|
|
|
Vėrinys Å UNYS ETIKETU NESIDOMI
RenÄ— SANKAUSKIENÄ– |
2005−07−02 |
Apie šunų šeimininkų cinizmą kalbama seniai. Žurnalistai susidomi tada, kai ką nors šunys papjauna ar sukandžioja, apdrasko. Dažniausiai tai būna kaimynų, pažįstamų žmonių keturkojai. Kartais ir savi. Buvo laikai, kuomet laikydavo kiemsargiukus, kuriuos įkyrėjusius galėjai nuspirti koja. Bet ir tai nemalonu. Dabar prestižiška įsigyti didelį, stiprų šunį. Lygiai kaip šaunu pasakyti: man niekas nieko negali padaryti, o va aš galiu. Jei šuns šeimininkas įsivaizduoja gerbiąs kaimyną, praeivį, tai nuramina, kad jo šunelis dar jaunas, kvailioja, žaidžia, o antsnukio jis labai nemėgsta. Tik taip pagarbą ir išreiškia. O tu nežinai, kada su tuo šunimi susitiksi vienas prieš vieną. Juk šis ir vienas mėgsta pabėgioti.
Daug teko paÄiai įtikinÄ—ti žmones, kad Å¡unis valdo instinktai, kad keturkojai nepasiraÅ¡o nepuolimo sutarÄių, kad kiekvienas žino, jog Å¡uo gali užpulti, įkÄ…sti, apdraskyti. Tai patvirtina faktai. TaÄiau, matyt, žmogaus smegenys atvirkÅ¡Äiai proporcingos turimo Å¡uns dydžiui. Kam kovinis, aviganis ar kitoks didelis Å¡uo bute? O kaip laikomi privaÄiuose kiemuose? Kiek miestieÄių laikosi Å¡unų priežiÅ«ros ir vedžiojimo taisyklių? Kiek matÄ—te voljeruose laikomų Å¡unų?
Gal dar nekelÄiau Å¡ios problemos, jei vidury dienos paÄiai nebÅ«tų tekÄ™ susidurti su dideliu stipriu Å¡unimi mÅ«sų mieste, AukÅ¡taiÄių gatvÄ—je. Manau, likau nesužeista tik todÄ—l, kad sugebÄ—jau elgtis visiÅ¡kai ramiai, palengva pasitraukti už Å¡alia gatvÄ—s esanÄių vartelių. RamybÄ— prieÅ¡ Å¡unį kainavo daug. Bet bent jau dabar nereikia gydytis žaizdų. O Å¡uns snukio gliti drÄ—gmÄ—, atrodo, nenusiplauna. Kai Å¡uo sekÄ— kiekvienÄ… mano judesį, supratau, jog telefono net negalÄ—siu pasiimti. Užlindusi už vartelių jau stebÄ—jau, kaip Å¡uo atidžiai juos tyrinÄ—ja, žvalgiausi į gatvÄ™, galvojau, kad bus sudÄ—tinga grįžti namo. JauÄiausi visiÅ¡kai priklausoma nuo to gyvulio. O gal jis moka ir per tvoras Å¡okinÄ—ti? Susiradusi telefonÄ…, staigiai surinkau 112. PraneÅ¡Ä—, kad greitai sulauksiu pagalbos. Tuo tarpu pasirodÄ— kiemo, į kurį įėjau, Å¡eimininkÄ—. Å uo pabÄ—gÄ—jo tolÄ—liau, į gretimÄ… įvažiavimÄ…, iÅ¡ kur, pasikvietÄ™s jaunas vaikinukas, jį pririÅ¡o trylikto namo kieme. Atvažiavusiai policijai ginti manÄ™s jau nereikÄ—jo. PareigÅ«nai buvo dÄ—mesingi, kažkÄ… klausinÄ—jo, raÅ¡Ä—. Tik gerokai vÄ—liau pagalvojau: o kodÄ—l iÅ¡ karto neapklausÄ— palaidÄ… Å¡unį maÄiusios moteriÅ¡kÄ—s? Dabar Å¡uns Å¡eimininkas įrodinÄ—ja, kad jo globotinis nutrÅ«kti negali. Taigi, patyrusi didžiulį stresÄ…, bÅ«siu tikriausiai įtikinÄ—jama, jog viskas pasivaideno vidury baltos dienos. Juk liudytojų ir advokatų visur kartu nesivedžioju. Nemanykite, kad įvykį matÄ™ tuoj puls liudyti. Jie irgi turi baimÄ—s ir savų interesų.
Ä®domi buvo rajono SavivaldybÄ—s miesto inspektoriaus Antano Odino reakcija, kai paklausiau, kas turÄ—tų pasirÅ«pinti, kad Å¡unų Å¡eimininkai savo augintinius laikytų pagal taisykles? Atsakymas – patys gyventojai. Žinoma, jis važinÄ—ja automobiliu. Å uo ne dramblys – automobilio nesutraiÅ¡kys. O tai, kad gyventojai nakÄiai paleidžia Å¡unis pasibÄ—gioti ir Å¡ie puldinÄ—ja ankstyvus praeivius, į mokyklÄ… skubanÄius mokinius – nelabai kam svarbu. Tik dalis tÄ—vų vaikus veža į mokyklÄ…. Ne visada ir gali sužinoti, kieno Å¡uo puldinÄ—ja. Keturkojų Å¡eimininkai paprastai stebisi: jis gi nieko nedaro. Viena moÄiutÄ—, kai jos Å¡uo įkando į kojÄ… aiÅ¡kino: “Nebijokit, jis nepasiutÄ™s, daug kam įkando ir nieko nebuvoâ€. Tai tiesiog Å¡unininkų trafaretinis atsakymas. Didžiuliai Å¡unys neaptvertuose kiemuose tÄ…sosi ant grandinių. IÅ¡ kur žinot, kad jos iÅ¡laikys? A. Odinas aiÅ¡kina, kad į asmens valdÄ… patekti negalima. Jei virtumÄ—te samagonÄ…, laikytumÄ—te atvirÄ… srutų duobÄ™, garantuoju, į jÅ«sų valdas pareigÅ«nai patektų. O jei ant grandinÄ—s vilkÅ¡unis – ne. Eidamas per miestÄ… turi bijoti žmonių, kurie nesuvokia, kad, mylÄ—dami savo Å¡unis, smurtauja kitų gyventojų atžvilgiu. KodÄ—l turime tai kÄ™sti?
Mes labai didžiuojamÄ—s gražiai sutvarkytu miestu, nemažomis investicijomis Å¡iam reikalui. TaÄiau gal jau laikas bÅ«tų pasirÅ«pinti gyventojų saugumu? Tai ne vien miesto problema. Kaimuose aktualu nÄ— kiek ne mažiau. Patys irgi galÄ—tume nemažai padaryti – neduoti ramybÄ—s valdininkams, kurie kontroliuoja, kaip žmonÄ—s laikosi įstatymų. Gal neprireiktų ir masalų su nuodais ar stiklais. BÅ«kime humaniÅ¡ki Å¡unims.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
