Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KOL KAS MARIOMIS MĖGAUSIMĖS VISI

Ovidijus PETKEVIČIUS

2007−05−17 18

Prabilus apie sveikatingumo komplekso statybą, ne vienas kupiškėnas sunerimo, ar nenutiks taip, jog baseiną už mūsų visų poreikiams gautas lėšas pasistatys saujelė išrinktųjų, kitados apsukriai supirkusių žemes prie Kupiškio marių.

Paklausūs sklypai

Nors dar ir nenuspręsta, kur bus statomas baseinas - mieste ar prie marių, žemės sklypai šioje zonoje išlieka vienais brangiausių ir paklausiausių visame Kupiškio rajone. Šiuo metu 1 aras žemės prie Kupiškio marių kainuoja nuo 500 Lt. Parduodamų sklypų pamaryje pasiūla kol kas itin minimali. Pasidomėjus nekilnojamo turto agentūrose, kurios prekiauja sklypais (žeme) bei sodybomis Aukštaitijoje, paaiškėja, kad įsigyti sklypą prie Kupiškio marių gan nelengva. Siūlomi sklypai ar sodybos Panevėžio, Molėtų, Zarasų, Rokiškio rajonuose, bet ne Kupiškyje. Iš kelių nekilnojamo turto agentūrų tik “Inforesus„ šiuo metu galėjo pasiūlyti 45 arų sklypą prie Vėžionių maždaug už 150 m nuo pačių marių. 1 aro kaina čia prašoma kur kas didesnė – 1300 Lt. Už vienkiemį su 600 m Kupiškio marių pakrantės ir 17,45 ha žemės (iš jų – 2,2 ha miško)- prašoma 500 000 Lt.

Nerimsta sklypų reketininkai

Redakcijai skambinęs Virbališkių kaimo gyventojas S. J. teigė, kad laikraščiui išspausdinus straipsnį apie tai, jog prie marių rengiamasi statyti baseiną, dar labiau padaugėjo besidominčių parduodama žeme pamaryje. Įdomu tai, pasak virbališkiečio, kad iš Panevėžio ar kitų miestų atvykstantys pirkliai dažniausiai žino ne tik žemės savininkų pavardes, bet ir kiek kuris jų tos žemės pamaryje turi. Tokiais pat apsilankymais ir labai konkrečios informacijos apie žemės savininkus ir jų turimų sklypų dydžius žinojimu stebėjosi ir į redakciją paskambinusi Vėžionių kaimo gyventoja. Moteris nejuokais išsigando, kai atvykę du augaloti vaikinai tiesiai šviesiai paklausė kada ji parduos savo žemę. Įžūlūs pirkliai tesiūlė tik 250 Lt už arą, tikindami, jog ir tokia suma yra didelė. Vaikinai garbaus amžiaus moteriai primygtinai siūlė apsigalvoti ir žadėjo apsilankyti už poros savaičių. Tuo klausimu pakalbinta Panevėžio apskrities viršininko administracijos Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus viršininkė Marytė Bidlauskienė sakė, kad anksčiau į skyrių užsukdavo atvykę žemės ar sklypų supirkinėtojai, bet jokios konsultacijos ar informacijos čia jie nėra gavę. Apie tai, kad informacija apie įregistruotą nuosavybę (nekilnojamą turtą ir žemę) yra konfidenciali ir neprieinama pašaliniams asmenims, patikino ir Valstybinės įmonės Registrų centro Panevėžio filiale. Telefonu nepanorusi prisistatyti viena iš šio centro direktoriaus pavaduotojų samprotavo, kad informaciją apie žemės sklypus ir jų savininkus žemės supirkinėtojai dažniausiai gauna iš vietos žemėtvarkininkų. Viena aišku, pernelyg nenustebkite, jei kurią dieną į jūsų namus pasibels apsukrūs pirkliai ir pasiūlys parduoti jūsų sklypą ar sodybą. Ir nors šiuo metu aktyviai supirkinėjami visi žemės ir miško plotai, Kupiškio pamarys lieka paklausiausia zona.

Žmonės prastai informuoti

Tad Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus viršininkės M. Bidlauskienės ir pasiteiravome, kokia situacija su pamario žeme yra šiuo metu. Žemėtvarkininkė tvirtino, kad žemės grąžinimo situacija visame Kupiškio rajone yra pakankamai gera. Nuosavybės teisė čia atkurta 99,3 proc. buvusių žemės savininkų. Be abejo, daugeliui skaitytojų, svarstančių, ar pastačius baseiną nebus taip, kad marios taps prieinamos tik “ponams„, labiausiai ir rūpi šios žemės klausimas. Pasak M. Bidlauskienės, daugelis bereikalingų svarstymų kyla iš to, kad žmonės nėra pakankamai gerai informuoti. Sklandančias legendas, kad žemė prie Kupiškio marių jau seniai - apsukrių verslininkų, vietinių “bosų„ rankose, pasak žemėtvarkininkės, ir reikėtų telaikyti tik legendomis.
Vedėjos tvirtinimu, pagal marias yra Aukštupėnų, Virbališkių, Alizavos, Žaidelių ir Paketurių kadastrinės vietovės, kuriose vykdomos žemės reformos ir žemėtvarkos projektai. Šiose vietovėse prie marių yra palikti 58 ha žemės, skirtos rekreaciniams arba visuomenės poreikiams. Iš viso tokiam tikslui skirtos žemės rajone yra 134 ha. Ši žemė, be abejo, nėra grąžinama buvusiems savininkams. Pasak M. Bidlauskienės, viskas vykdoma tiksliai pagal projektus, kuriuos tvirtina Panevėžio apskrities viršininkė. Štai prie pat Kupiškio, tai yra prie pat Lėvens užtvankos rekreaciniams tikslams skirtas visas Uošvės liežuvis, kurio plotas – 31,2 ha. Visuomenės poreikiams skirtas ir nuostabaus grožio pusiasalis už Palėvenėlės, Paketuriuose nuo pat užtvankos kelio rekreacijai skiriamas 3,3 ha plotas. Beje, ši zona ribojasi su Kupiškio seniūno Juliaus Vytauto Semėno sodyba. Už Aukštupėnų ties Vėžionių kaimu visuomenės poilsiui yra skirtas maždaug 1,5 km pakrantės (apie 3,9 ha). Nuogastauti, jog eiliniai kupiškėnai nebegalės poilsiauti prie Kupiškio marių arba šis poilsis bus mokamas, regis, nėra pagrindo. Nereikėtų pamiršti Aplinkos apsaugos ministerijos reglamentuotų pakrantės aplinkos apsaugos juostų, kurios priklausomai nuo šlaito polinkio privalo būti nuo 5 iki 10 m. Šiose juostose negalima vystyti jokios veiklos, prieiti prie marių galima bet kurioje jų vietoje.

Gandai nepasitvirtina

Ne vienas į redakciją skambinęs Kupiškio marių likimu susirūpinęs kraštietis tarp asmenų, kurie neva įvairiais būdais yra įsigiję ištisus pamario ruožus, minėjo ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėją M. Bidlauskienę. Tad kalbėdami apie mus dominusius žemės masyvus pasiteiravome ir apie žemėtvarkininkei priklausančius žemės sklypus. Pasak į redakciją dažnai užsukančio aktyvaus kupiškėno (redakcijai pavardė žinoma), šiai moteriai ar jos šeimai priklauso per 30 sklypų pamaryje ar kitose prestižinėse žemės valdose. Valdininkė apie tai paklausta tik šyptelėjo dėl jai pačiai netikėtos ir absurdiškos informacijos čia pat atsakydama, kad ji neturinti ko slėpti. Tiesa, apie šeimos nariams priklausančius sklypus M. Bidlauskienė pernelyg atvirauti nebuvo linkusi. Tik užsiminė, kad Kuosėnuose yra ūkininkavimui skirtas sklypas, kuris priklauso jos vyrui. Informacijos apie jos vardu įregistruotus sklypus žemėtvarkos skyriaus vedėja kurį laiką ieškojo kompiuteryje. Tik susumavusi ten užfiksuotus duomenis M. Bidlauskienė patvirtino, kad jai priklauso 7 “sklypeliai„, kurių bendras plotas su mišku – 9,5 ha. Prie marių žemėtvarkininkė turinti 44 arų sklypą, kuris nėra pačioje pakrantėje, o maždaug už 150 metrų nuo jos. Mieste bendros nuosavybės teise (kartu su kitais 9 butais) valdo 18 arų sklypą prie daugiabučio namo.
Apibendrinant lyg ir galima būtų teigti, jog skirtingai nei kituose Lietuvos vietovėse, kupiškėnams priėjimo prie didžiausio vandens telkinio apriboti ar visai uždrausti niekas nesirengia. Išeitų, kad čia gyvena labai sąmoningi, į savo kraštiečių poreikius ir norus atsižvelgiantys žemės savininkai, verslininkai ir žemėtvarkininkai.
Viena aišku, kad, nepaisant to, ar sveikatingumo kompleksą bus nuspręsta statyti prie marių ar Kupiškio mieste, sklypų kainos ir paklausa pamaryje kyla ir kils. O įvairūs įstatymai dėl pakrančių apsaugos juostų, žemės grąžinimo ar jos skyrimo rekreaciniams tikslams tam ir kuriami, kad būtų surasta būdų juos apeiti. Tai patvirtina ir netylantys skandalai visoje šalyje, kai privačių valdų teritorijoje atsiduria nuostabiausi šalies ežerai, kitos žmonių poilsiui skirtos vietovės.