Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

VÄ—L KALBINAMAS MEDIS

Tekstas ir nuotrauka Jurgitos ŽIUKAITĖS

2005−07−02

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Jau keletas dienų, kai iš B. Žekonio gatvėje esančio seno sandėlio kiemo skamba kaltų, pjūklų ir kitų įrankių, kuriais medį kalbina antrojo Aukštaitijos krašto medžio drožėjų plenero, prasidėjusio praėjusį pirmadienį, dalyviai, daina. Pasmalsavome, ką gi kuria darbščios medžio skulptorių rankos, kokie kūriniai įsikurs prie Kupos.
Į šiemetinį plenerą tema „Vanduo ir žmogus“ jo dalyviai susirinko ne tuščiomis. Trečiadienį atėjusieji į Kupiškio etnografijos muziejų turėjo puikią galimybę pasigrožėti medžio kalbintojų mažosios formos medžio drožiniais, susipažinti, pabendrauti su autoriais. Antrajame Kupiškyje vykstančiame medžio drožėjų simpoziume dalyvauja ir savo darbais Kupos slėnį papuoš anykštėnas Jonas Tvardauskas, biržietis Vidas Jatulevičius (abu kupiškėnams pažįstami nuo pirmojo plenero), Rimas Zinkevičius (Ukmergė), Audrius Vasiliauskas (Kėdainiai), Adolfas Teresius (Garliava), Gintaras Varnas (Rokiškis) bei grupelė kupiškėnų. Tai - Jonas Šmigelskas, Ramūnas Vizbaras, Dalius Žvybas, Jonas Remeikis. Kaip ir praėjusiais metais, savo dirbtuvėse triūsia akmentašys Vytautas Jasinskas.
Talentingas medžio drožėjas anykštėnas J. Tvardauskas įgyvendina didžiulį sumanymą. Jo rankos dirbtuvių kieme augina trikoję skulptūrą, kurioje įsikurs senelio figūra. Statinio viršuje nutūps gaidys. Ant ąžuolinio drožinio turėtų išsiraityti ir užrašas - „Pas senelį prie Kupos“. Ir šiemet su savimi tautodailininkas atsivežė mažesnių savo drožinių – ant rąsto tuoj pat išsirikiuoja armonininko, dievadirbio, rūpintojėlio, drožėjo su Buratinu figūrėlės. Minėtoje etnografijos muziejuje surengtoje parodoje (gaila, jog ji veiks tik savaitę) J. Tvardauskas eksponuoja keturis kruopštumu išsiskiriančius bareljefus L. Šepkos tema.
Jono kaimynystėje iš peties darbavosi medį nuo vaikystės kalbinantis R. Zinkevičius. Visi per plenerą sukurti darbai turės ir praktinę paskirtį. Tokią funkciją atliks ir Rimo kūrinys „Žvejo sapnas“. Estetinį vaizdą - žveją bučiuojanti žuvis – papildys vaikų sūpynėms skirta lydeka. Lietuvoje ir daugelyje užsienio šalių žinomas tautodailininkas teigė drožiantis viską: ir dideles, ir mažas skulptūras, sulaukiantis nemažai užsakymų religine tema. J. Tvardauskui pastebėjus, jog užsieniečiai neretai klausia, kodėl mūsų dievukai liūdni, Rimas šiam paantrino: „Vengrai sako, kad mūsų Dievui dantį skauda“. Daugelį darbų R. Zinkevičiui primena tik fotografijų albumas, tačiau medžio drožėjas tvirtino turintis ir tokių kūrinių, kurių parduoti nėra numatęs. Ukmergiškis yra sukūręs apie 200 didžiųjų skulptūrų, o mažesnių per mėnesį padaro dvi. Medį pamilusio Rimo pėdomis seka ir jo sūnus.
Ties ryškėjančia vėžio skulptūra darbavosi biržietis kūno kultūros mokytojas V. Jatulevičius, pernai prie mūsų upės pastatęs, kaip sako jis pats, paminklą bebrui. Medžio drožėjui smagu, jog savo kūrinį rado sveiką gyvą. Vėžį, po pavėsine besislepiant nuo lietaus, teko pradėti daryti nuo vidurio. Jį Vidas drožia vis užmesdamas akį į atsivežtą sumažintą drožto gyvūno variantą. „Pasigavau gyvą vėžį, bet neatsivežiau - lietuviui juk gaila, dar pabėgs į Kupą“, - šypsojosi medžio drožėjas. V. Jatulevičius šmaikštavo jau turįs sumanymą ir kitų metų plenerui – jei nesikeis tema, jis kursiąs paminklą meilėje paskendusiai merginai, kurią per parodos pristatymą muziejuje apdainavo mokytoja Asta Remeikienė, režisierė Vilija Morkūnaitė ir medžio drožėjas R. Vizbaras.
Antrus metus plenere dalyvaujančiam J. Remeikiui daug ką reiškia tokių simpoziumų metu įgyjama patirtis. Drebulė jo rankose po truputį virsta į suoliuką – žuvį išraiškingomis lūpomis. „Gal ant jo prisės žvejai, o gal – įsimylėjėliai“, - mįslingai kalbėjo kupiškėnas.
Šalia Jono “gimdomo” kūrinio gulėjo jo bendravardžio Šmigelsko nugludintos liepos lydeka. Sandėlio, į kurį susikraustė slėpdamasis nuo lietaus, viduje tautodailininkas ryškino ją gaudysiančio žvejo bruožus. Šių skulptūrų kompleksu pakupyje galės džiaugtis vaikai, gėrėtis suaugusieji. J. Šmigelskas teigė, jog panašūs plenerai be galo reikalingi ir vertingi, tuolab jog mieste apstu unikalių vietų, kurias gali papuošti medžio skulptūros. Keletas jų šiemet atsiras ir ąžuolyne prie Atodūsių tilto.
Kėdainiškis technologijų mokytojas metodininkas A. Vasiliauskas sėdimąją paskirtį turėsiančioje skulptūroje vaizduoja pasakos „Auksinė žuvelė“ motyvą – diedukas iki žemės lenkiasi norus pildančiai žuvelei. Medžio drožinys prabyla simbolių kalba. “Gyvenime kiekvienas ieško auksinės žuvelės. Kiekvienas turi norų, tačiau siekiant, jog šie išsipildytų, tenka ir paklūpėti”, - sakė autorius. Pleneruose pradėjęs dalyvauti pernai, medžio drožėjas ieškojimų kelyje – išbando save kurdamas skulptūras, pjaustinėdamas figūrėles. A. Vasiliauskui patinka fiksuoti judesį, jis siekia, jog medžio drožiniai būtų plastiški. Kiekviename panašiame renginyje vyriškis ieško perliukų, o įgytą patirtį stengiasi perteikti jaunajai kartai, su kuria dirba jau 21 metus. Audriaus ateities planuose - medžio drožėjų studijos įkūrimas, o galbūt ir knygos, kurioje būtų galima rasti visų įžymių medžio drožėjų darbus, susipažinti su jų stiliumi ir pan. rengimas.
Medžio skulptūra Kupos slėnį padabins ir kupiškėnas R. Vizbaras. Ant drebulinės Vandenio keteros jau ryškėja laivo kontūras. Jo bures Ramūnas planuoja gaminti iš metalo. Pirminį R. Vizbaro sumanymą kiek pakoregavo pats medis – norėjo storesnio. Kaip sudėtingiausią plenero dalį Ramūnas įvardijo medienos atgabenimą. Tačiau tai jau, kaip ir galvos sukimas, ką įdomaus iš turimos medienos sukurti, praeityje. Medžio kalbintojų darbai, kieme tvyrant gerai nuotaikai, nestokojant geros nuotaikos ir pašmaikštavimų, einasi kuo puikiausiai.
Nuo pusės aštuntos ryto iki devintos vakaro sutartinai bilsnojančių kaltų, plaktukų, burzgiančių pjūklų kieme tądien trūko D. Žvybo (pirmą sykį plenere dalyvaujantis Salamiesčio pagrindinės mokyklos direktorius tvarkė ugdymo įstaigos reikalus), arabiška išvaizda visus intrigavusio medžio meistro A. Teresiaus ir rokiškėno G. Varno. Pastarieji medžio drožėjai save dalija dviems plenerams – ne tik vykstančiajam Kupiškyje, bet ir tuo pat metu Rokiškyje.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 735

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]