Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

AR GLOBOJAMI EMIGRANTŲ PALIKTI VAIKAI?

Jurgita ŽIUKAITĖ

2007−05−24 0

Socialinės ekonominės aplinkybės lemia tai, kad vis daugiau šeimų ieško naujų pajamų šaltinių, įsidarbinimo galimybių už šalies ribų. Vis daugėja ir tėvų, išvykstančių ieškoti laimės į užsienį, o savo nepilnamečius vaikus paliekančių giminių, artimųjų, draugų ar kaimynų priežiūrai. Tokiu atveju vaikai lieka be įstatyminio atstovo ir iškyla nemažai problemų sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko mokymusi, sveikatos priežiūra, asmens dokumentų gavimu, atstovavimu institucijose.

Mūsų šalies įstatymai numato, kad nepilnamečio vaiko įstatyminiai atstovai yra tėvai arba globėjai (nors, turbūt, nemažai daliai mūsų visuomenės vaiko globos nustatymas neretai asocijuojasi tik su globos pašalpa). Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Nijolė Urbonavičienė ragina tėvus, prieš išvykstant ilgesniam laikui į svečias šalis, tinkamai pasirūpinti savo atžalomis. Dažniausiai jie patikimi močiutėms, tetoms, dėdėms, retais atvejais - draugams ar kaimynams. Negalima teigti, kad vaikai lieka be priežiūros, tačiau sprendžiant įvairius su vaikais susijusius klausimus (pvz., kreipiantis dėl medicininių paslaugų ir t. t.) reikalingas oficialus globėjas, kurio esminė pareiga atstovauti nepilnamečiui vaikui.
Žinoma, idealiausia, kai vaikai gali būti kartu su tėvais. Tačiau visiems suprantama, kad ne visais atvejais tai įmanoma. Tėvai į užsienį be vaikų vyksta dėl įvairių priežasčių: vieni nori kuo greičiau užsidirbti ir grįžti, kiti nori, kad jų vaikas baigtų mokyklą Lietuvoje, dar kiti nori iš pradžių siekia įsitvirtinti svečioje šalyje patys, o tada pasiimti ir vaiką. Taigi tėvai išvyksta laikinai dirbti ir gyventi į užsienio valstybes ir savo sprendimu palieka nepilnamečius vaikus kitų asmenų priežiūrai. Tokiu atveju vaikui turi būti nustatyta laikinoji globa. Dėl jos reikia kreiptis į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Reikia ateiti vienam iš vaiko tėvų ir asmeniui, kuriam ketinama patikėti savo vaiko priežiūrą bei atsinešti asmens dokumentus, vaiko asmens dokumentus, pažymą apie šeimos sudėtį, kartu su asmeniu, perimančiu vaiko globą, gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, būsimo globėjo sveikatos pažymą. Tėvų pareiga yra pasirūpinti vaiko teisių ir interesų užtikrinimu. Tikimasi, kad tėvai pirmiausiai patys įvertins asmenų, kuriems palieka prižiūrėti vaikus, tinkamumą pasirūpinti jų atžalomis.
Vaikų teisių apsaugos tarnyba, gavusi reikiamus dokumentus, dar išsiaiškina informaciją apie tai, ar tėvų prašymu vaikų priežiūrai skiriamas asmuo nebuvo teistas. Supaprastinta tvarka steigiama laikinoji globa. Šiuo atveju vaiko globos pašalpa nemokama, nes tėvų pareiga materialiai rūpintis savo atžalomis išlieka. Kaip matyti, procedūra visai „neskausminga“, bet ji suteikia teisę atstovauti vaikui, juo rūpintis, būti už jį atsakingam. Tačiau į užsienį uždarbiauti išvykstantys gimdytojai neskuba tuo pasirūpinti. Šiemet mūsų rajone, tėvams laikinai išvykus į užsienį, laikinoji globa įsteigta septyniems vaikams. Tačiau realiai be tėvų likusių vaikų yra kur kas daugiau. Pasak Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo Rimanto Jociaus, nors skyrius specialiai nerenka duomenų, kiek emigrantų vaikų lanko rajono ugdymo įstaigas, tačiau žinoma, kad jų rajone yra apie 20. Ugdymo įstaigoms dėl jų globėjų problemų nekyla, tačiau socialiniai pedagogai pastebi, kad, vaikai, paliekami seneliams, broliams, seserims kartais būna labai gerai prižiūrėti, o kitais atvejais jaučiama, kad jie tampa nekontroliuojami.
Kas lemia, kad prieš išvykdami į svečias šalis vaikų globos klausimą išsprendžia tik tokia nedidelė dalis gimdytojų? Tikėtina, kad laikinos globos dokumentus sutvarkyti linkę į užsienį ilgesniam laikui legaliai uždarbiauti išvykstantys tėvai, o vykstantys neoficialiais "keliais" vengia praverti Vaikų teisių apsaugos tarnybos duris. Kai kurie tėvai tiesiog nemato būtinybės įteisinti Lietuvoje paliekamų vaikų globą. Štai į Angliją retkarčiais padirbėti vykstanti Neringa sakė net nepagalvojusi, kad tai reikėtų padaryti, nes kol kas su jokiomis problemomis nesusidūrė. Neoficialiai jos dukrą globoja močiutė. Mergaitė žino, kad mama išvyksta tik kuriam laikui, palaiko su ja ryšį telefonu, materialiai ją išlaiko, rūpinasi mokslo rezultatais. Pasak moters, perlenkiama lazda teigiant, kad vaikas neteko tėvų globos, be to, nuolat akcentuojant, kad vaikai, gyvenantys be tėvų, kenčia psichologiškai, pamirštama, kad stresą patiria ir jų tėvai. Tačiau gyvenimo aplinkybės, skurdus, tik egzistuoti teleidžiantis darbo užmokestis mūsų šalyje verčia ieškoti laimės svetur. Neringa neatmeta galimybės įleisti šaknis Anglijoje ir ten išsivežti dukrą. Taigi, kol mūsų šalies "viršūnėlės" nesusizgribs imtis priemonių, emigracijos banga pasiglemš vis daugiau tautiečių, gausės ir paliktų jų vaikų "našlaičių" bei su tuo susijusių problemų.
Psichologų teigimu, vaikai, patirdami bendravimo su tėvais, jų dėmesio ir meilės trūkumą, susikuria iškreiptą šeimos santykių vaizdą, pradeda manyti, kad tarpusavio santykiai matuojami materialine gerove ir pinigais. Tačiau ne visada tėvų būvimas kartu su atžalomis duoda teigiamų rezultatų. Nors oficialių duomenų nėra, tačiau Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas R. Jocius mano, kad kartu su vaikais į užsienį yra išvykę apie dvidešimt mūsų rajono jaunosios kartos atstovų. Pasitaiko atvejų, kai po poros metų jie grįžta ir paaiškėja, kad per tą laikotarpį niekur nesimokė, atsirado ugdymo ir auklėjimo spragų, pradėjo atsainiai žiūrėti į mokslą. Tačiau žinoma ir gražių atvejų, kai per būvimo svečioje šalyje laiką vaikai ten mokėsi, padarė pažangą ir grįžę į gimtąjį kraštą kartu su bendraamžiais siekia išsilavinimo.