Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

TIES PASIRINKIMO KRYžKELE

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2004−03−13

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Abiturientams iki lemtingo tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimo liko keli mėnesiai. Jie kartu su savo tėvais jau uoliai skaičiuoja pirmojo pusmečio pažymių vidurkį, pasitelkę įvairius žinynus nagrinėja įvairių studijų programų konkursinio balo sandarą, bando atspėti, kokia specialybė būtų jiems pati perspektyviausia.
Laimingiausi tie, kurie jau mokyklos suole pajuto savo pašaukimą ir nesiblaškydami kopia laiptelis po laiptelio į savo tikslą. Deja, tarp aštuoniolikmečių ir devyniolikmečių tokių ne tiek daug. Didžioji masė jaunuolių tikrai dar gerai nežino, kokią profesiją norėtų pasirinkti. Tačiau beveik visi svajoja apie studijas universitetuose. Todėl stebėtis neverta, kai aukštųjų mokyklų priėmimo komisijai vienas asmuo paduoda dvidešimt prašymų studijuoti, kuriuose nurodytos skirtingų sričių ir pakraipų studijų programos. Tokiu būdu ieškoma nors mažiausios skylutės tapti studentu, o paskui jau kaip Dievas duos. Žinoma būna, kad ir tokiu būdu žmogui visgi pavyksta atrasti savąjį kelią. Taip pat niekas nėra apsaugotas ir nuo nusivylimo išsvajota arba tėvų įpiršta profesija.
Vidurinė mokykla, universitetas, gerai apmokamas darbas, galimybė kilti karjeros laiptais – apie tokia seka besiklostantį savo atžalų gyvenimą pasvajoja kiekvienas žmogus. Kartais gimdytojai patys uoliai imasi “kalti” savo vaikų likimą. Nelabai paisydami jų troškimų, polinkių, įsprausdami į griežtus rėmus. Kažin ar visuomet toks auklėjimas pasiteisina? Nebent jei ir toliau sugebėsi kaip pamokoms su dukra ar sūnumi ruoštis paskaitoms, egzaminams. Kitaip gali jau po pirmos sesijos savo vaiko sulaukti pargrįžtančio į šeimos lizdelį. Viena motina yra išdidžiai pareiškusi, kad yra du kartus baigusi vidurinę ir antrąjį universitetą. Pakartotinai – padėdama kasdien sūnui įsisavinti naujus dalykus. Įdomu tik, kaip toks absolventas jausis pirmąją dieną darbe be mamos. Antra vertus, ar jau bus tikra katastrofa, jeigu vaikas po brandos egzaminų pasirinks privalomąją karinę tarnybą ar sumanys padirbėti, o gal praneš apie savo santuoką. Žinoma, ne. Juk save realizuoti galima ne tik studijuojant universitetuose. Be to, niekas netrukdo (nebent pinigų stygius) ir vėliau siekti mokslo aukštumų. Pažįstu vieną merginą, kuri mokykloje buvo beveik apvali dešimtukininkė, tačiau du kartus jai nepasisekė įstoti studijuoti teisės. Mergina po nesėkmių paniro į sunkią depresiją. Jai nesisekė jokie darbai. Ilgiau kaip pora mėnesių pas jokį darbdavį neužsibūdavo. Gyvenimas prašviesėjo pradėjus mokytis sekretorės-referentės specialybės profesinėje mokykloje. Ne kažin kokie tai buvo mokslai gabiai merginai, bet į juos ji žiūrėjo labai rimtai. Vėl tapo pirmūne ir visus metus gavo padidintą stipendiją. Su pagyrimu baigusią mokslus stropuolę tuojau pat priėmė į darbą firma, kurioje buvo atlikusi praktiką. Mergina dabar sėkmingai dirba ir ketina šiemet universitete neakivaizdiniu būdu studijuoti vadybą ir verslo administravimą.
Prieš keletą savaičių jaukioje Kretingos bažnyčios špitolėje – arbatinėje su vienuoliu pranciškonu kalbėjomės apie žmogaus likimo vingius, savojo pašaukimo paieškas. Pašnekovas sakė, kad iki dvidešimt vienerių metų jis svajojęs apie šeimą. Ši nuostata pradėjo keistis ne dėl kokios nors nelaimingos meilės, bet susidomėjus teologine literatūra, atsiradus poreikiui dalytis su kitais kilusiomis mintimis. Šią būseną galima sulyginti, pavyzdžiui, su pamišusio dėl senienų archeologo tyrinėjų aistra. Manąs, kad jo pasaulėžiūrą, vertybių sistemą nejučia formavo ir religingi tėvai. Tačiau šiuo atžvilgiu ypatingo spaudimo nejutęs. Kai buvo šešiolikos, niekieno neraginamas perskaitė visą Bibliją. Gal tai ir buvęs pirmasis rimtas likimo ženklas.
“Jeigu nori būti laimingas, negali būti nusiminęs priimdamas bet kokį sprendimą”, - teigė vienuolis.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 085 882

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]