Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

Į KAIMĄ BRAUNASI SAUGUMAS

Gintaras JURGĖLAS

2007−05−26 9

Ketvirtadienį pirmieji dešimt rajono gyventojų pagaliau pradėti saugoti moderniomis apsaugos priemonėmis.

Į kaimą pamažu ir nedrąsiai skverbiasi pažanga bei saugumas. Jau seniai buvo kalbama apie aparatus, kurie bus įrengti atokiausiose kaimo sodybose, kad gyventojai, reikalui esant, galėtų išsikviesti pagalbą. Kalbos ilgai nevirto kūnu. Pagaliau praėjusį ketvirtadienį pirmieji dešimt aparatų rajono policijos komisariate iškilmingai buvo įteikti atokesnių sodybų žmonėms.

Būtų geriausia, kad aparatų neprireiktų

Į aparatų įteikimo ceremoniją susirinko solidi komapanija – rajono meras Jonas Jarutis, vicemeras Aidas Mikėnas, policijos komisariato viršininkas Anatolijus Krestovas, svečiai iš Policijos departamento, apsaugos centro.
J. Jarutis sakė, kad mūsų rajone sodybų apiplėšinėjimas nėra epidemija, bet ne laikas gintis, kada jau kas nors užpuolė. Reikia tam būti pasiruošus iš anksto. Meras palinkėjo žmonėms ramaus gyvenimo ir išreiškė viltį, kad tų aparatų gyventojams niekada neprireiktų.

Lietuvių išmonė patiko vokiečiams

Policijos departamento ir apsaugos centro atstovai pasakojo, kad vieno mygtuko įrenginiu daug patogiau naudotis, nei mobiliaisiais telefonais. Ištikus pavojui, žmogus gali tiesiog pamiršti kelių skaičių numerį, o čia pakanka paspausti vieną mygtuką ir operatorius jau gauna pavojaus signalą. Prieš trejus metus buvo pabandyta kaimų gyventojams padalinti mobiliuosius telefonus, bet senesni žmonės surinkti pagalbos telefono numerį 112 nesugebėjo.
Svečiai atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojai be reikalo mygtuko nespaudinėtų, saugotų nuo vaikų ir kačių, nes pasigirdus pavojaus signalui, į darbą įsijungia daug žmonių, kurie atitraukiami nuo kitų savo pareigų.
Apsaugos centro direktorius Saulius Pridotkas pasakojo, kad šį pagalbos iškvietimo įrenginį sukūrė Lietuvos konstruktoriai. Mūsų šalis yra viena iš pirmųjų pasaulyje, kur toks aparatas pradėtas naudoti. Lietuvos praktika susidomėjo vokiečiai. Jie ruošiasis susukti filmuką apie įrenginio panaudojimą Lietuvoje.
Visų pirma, įrenginys buvo išbandytas Švenčionių rajone. Čia buvo prijungta dvidešimt aparatų. Bandymas pasiteisino – aparatai buvo reikalingi. Dažniausiai gyventojai ieškojo medicininės pagalbos, rečiau policijos, vieną kartą skambino gaisrininkams. Beje, tas gaisras buvo operatyviai užgesintas, nepadaręs ryžkesnių nuostolių.
Aparatas turi būti įjungtas į elektros tinklą. Be elektros akumuliatorius užtikrina jo veikimą tik keturioms valandoms. Paspaudus mygtuką, atsiliepia operatorius ir išklauso, kokia nelaimė atsitiko žmogui. Patogu yra tai, kad po mygtuko paspaudimo gyventojui nieko nepranešus, operatorius vistiek girdi, kas darosi kambaryje. Net ir tokiu atveju, jei paspaudęs mygtuką žmogus tarkim nualpsta, policija vistiek pas jį atvažiuos.
Į komisariato salę susirinkę rajono gyventojai klausinėjo, kokiais atvejais galima kviestis pagalbos. Pasirodo, beveik visais. Jei kas nors braunasis į namus, jei kilo gaisras, jei staiga sušlubavo sveikata – visada žmogus sulauks pagalbos. Pagalbos tuo įrenginiu gali kviestis ir atėjęs kaimynas.
Deja, niekas nepasiteiravo, ar alaus irgi galima užsisakyti pagirioms. Juk pagirios taip pat yra sunegalavimas.

Atranka

Susirinkime dalyvavę seniūnai sakė, kad dešimties aparatų rajonui yra gerokai per mažai. Dabar socialiniai darbuotojai ir seniūnijos pasiūlė juos prijungti tik keliose sodybose. Policijos pareigūnai patikrino, ar ten veikia ryšys. Taip ir buvo atrinktos tos dešimt sodybų visose šešiose rajono seniūnijose.
Subačiaus seniūnijoje įrenginį gavo Kazimieras Gucevičius (Vivulių kaimas) ir Ona Birutė Budrienė (Budrionių kaimas), Noriūnų seniūnijoje – Teofilė Paliulienė (Buivėnų kaimas) ir Genė Maižvilienė (Atkočiškio kaimas), Šimonių seniūnijoje – Ona Mašauskaitė (Druskių kaimas), Skapiškio seniūnijoje – Jadvyga Valevičienė (Duoniūnų kaimas) ir Genovaitė Naujikienė (Kepurių kaimas), Alizavos seniūnijoje – Vanda Medelinskienė (Klingių kaimas), Kupiškio seniūnijoje – Stasė Narvidienė (Bedalių kaimas) ir Pranė Birutė Gurklienė (Didžprūžių kaimas).
Gyventojams nauja paslauga nieko nekainuos. Pirmuosius metus šią paslaugą finansuos Vidaus reikalų ministerija, o po to teks kišenę pakrapštyti Savivaldybei.

Įrenginį gali įsigyti bet kas

Šie pirmieji dešimt rajone prijungtų įrenginių gali sudominti ir kitus dar jų negavusius žmones.
Pasak S. Pridotko, jei kas nors susidomėtų naujove, aparatus gali be problemų įsigyti. Įranga kainuos 540 litų. Už paslaugas kas mėnesį teks mokėti po 24 litus. Tačiau yra ir kitas būdas. Įrangos pirkti nebūtina. Galima ją nuomoti ir per mėnesį už paslaugas mokėti po 39 litus. Trejus metus sumokėjus šį mokestį, aparatas lieka žmogui be jokio papildomo mokėjimo.