokslo reforma palietė visus visuomenės sluoksnius. Labiausiai – studentus bei moksleivius. Šiai reformai neliko abejingi nei didelio miesto, nei kaimo gyventojai. Vos prabilus apie galimą mokamą mokslą, diskusijos nenutyla iki šiol.

Studentų per daug

Planuojama aukštojo mokslo pertvarka jau yra apaugusi mitais. Skelbiama, kad Lietuvoje studentų skaičius yra per didelis ir skundžiamasi, jog studijų programų yra per daug. Vadinasi, išgirdę tokius valdžios atstovų žodžius, galime daryti išvada, kad Lietuvoje per daug išsimokslinusių žmonių?!
Valdžios atstovų nuomone, tokią situaciją reikia nedelsiant taisyti ir sumažinti studentų skaičių. Pasirinktas bene lengviausias kelias, o apie reformos pasekmes mažai tepagalvota. Toks paviršutiniškas požiūris į problemą neleidžia joje įžvelgti esminių dalykų.

Bels — neatidarys

Aukštojo mokslo reforma dar nepatvirtinta, tačiau jau susilaukė nemažai atgarsių ir pasipiktinimų. Studentų atstovybė ragina visus studentus atkreipti dėmesį į susiklosčiusią padėtį. Nei moksleiviai, nei studentai ar jų tėvai negali likti abejingi, kai neprisidedama prie jaunų žmonių ateities kūrimo. Atvirkščiai: daugeliui moksleivių bus užtrenktos durys siekti aukštojo išsilavinimo.
Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos gimnazistės Robertos Janušauskaitės nuomone, Lietuvoje neatsiras daugiau žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ir dirbančių už minimalų atlyginimą. Airijoje ar kitose užsienio šalyse jiems bus žymiai palankesnės galimybės siekti aukštojo mokslo ar dirbti.

Laiko rodyklė grįžta 100 metų atgal

Rodos, su kiekviena diena gyvenimo sąlygos vis gerėja, tačiau ši reforma nublokš mus 100 metų atgal. Grįšime į tuos laikus, kuomet įgyti aukštąjį išsilavinimą gali tik turtingų tėvų vaikai. Mokymosi įstaigos pasirinkimą lems ne vaiko prioritetai, o finansinės galimybės. „Kiekvienas turi teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą, nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties“, — sako Viktorija Mikulionytė, būsima dvyliktokė.
Kaimo vaikus ši problema, be abejonės, palies labiau nei miesto moksleivius. Kaimo žmonių pragyvenimo lygio net negalime lyginti su miesto.

Litas prie lito

Dauguma sutinka, kad valstybei kaip oras yra reikalingas aukštojo mokslo pertvarkymas. Abiturientai skundžiasi neskaidriais egzaminais, dideliu mokymosi krūviu ir nesubalansuota studijų programa. Tačiau Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytojos Ingridos Tuskienės nuomone, aukštojo mokslo reforma pradėta neapgalvotai. “Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į šių dienų poreikius ir tinkamai subalansuoti pačią studijų programą, pasirenkamus dalykus“, — teigė I. Tuskienė. Pertvarkymas turėtų būti pradėtas nuo dėstytojų, universitetų, o ne nuo kardinalaus studentų skaičiaus mažinimo.
Mokytoja turi dešimtokę dukrelę, todėl jai, kaip ir daugeliui mamų, ši problema yra aktuali. Dukros mokslams I. Tuskienė sakė paimsianti atostoginius ir taupysianti.

Aišku, kad niekas neaišku

Lietuvos aukštojo mokslo reforma, regis, jau pateko į aklavietę. Šio mokslo sistemos trūkumus pastebi bene visi moksleiviai ir jų tėvai. V. Mikulionytė pripažino, kad iš valstybės valdžios atstovų, prisidedančių prie reformos ruošimo, pasigenda konkretumo ir skaidrumo. Didelė dalis moksleivių abejoja, ar reforma pasiteisins. Dar niekam nėra žinoma, kaip aukštojo mokslo sistema atrodys ilgalaikėje perspektyvoje.
Neretam moksleiviui iš kaimo pinigai už studijas, sieksiantys nuo 2 000 iki 5 000 litų per metus, atrodo neįkandama finansine problema. Paskolą paėmęs moksleivis ją galės grąžinti baigęs studijas ir pradėjęs dirbti, tačiau nėra konkrečiai paaiškinta, kokia bus paskolų grąžinimo sistema.
Paskolų sistema turi užtikrinti nekintantį aukštojo mokslo prieinamumą, kad jo trokštantys jauni žmonės nemestų studijų, o rinktųsi galimybę pasinaudoti paskola.

Motyvacija mažės?

Mokytojos I. Tuskienės manymu, motyvacija mokytis gerais pažymiais gali tik sumažėti, nes moksleiviai gali net nemėginti stoti į aukštąsias mokyklas iš anksto žinodami, jog tokios pinigų sumos jiems neįkandamos. Tik apie 30 procentų ypač gabių moksleivių studijos bus nemokamos, o kitiems, ne mažiau gabiems, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, galimybių nemokamai mokytis nebus. Siūloma paskolų suteikimo tvarka anaiptol nėra ideali ir neatitinka visų visuomenės sluoksnių poreikių ir galimybių.
Planuojama, kad reforma palies tik tuos studentus, kurie studijas pradės 2008 metais. “Du tūkstančiai aštuntųjų rudenį, tai yra Seimo rinkimų išvakarėse, įvesti mokestį už studijas galėtų tik politiniai savižudžiai“, — rašė žurnalistas Gintaras Aleknonis. Todėl neaišku, ar vis dėlto aukštojo mokslo reforma bus priimta.