|
|
|
Vėrinys PO įTEMPTO DARBO TELEVIZIJOJE €“ į VAIKYSTÄ—S MIESTÄ…
Gaila MATULYTÄ– |
2005−07−16 |
 PaÅ¡nekesiui su Pauliumi SkuÄu susÄ—dome prie AtodÅ«sių tilto. Ne dÅ«sauti. Tiesiog pasikalbÄ—ti, kiek jaunas žmogus gali pasiekti, jeigu jis turi originalių idÄ—jų, daug noro jas įgyvendinti ir nuoÅ¡irdų žvilgsnį į jį supantį pasaulį.
Tai toli gražu ne pirmas dvideÅ¡imtmeÄio Pauliaus interviu. Be galo užimtÄ… ir talentingÄ… jaunuolį kalbino jaunimo leidinių žurnalistai. Juk ir jo paties žurnalistinÄ— veikla prieÅ¡ penketÄ… metų prasidÄ—jo Lietuvos televizijos jaunimo laidose “Ant palangÄ—sâ€, “Plius ir minusâ€, vÄ—liau jis “įklimpo†į “Dainų dainelÄ™â€, “Mažųjų žvaigždžių valandÄ…â€, reportažus suaugusiesiems laidoje “Keliai. MaÅ¡inos. ŽmonÄ—s.†Ir netgi rimtÄ…jÄ… publicistikÄ… “Lietuvos ryto" televizijoje.
Kas tave traukia sugrįžti į Kupiškį?
Å iame mieste gimiau 1984 m. spalio 5 d. Kol tÄ—vai studijavo tuometinÄ—je Muzikos akademijoje, iki trejų metų gyvenau pas senelius EleonorÄ… ir PetrÄ… VaiÄeliÅ«nus. VÄ—liau dažnai atvažiuodavau į KupiÅ¡kį. Ir dabar Äia sutinku ne vienÄ… brangų žmogų.
AtvykÄ™s Äia ir iÅ¡Ä—jÄ™s pasivaikÅ¡Äioti su seneliais, iÅ¡girsdavau daug įdomių pasakojimų, kaip augo miestas, kaip mano gimimo metais buvo pastatyta užtvanka ir atsirado KupiÅ¡kio marios.
Nors nedažnai dabar Äia atvažiuoju pas moÄiutÄ™, labai vertinu mažo miestelio ramybÄ™, gera atsipalaiduoti nuo įtampos sostinÄ—je.
Didžiąją gyvenimo dalį praleidai sostinėje?
AÅ¡ ten augau, Ä—jau į darželį, mokyklÄ…. BÅ«damas penkerių, įstojau į “Ąžuoliuko†berniukų chorÄ…, kurį lankiau 12 metų. Baigdamas tÄ… mokyklÄ…, laimÄ—jau dirigentų konkursÄ…. Meno vadovas Vytautas MiÅ¡kinis kvietÄ— mokytis dirigavimo ir chorvedybos. TaÄiau pabandÄ™s mÄ—nesį, viskÄ… meÄiau.
“Ąžuoliuke†praleisti metai man padėjo tapti žmogumi. Geri draugai, kelionės, bendravimas su žmonėmis – visa tai labai praturtino mane kaip asmenybę. Kiek žinau, nė vienas iš mano pažįstamų, lankiusių šį chorą, netapo kriminalų herojais, o įgijo įvairias visuomenėje gerbiamas specialybes.
Kaip tavo gyvenime atsirado televizija?
VienÄ… dienÄ… mokyklos draugas pasiÅ«lÄ— iÅ¡bandyti darbÄ… televizijoje. Jis darbavosi laidoje jaunimui “Ant palangÄ—sâ€. Tuo metu buvo kuriama nauja laida “Plius ir minus†ir skelbiamas laidos vedÄ—jo konkursas. AtrankÄ… sÄ—kmingai įveikiau. Tuomet man buvo penkiolika.
Kiek pamenu, pirmÄ… interviu rengiau su Vilniaus jaunimo klubo vadybininku. TurÄ—jau sÄ…siuvinį priraÅ¡ytÄ… daug klausimų. Buvau stropus žurnalistas (juokiasi). TaÄiau vÄ—liau įpratau kalbÄ—ti laisvai, klausinÄ—ti be ypatingo pasiruoÅ¡imo.
Iš pradžių nedrąsu buvo priprasti prie kamerų, mikrofonų, kompiuterinės įrangos. Būdavo, ateinu vienas į studiją, atsisėdu ant grindų, stebiu, pabandau, kaip ši technika veikia. Pamažu prisijaukinau tą aplinką.
Laidoje “Plius ir minus†dirbome vien jaunimėlis. Laidas teko rengti nuo A iki Ž.. Kūrybiniam darbui susirinkdavome po pamokų, vėliau traukdavome prie ežerų. Džiaugiuosi, kad tuomet susibūrė be galo vieninga komanda. Jaunimo laidų režisierė Danutė Keturakytė mus tyliai stebėdavo, leido reikštis jaunam žmogui aktualiomis temomis.
Į atmintį įsirėžė reportažas apie narkomanus. Už jį gavome tarptautinės AIDS organizacijos apdovanojimą. Siužeto dėka suvokiau narkotikų žalą ir niekada jų nepabandžiau.
Jau tada Ä—miau suprasti, kad žiniasklaida yra galinga jÄ—ga. Jei pasitelkiamos teisingos priemonÄ—s, visada galima laimÄ—ti mūšį. DidžiavomÄ—s galÄ—dami tais paÄiais koridoriais vaikÅ¡Äioti su patyrusiais TV žurnalistais ir juos vadinti kolegomis.
Pirmieji žingsniai televizijoje išmokė elgtis galantiškai, išgirsti ir suprasti kitą žmogų, žiūrėti į jį pagarbiai. Tai galbūt atsinešiau ir iš prigimties, iš senelių bei tėvų auklėjimo.
Televizija – tai minÄių, kalbos ir judesio dermÄ—. Privalai gerai atrodyti, aiÅ¡kiai reikÅ¡ti mintis.
Tuomet visi dirbome iš idėjos. Nestigo entuziazmo, nereikėjo pripažinimo ir apdovanojimų. Nesiekiau būti žvaigžde.
Po dvejų metų laida “Plius ir minus" baigėsi. Nauja valdžia nusprendė, kad tokių laidų jaunimui nereikia. Žinojome, kad šis gražus gyvenimo etapas baigsis.
Ar buvo liūdna pasitraukti iš ekrano?
TikÄ—jau, kad tai ne pabaiga. Laidos komanda iÅ¡siskirstÄ— kas sau. Daugelis atsidÄ—jo baigiamųjų klasių mokslams. TaÄiau aÅ¡, prieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ televizijos, nulipau aukÅ¡tu žemiau į muzikos redakcijos skyrių. Ten dirbusiai Irenai Didžiulienei pasakiau, kad noriu vesti “Dainų dainelÄ™â€. Tuo metu jau buvo paskirtas vedÄ—jas, tad man rado kitÄ… užsiÄ—mimÄ… – kalbinti atlikÄ—jus. Tai buvo naujo vÄ—jo gÅ«sis konkurso istorijoje. PertraukÄ—lÄ—se tarp dainų buvo pristatomi vaikai, jų mintys, jų miestai. IÅ¡ pradžių interviu filmuodavome iÅ¡ anksto, vÄ—liau transliavome tiesiogiai.
Pabandžiau tÄ… patį daryti laidai “Mažųjų žvaigždžių valanda†"Forum palace" rÅ«muose. Kažkas suskaiÄiavo, kad per dvejus metus pakalbinau apie 3000 vaikų.
PrieÅ¡ dvejus metus Vaikų gynimo dienos (birželio 1 d.) proga pirmÄ… kartÄ… Å¡alyje buvo sumanytas LTV tiesioginio eterio projektas “Dainų tiltas per LietuvÄ…â€. Man kartu su Medeina ÄŒijauskaite pasiÅ«lÄ— jį vesti. Tai buvo tarsi iÅ¡Å¡Å«kis. Žinojau, kad mano žodžiai skambÄ—s tiesiogiai didžiuliuose koncertuose Vilniuje, Kaune, Å iauliuose ir KlaipÄ—doje. Studijoje tvyrojo įtampa, taÄiau man pasisekÄ— kalbÄ—ti natÅ«raliai. Viskas pavyko puikiai.
Kokią studijų sritį planavai pasirinkti?
Neblogai iÅ¡laikÄ™s egzaminus, stojau į Muzikos ir teatro akademijÄ…, kino ir teatro vadybos fakultetÄ…. Egzaminatoriai, kurie buvo mano pažįstami iÅ¡ televizijos, perspÄ—jo, kad įstojus teks daugiau dÄ—mesio skirti mokslams. TaÄiau netrukus aÅ¡ sutikau dirbti ir treÄioje laidoje – “Keliai. MaÅ¡inos. ŽmonÄ—s.â€
Kuo praturtino laidos suaugusiems?
Tai buvo kitokio pobūdžio laida: nauji automobiliai, greitis, policijos pareigūnai. Augau drauge su vaikais ir su suaugusiais.
Darbas televizijoje leido iÅ¡ arÄiau stebÄ—ti Å¡alies garsenybių gyvenimÄ…. BÅ«damas aÅ¡tuoniolikos, paÅ¡nekinau prezidentÄ… RolandÄ… PaksÄ…. MÄ—nesį tariausi dÄ—l susitikimo. TurÄ—jau galimybÄ™ su juo praleisti pusdienį. IÅ¡ R. Pakso namų Antakalnyje jo motociklu, lydimu apsaugos policijos, lÄ—kÄ—me į TurniÅ¡kes, vÄ—liau skridome lÄ—ktuvu. Su prezidentu buvo paprasta bendrauti, jis supranta jaunimÄ…. Valdas Adamkus – jau kitos kartos žmogus. Pokalbiai su juo bÅ«davo gerokai oficialesni, juntamas atstumas, prezidentas į klausimus atsakinÄ—jo standartiniais lozungais.
Rengiant reportažus, teko klausinėti ne vieną ministrą, dalyvaudavau vakarėliuose, bendravau su daugeliu Lietuvos muzikos pasaulio žvaigždžių.
Šalia darbo televizijoje teko vesti ne vieną renginį: “Dainų dainelės†apdovanojimus prezidentūros kieme, Vilniaus oro balionų festivalį, Operos ir baleto teatro vasaros sezono atidarymą Trakuose ir kt.
Po keleto metų, praleistų projektuose “Dainų dainelė†ir “Mažųjų žvaigždžių valandaâ€, supratau – užtenka.
Kokie keliai nuvedė į Suomiją?
Pernai nusprendžiau pasitraukti iÅ¡ televizijos. ViskÄ… palikÄ™s (mokslÄ… Äia, draugus, gerÄ… darbÄ…), pagal Erasmus programÄ… penkiems mÄ—nesiams iÅ¡vykau mokytis į SuomijÄ… - J. Sibelijaus tarptautinÄ™ kultÅ«ros vadybininkų akademijÄ….
Vis dėlto geri santykiai su Lietuvos televizija nenutrūko. Kolegos atvykdavo pas mane į Helsinkį, parsiveždavo į Lietuvą reportažams.
Prieš išvažiuodamas žinojau, kad dirbsiu Lietuvos Respublikos ambasadoje Suomijoje. Greitai prigijau ten, turėjau kabinetą, vairavau diplomatų automobilį, ambasadorių Andrių Brūzgą lydėdavau į renginius, organizuodavau lietuviškas šventes. Ambasadoje dirbantys lietuviai tapo antrąja mano šeima.
IÅ¡ Suomijos grįžau Å¡ių metų kovo pabaigoje. Po savaitÄ—s mane “pasigavo†“Lietuvos ryto televizijaâ€.
Ar tau buvo priimtina aštrioji publicistika?
Supratau, kad teks dirbti koja kojon su tokiais žurnalistikos vilkais kaip Henrikas Vaitiekūnas, Algimanta Žukauskienė. Tai buvo sudėtingas darbas vienam žmogui: nuo temos sugalvojimo, filmavimo komandos surinkimo, iki montažo, muzikos takelių parinkimo. Juk keli filmavimai turėjo sutilpti į 15 min. siužetą.
Pamenu, pirmoji tema buvo apie lemiamÄ… sekundÄ™ – kai kelyje netyÄia partrenkiami žmonÄ—s. Daug vargo buvo, kol įtikinau nuteistuosius PravieniÅ¡kÄ—se kalbÄ—ti vieÅ¡ai apie netikÄ—tai pasisukusį jų likimÄ….
VÄ—liau per keletÄ… mÄ—nesių teko rengti laidÄ… apie žolÄ—s degintojus. Drauge su aplinkosaugos pareigÅ«nais dalyvavau pasaloje. Buvo reportažai ir apie kapinių madas, rieduÄius pamÄ—gusį verslininkÄ…, apie sveikÄ… gyvenimo bÅ«dÄ… (kalbinau Andrių MamontovÄ… ir EzopÄ…), apie PumpÄ—nų kaimÄ… supykdžiusiÄ… labdarÄ…, apie Kauno gamyklos griuvÄ—siuose dingusį žmogų. Vieno reportažo metu teko skristi Prienų gyventojo savadarbiu lÄ—ktuvu, kurį jis man leido keletÄ… minuÄių pilotuoti.
Rengdamas publicistinÄ™ laidÄ…, patiri daug įdomių įspÅ«džių, taÄiau tai beprotiÅ¡kai sunkus darbas. Privalai tarsi kempinÄ— sugerti į save visÄ… informacijÄ… ir tinkamai jÄ… atspindÄ—ti laidoje.
Po paskutiniųjų siužetų supratau – nebeturiu jÄ—gų. Ä®temptas darbas ir nuovargis atsiliepÄ— sveikatai, nebebuvo naujų minÄių. Laidos kÅ«rÄ—jai leido pailsÄ—ti savaitÄ™, kitÄ…. Nusipirkau motorolerį, lakstydavau Vilniaus gatvÄ—mis, taÄiau vÄ—jas nuovargio neiÅ¡pÅ«tÄ—. Net ir praÅ¡omas sugrįžti, laidÄ… palikau.
KÄ… veiki dabar?
Jau kurį laikÄ… ilsiuosi nuo sudÄ—tingų darbų. SavaitÄ™ praleidau KupiÅ¡kyje pas moÄiutÄ™. Man patinka ramus Å¡io miestelio gyvenimas, gamta. Juk Vilniuje net nerasi vietos kur nusimaudyti. O Äia ir žmonÄ—s daug ramesni. Atrodo, kad laikas teka su tavimi. Nereikia nuolat žiÅ«rÄ—ti į laikrodį – visai kaip vaikystÄ—je.
PrieÅ¡ keletÄ… dienų iÅ¡ Samo (Sauliaus UrbonaviÄiaus) gavau pasiÅ«lymÄ… tapti laidos Tango TV vedÄ—ju. Pirmadienį susitiksime ir, manau, neatsisakysiu. Muzika yra labai artima mano sielai, vÄ—l bendrausiu su Lietuvos muzikos žvaigždÄ—mis. Å ioje laidoje nereikÄ—s galvoti temų ar montuoti siužetų. Daugiau laiko liks mokslams.
Turbūt ir asmeniniam gyvenimui, meilei?
Pastaruoju metu darbas pasigrobdavo visą laisvalaikį. Po darbų nebesinorėjo lėkti į vakarėlius.
PrieÅ¡ mÄ—nesį susipažinau su 21-erių metų TV 3 žurnaliste. SužavÄ—jo tai, kad jos gyvenimo bÅ«das panaÅ¡us į manÄ…jį: abu nuolat skubame, ji pasinÄ—rusi į profesionalųjį sportÄ… – sprintÄ…. TaÄiau sukdamiesi toje paÄioje TV virtuvÄ—je galime suprasti vienas kitÄ…, dÄ—l daug ko pasitarti. Manau, kad artimas žmogus turi bÅ«ti toks, į kurį galÄ—tum visada atsiremti.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
