|
|
|
Sveikata GAMTOS VAISTAIS VEIKIAMAS VISAS KÅ«NAS
Jurgita ŽIUKAITĖ |
2007−03−20 |
Penktadienį NoriÅ«nų laisvalaikio centre lankÄ—si Lietuvoje žinoma žolininkÄ—, dainininkÄ—s GintarÄ—s KaraliÅ«naitÄ—s mama AdelÄ— KaraliÅ«naitÄ—. ŽolininkÄ— pasakojo, kaip stebuklingais vaistažolių miÅ¡iniais iÅ¡varyti iÅ¡ organizmo ligas, kada rinkti gydomÄ…sias žoleles bei kaip jas paruoÅ¡ti. Buvo galima įsigyti jos paÄios ruoÅ¡tų gydomųjų tepalų, kÄ… tik prekyboje pasirodžiusiÄ… liaudiÅ¡kų receptų knygelÄ™.
„AÅ¡ Å¡undaktarÄ—, 1978 m. baigusi Lietuvos veterinarijos akademijos veterinarijos gydytojo studijas, tuo paÄiu įgijau ir kraÅ¡totyrininkÄ—s specialybÄ™. Niekada nenustojau domÄ—tis stebuklingu augalų pasauliu, iÅ¡ vyresnio amžiaus žmonių mokiausi žolelių, Å¡aknelių ir žodžio gydymo meno“, - sakÄ— A. KaraliÅ«naitÄ—, kurios pagal senovinius receptus gaminti tepalai, vaistažolių rinkiniai - žolininkÄ—s pasididžiavimas.
Žolininkė pabrėžė bendradarbiavimo su gydytojais svarbą. Kreipiantis į žolininką būtina oficiali mediko diagnozė. Išėjus iš gydytojo galima žolininko konsultacija, kad šis padėtų atstatyti pažeisto organo funkciją – gydant žolelėmis veikiamas ne tik ligos požymis, bet ir visas kūnas, kraujas. Pvz., jei atsirado rožė - būtina kreiptis į gydytoją, vartoti antibiotikus, o iš žolių tiks tos, kurios tinka kraujagyslėms valyti.
Pasak žolininkės, visada ieškome svetimo, bet nemylime savo. Reikia naudotis savo tautos sukauptu palikimu, išsaugotu per gyvojo žodžio tradiciją. Jei lietuviai nebūtų mokėję padėti sergantiems vieni kitiems, tauta būtų išnykusi. Tai, kad žinios apie gamtos medžiagų poveikį sveikatai kauptos nuo seno, rodo ir mūsų kalba. Veiksmingiausios žolelės pavadintos kūno dalių, ligos požymių vardais: kraujažolė, plautė, kaulažolė, raudoklė, pūslelė... Tokiu būdu iš kartos į kartą natūraliai buvo perduodamos gydymo žinios.
Žolininkė savo receptams žaliavą renka visus metus. Taigi kokių vaistinių medžiagų dabar galima prisirinkti?
Arbatai kraujotakai gerinti dabar galima pasirūpinti lazdyno, kaštono ir alyvos stiebų žievės. Iš miško parsinešti 2-3 m. amžiaus lazdyno (viršuje šakelės) 8-9 stiebus. Nulupti žievę, ją sukarpyti piršto galo dydžio gabaliukais ir sudžiovinti ant medžiagėlės ar agroplėvelės.
Nulupti kaÅ¡tono žievÄ™ 20 cm nuo Å¡akelių virÅ¡Å«nių, sukarpyti gabalÄ—liais. Taip pat pasirÅ«pinti ir padžiovinti alyvos žievÄ—s. SumaiÅ¡Ä™ lygiomis dalimis minÄ—tas žieves pasigaminsime ne itin skaniÄ…, taÄiau labai gerai valanÄiÄ… kraujÄ… arbatÄ…, padedanÄiÄ… nuo klausos sutrikimų. Žmogui parai 2 valg. Å¡aukÅ¡tus miÅ¡inio užpilti 1 l verdanÄio vandens. Gerti mažomis porcijomis daug kartų per dienÄ….
Žieves laikyti dvigubame medžiaginiame maišelyje, įdėti pavadinimą kas kur yra.
Vertingos dilgėlių, varnalėšų šaknys. Išrovus jas reikia nuplauti, apvytinti lauke, džiovinti. Sumaišius varnalėšų šaknis su dilgėlių gaunama veiksminga plaukų skalavimo priemonė. Mišiniu skalaujant galvą du kartus per savaitę atgaivinama plaukų spalva, nuolat naudojant – stabdomas žilimo procesas. Prieš naudojant skalavimui ant mažo odos ploto reikia pasitikrinti, ar jūs nealergiški šioms medžiagoms. Ši taisyklė galioja naudojant visus preparatus.
Varnalėšų šaknų arbatą tinka gerti nuo astmos, žaksėjimo, pilvo pūtimo, prostatos.
PienÄ—. Dabar jau pats metas juoda polietileno plÄ—vele uždengti plotÄ…, kuriame gausu pienių (vienam žmogui – 2 kv. metrus pievos). Prispausti lentomis ar akmenimis ir padaiginti. IÅ¡augs baltos, nekarÄios pienÄ—s, nes jos apkarsta tada, kai gauna saulÄ—s. Jei sinoptikai praneÅ¡a Å¡alnas, nakÄiai plÄ—velÄ™ galima uždengti kartono dėžėmis. Po keleto dienų, kai iÅ¡augs 5 cm dydžio lapeliai, – pienes iÅ¡rauti. Pienių lapeliai tinka salotoms gardinti.
Nuplautas pienių šaknis galima supjaustyti kaip morką, sudžiovinti. Šaknų nuoviras - stiprus vaistas nuo kepenų sutrikimo, gerinantis tulžies išsiskyrimą, saugantis nuo akmenligės.
VarpuÄio Å¡aknys. Surinkti visÄ… varputį, nuplauti, padžiauti, sudÄ—ti į popierinį arba lininį maiÅ¡Ä…. Arbata padÄ—s nebÅ«ti storiems, pamaitinti užkrÅ«Äio liaukÄ…. YpaÄ svarbu jÄ… vartoti vyrams.
Naudinga pasisÄ—ti kvapniųjų žirnelių. YpaÄ po miegamojo langu – kvapas atbaido uodus ir muses, veikia raminamai. Nuplautas žirnelių Å¡aknis iÅ¡džiovinti, vartoti vyrų jÄ—goms atstatyti. Gerai turintiems iÅ¡varžas.
VarpuÄių, pienių, varnalėšų, dilgÄ—lių Å¡aknų miÅ¡inio arbata – geras užtaisas kraujui, imunitetui stiprinti.
Ajaras. Prisirauti Å¡akniastiebių, supjaustyti 10 cm gabaliukais. Jei džiovinant ant jų susidaro pelÄ—siukas – palikti, tai - natÅ«ralus antibiotikas. Jei iÅ¡ Å¡akniastiebių norite pasidaryti cukatų, supjaustyti pirÅ¡to galo dydžio gabaliukais. PridÄ—ti į stiklainį, užpilti medumi, kad prisisotintų ir virti (ilgai – 2-3 val., kad neliktų medaus). Vieno gabaliuko užtenka studentui visai nakÄiai, kad neužmigtų. Stiprina Å¡irdies darbÄ…, aktyvÄ—ja kraujotaka, valo burnos ertmÄ™, tonizuoja. Daug valgyti negalima.
Iš šakniastebių galima virti arbatą, nuoviru skalauti plaukus, mirkyti kojas, pilti į vonią.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
