2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos STUBURų KAIMO TUÅ¡TÄ—JIMO METAS
Stuburų kaimas Å¡iandien. Vardo kilmÄ— Yra dvi Stuburų kaimo vardo kilmÄ—s versijos. Knygos „SalamiestÄ—nai ir jų kraÅ¡tas“, iÅ¡leistos 2007 metais, sudarytoja Aldona JanilionienÄ— raÅ¡o, kad pavadinimÄ… Stuburams galÄ—jo sugalvoti senimas arba jaunimas: „Senimo versija: „Soko, labai sanais laikais SalomÄ—sÄio dvaran užklydįs žmogus iÅ¡ toli, rodįs mÅ«sų grytÄ—lių pusan ir vis kalbajįs: „Stubos bÅ«rų...“ Tai tÄ—p ir pavadino – Stuburais.“ Jei teisybÄ—, tai tik iÅ¡ kito Lietuvos kraÅ¡to atkeliavÄ™s ir tegalÄ—jo tokį vardÄ… kaimui duoti: juk Äia niekas gryÄios arba trobos stuba nevadino, o baudžiauninkų – bÅ«rais. Jaunimo versija tokia: „Kas yra žmogui stuburas? Be jo mÄ—sos krÅ«va bÅ«tum. Turi stuburÄ…, tai ir laikais.“ Žinoma, gal ir nemoksliÅ¡ka Å¡i versija, bet vis vien ji labai prie Å¡irdies: kiekvienam, mylinÄiam savo gimtinÄ™, jo kaimas, bažnytkaimis ar miestas – žemÄ—s bamba, pasaulio centras.“ IÅ¡ kaimo praeities Stuburų kaimas nuo seno buvo vienpusis. Vienoje gatvelÄ—s pusÄ—je gyveno stambÅ«s Å«kininkai, kitoje – grytelninkai (bežemiai ir mažažemiai). Ūkininkų kiemų buvo daugiau – apie 27, o bežemių – 5 ar 6. Viso kaimo pievos Ä—jo pagal Pyvesos upÄ™. Tai buvo Å¡ienaujamos pievos, o nuÅ¡ienavus – ganyklos. Pyvesos bÅ«ta nesraunios, klampios. Tai Å iaurÄ—s Lietuvos vidutinio dydžio upÄ—. IÅ¡tekÄ—jusi iÅ¡ pelkių PandÄ—lio apylinkÄ—se įkrentanti į MÅ«Å¡Ä… Pasvalio apylinkÄ—se. AukÅ¡tupyje nuo Alizavos iki AntaÅ¡avos nuo senų laikų Pyvesa buvo užakusi. „Senbuviai atsimena, kaip buvo kasama ir valoma Pyvesa. Sausinant žemÄ™ prie Pyvesos upÄ—s, buvo rasta ilgai dumble gulÄ—jusių ąžuolų. Ąžuolus iÅ¡sivežė Adomas Petrauskas ir pastatÄ— savo muziejuje Uoginių kaime. Kasimu rÅ«pinosi ir darbininkus samdÄ— Smetonos valdžia. IÅ¡tisÄ… vasarÄ… kasÄ— rankomis ir kastuvais didelis pulkas „zimagorų“. Visuose kaimuose buvo pilna nakvojanÄių vyrų iÅ¡ visos Lietuvos. Vakarais jie ilgai kepdavo žuvis ant laužo ir Å¡nekÄ—davo, pasakodavo įvairius nutikimus. PyvesÄ… platino 1927–1928 m. vasarÄ…. Platinimui naudojo ir žemkasÄ™ maÅ¡inÄ…. Ji praplatinta 4 km juosta. Po to Pyvesa jau linksmiau tekÄ—jo, gražesnÄ—s ir nebeklampios buvo pievos“, – raÅ¡Ä— A. JanilionienÄ—. Kaimų nykimo problema jautri visoje Å¡alyje. CarinÄ—s Rusijos priespaudos metais kaimas suskirstytas į rėžius. Palei pagrindinį keliÄ… viena Å¡alia kitos stovÄ—jo Å¡iaudais dengtos trobos. IÅ¡ Laukelių į Stuburus atsikÄ—lÄ— septynios Å¡eimos. Stuburų kaimas patyrÄ— kelis gaisrus. KartÄ… jį sukÄ—lÄ— vaikai, gaisras kilo paÄiame kaimo gale, todÄ—l ugnis Å¡iaudiniais stogais perÄ—jo beveik per visÄ… kaimÄ…, daug trobų sudegÄ—. IÅ¡ Stuburų buvo iÅ¡tremti Povilas Skaistys ir Kazys Ažubalis. TrÄ—mimų grÄ—sÄ— ir daugiau, bet Stuomai, kiti spÄ—jo pasislÄ—pti. Stuburų gyventojai yra tarnavÄ™ caro kariuomenÄ—je. Tai – Povilas VaitiekÅ«nas, Antanas Janilionis. Nemažai kaimo žmonių partizanavo – Vytautas VilÄinskas, Antanas Ažubalis, Petrulis, DragÅ«nas, Petras Banionis, Jurgis JanuÅ¡auskas. Knygoje „SalamiestÄ—nai ir jų kraÅ¡tas“ raÅ¡oma, kad paskelbus mobilizacijÄ… Antanina MuralienÄ— vežė savo sÅ«nus JonÄ… ir AlbinÄ… registruotis į armijÄ…. Susitiko „skrebus“, Å¡ie puolÄ— juos muÅ¡ti, nepatikÄ—jo, kad registruotis vyksta. Jonas prie Vabalninko buvo nuÅ¡autas, o Albinas iÅ¡tremtas į SibirÄ…, iÅ¡ kur nebegrįžo. Jų ir Å¡io kaimo gyventojo Kosto Muralio atminimo įamžinimu pasirÅ«pino giminaiÄiai, pastatÄ— akmeninį kryžių ir paminklinį akmenį. Partizanams vadovavo Albinas Tindžiulis. BuvÄ™s karininkas, lakÅ«nas. Stuburų kaimo pradžioje yra miÅ¡kelis, Raisteliu vadinamas. AnksÄiau Äia grybų, uogų bÅ«davo. Nemažai stuburieÄių mokÄ—jo alaus pasidaryti. Kaimo aludariai buvo Alfonsas Valeckas, Kazys VilÄinskas, Jeronimas Stuoma, Antanas Janilionis, todÄ—l Å v. Antano kermoÅ¡iui ar darbų pabaigtuvÄ—ms visada turÄ—davo alaus. „Karai atneÅ¡Ä— kaimui daug skausmo ir netekÄių. VÄ—liau ir stuburieÄiai susiraÅ¡Ä— į kolÅ«kį, vÄ—l sunkiai dirbo ir senieji. Dabar kaime daug tuÅ¡Äių namų, mažai gyventojų. SumanÅ«s ir darbÅ¡tÅ«s, labai pamaldÅ«s buvo stuburieÄiai. Anais laikais gale Stuburų kaimo, prie posÅ«kio į AntaÅ¡avÄ…, stovÄ—jo kalvÄ—, o netoliese – sena žydo karÄema. Rudens vakarais ten vyrai eidavo pasiÅ¡nekÄ—ti, papypkiuoti, o kiti – iÅ¡gerti. Daug gerti nebuvo iÅ¡ ko. Visi taupydavo, bet buvo ir tokių, kurie, nepaisydami nieko, neÅ¡davo žydeliui, kÄ… nutvÄ—rÄ™, o tas priimdavo viskÄ…: kiauÅ¡inius ir grÅ«dus, linus ir vilnas. Bet Stuburų moterys buvo nepÄ—sÄios. KartÄ… moterys susivienijo ir, apsupusios karÄemÄ…, iÅ¡vertÄ— tvoras, iÅ¡kÅ«lÄ— langus, pripylÄ— sniego ir dar pažadÄ—jo padegti, jei žydas neiÅ¡sikraustys. Taip žydas paliko Stuburus, į kaimÄ… grįžo ramybė“, – apie Stuburus raÅ¡Ä— A. JanilionienÄ—. Pirmojo visuotinio 1923 m. Lietuvos gyventojų suraÅ¡ymo duomenimis, Panevėžio apskrities Vabalninko valsÄiaus Stuburų kaime buvo 36 Å«kininkų kiemai ir 192 gyventojai. 1941 m. kaime buvo 41 kiemas. Paskui pokariu prasidÄ—jo didysis sodybų tuÅ¡tÄ—jimas. Žuvo J. Povilauskas, A. Ažubalis, J. Muralis ir jo brolis, J. VaitiekÅ«nas, V. VilÄinskas. Ä® SibirÄ… buvo iÅ¡tremtos K. ir A. Užubalių, E. UžubalienÄ—s, J. DragÅ«no, P. Muralio Å¡eimos. Pirmasis tremtinio daliÄ… patyrÄ— J. Skaistys. 1944 m. jį, 38 ha Å¡eimininkÄ…, buvusį Å¡aulį, pagavo enkavedistai ir iÅ¡vežė. 1990 m. Stuburuose buvo 23 kiemai. Jau tada kaimas buvo apnykÄ™s, nors melioracija dar nÄ—jo. Å iuo metu kaimas mažėja vis sparÄiau – senieji gyventojai mirÅ¡ta, vienose sodybose iÅ¡ kitur atsikÄ—lÄ™ apsigyvena, taÄiau kitos taip ir stovi tuÅ¡Äios. Alizavos seniÅ«nijos duomenimis, gyvenamÄ…jÄ… vietÄ… Äia yra deklaravÄ™ 42 žmonÄ—s, bet gyvena ne visi. Kaimo pradžioje stovi Å¡v. Jono KrikÅ¡tytojo koplytstulpis. Dar nuo senų laikų mÅ«sų kraÅ¡te gyva tradicija kaimuose statyti kryžius. Stuburus puoÅ¡ia net keli. Kaimo pradžioje stovi Stuburų globÄ—jas Å¡v. Jonas KrikÅ¡tytojas. Å ioje vietoje tai – treÄias koplytstulpis. Kaimas vietoje senojo statÄ— naujÄ… koplytstulpį 1941 metais, Å¡iam sudÅ«lÄ—jus jis vÄ—l atstatytas. 1990 m. birželio 23 d. į koplytstulpio Å¡ventinimo iÅ¡kilmes buvo suvažiavÄ™ daugiau nei du Å¡imtai dabartinių ir buvusių kaimo gyventojų. NaujÄ… Å¡v. Jono KrikÅ¡tytojo koplytstulpį iÅ¡ ąžuolo padarÄ— Henrikas Orakauskas, Å¡ventino kunigas Virgilijus Liuima. Ne kartÄ… atstatytas ir kryžius kaimo gale, prie kelio į AntaÅ¡avÄ…. Manoma, kad ten bÅ«ta kapų, todÄ—l ir stovi kryžius prie buvusios ViluÄių Å¡eimos sodybos. 2004 m. Aleksandras Vilutis jį atstatÄ—. PadarÄ— kryžių bakÅ¡Ä—niÅ¡kis Petras DragÅ«nas, o pastatyti padÄ—jo Rimantas BartaÅ¡eviÄius, Edvardas Povilauskas. 2006 m. perkÅ«nija kryžių visai nedidelÄ—s audros metu sutrupino į Å¡ipulius. A. ViluÄio pastangomis jis dar kartÄ… buvo atstatytas. Aleksandro ViluÄio iniciatyva atstatytas kryžius Stuburų kaime. Stuburų kaimo senbuvis Aleksandras Vilutis. AnksÄiau ir kiaules augino, dabartiniai reikalavimai, anot jo, per dideli, kad tai darytų. Paklaustas apie tai, kaip gimtasis kaimas per tiek metų keitÄ—si, stuburietis pasakojo, kad nebedaug žmonių kaime yra: „Senieji iÅ¡mirÄ—, jaunieji iÅ¡važiavo. Senbuvių mažai. Kas antra gryÄia dyka. O jei gyvenama dar – tai po vienÄ… gyventojÄ… joje.“ Seniau sodybose gausiau žmonių gyventa, Å¡eimos buvo nemažos, po 5–6 Å¡eimos narius. Edvardas Povilauskas su mama Joana. A. ViluÄio kaimynystÄ—je gyvena Povilauskų Å¡eima. „AÅ¡ iÅ¡ BakÅ¡Ä—nų, į Stuburus atitekÄ—jau 1958 metais“, – pasakojo Joana PovilauskienÄ—. IÅ¡ pradžių gyveno vienkiemyje, o 1973 metais su vyru atsikÄ—lÄ— į sodybÄ…, kur gyvena iki Å¡iol. Seniai vyrÄ… palaidojusi J. PovilauskienÄ— su juo užaugino du vaikus. Dukra Laima gyvena Panevėžyje, o drauge įsikÅ«rÄ™s sÅ«nus Edvardas su Å¡eima. SalamiesÄio „Dvaro“ kapeloje muzikuojantis Edvardas su žmona užaugino keturias atžalas – du sÅ«nus ir dvi dukras. JaunylÄ— Neda dar gyvena kartu su tÄ—vais, mokosi KupiÅ¡kyje. Anot Å¡io kaimo gyventojo, Stuburai metams bÄ—gant nyksta. „Namai tuÅ¡tÄ—ja, jaunimas iÅ¡važiuoja, kaime nelieka, nebÄ—ra, kas žemÄ™ dirba. Dabar sodybų Äia daugiau tuÅ¡Äių nei gyvenamų. Senieji iÅ¡mirÄ—, vaikai į kaimÄ… gyventi neina, atvažiuoja, žolÄ™ apipjauna ir iÅ¡vyksta“, – kalbÄ—jo E. Povilauskas. Jis prisiminÄ—, kad anksÄiau gyvavo graži iniciatyva rengti kaimo suÄ—jimus. Tuo rÅ«pinosi A. JanilionienÄ—, stuburieÄius burdavo ir Juozas VilÄinskas. Dabar nebÄ—ra kam tuo užsiimti. Patys Povilauskai iÅ¡ kaimo bÄ—gti nesiruoÅ¡ia. Savos žemÄ—s turi, dalį nuomoja, dar gyvulių augina. Po truputį verÄiasi. Jeronimas ir Janina Stuomai. J. Stuoma pasakojo, kad abu jo tÄ—vai buvo tikri stuburieÄiai, užaugino tris vaikus. Jeronimas dar turi seserį, gyvenanÄiÄ… Panevėžyje. Ä® tÄ—viÅ¡kÄ™ vyras grįžo mirus tÄ—vui. Teko ir KupiÅ¡kyje, ir Salamiestyje padirbÄ—ti, Vabalninko technikume Jeronimas įgijo mechaniko specialybÄ™. Žmona Janina kilusi iÅ¡ Alizavos seniÅ«nijos, LaiÄių kaimo. „SusituokÄ—me 1974 metais, taigi kartu jau 42 metus“, – sakÄ— ji. Gražiai besitvarkantys, sodybÄ… puoselÄ—jantys Stuomai apgailestavo, kad labai mažai gyventojų Stuburuose belikÄ™. „Nieko Äia nebÄ—ra, trobos tuÅ¡Äios, senieji mirÄ—, vaikai į kaimÄ… gyventi negrįžta“, – tikino J. StuomienÄ—. Pasak moters, nelengva dabar žmonÄ—ms kaime – gyvulių mažai kas laiko, o ir neverta, kai tiek mažai už juos temoka. Paulina TamoÅ¡iÅ«nienÄ— Stuburuose gyvena daugiau nei tris deÅ¡imtmeÄius. Kartu su anÅ«ke VÄ—jÅ«ne. Jurgitos BanionienÄ—s nuotraukos
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 085 352 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |