Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

„KUPIŠKĖNŲ ENCIKLOPEDIJA“ – PAMINKLAS KRAŠTUI IR ŽMONĖMS

Jurgita ŽIUKAITĖ

2007−03−27 6

Nesuklysim pasakę, kad jau seniai Kupiškio kultūros centro vitražų salė matė tokį antplūdį žmonių, kaip penktadienį, per ilgai visų laukto „Kupiškėnų enciklopedijos“ I tomo pristatymą. Šiureno naujojo leidinio – oraus tiek išvaizda, tiek ir turiniu – lapai, spindėjo juos vartančiųjų akys. Daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančioje kupiškėnų krašto istoriografijoje enciklopedinis leidinys – ypatingas įvykis.

Pirmasis leidinio tomas apima A-J raides. Leidinio idėjos autorius, vyriausiasis redaktorius ir sudarytojas kupiškėnas Vidmantas Jankauskas. „Kupiškis turi gerąja prasme dėl jo pakvaišusį žmogų“, - taip jį apibūdino bibliotekininkė, viena iš enciklopedijos autorių Lina Matiukaitė. Pats sumanytojas, kaip visada, buvo kuklus. Pasak jo, tai ne Jankausko, bet visų kupiškėnų darbas. I tome publikuojama per 1 000 straipsnių, parengtų daugiau kaip 60 autorių.
Perengiamieji leidinio darbai ilgai užtruko. Intensyvesnė veikla prie enciklopedijos prasidėjo 1999 m. Susibūrus būtinam autorių kolektyvui, idėja pamažu ėmė virsti realybe. Enciklopedija rengta visuomeniniais pagrindais, autoriams aukojant laisvalaikį, savaitgalius leidžiant archyvuose. Anot V. Jankausko, jei šio darbo reikėtų imtis iš naujo, kiltų abejonių: į amžinybę iškeliauja duomenų pateikėjai, žmonės tampa pragmatiškesni. Savo enciklopediją rengti ketino ir panevėžiečiai. Pagal paruoštą projektą, jiems išėjo šimtatūkstantinė sąmata – savivaldybė suprato, jog darbas ne pagal jėgas.
„Kupiškėnų enciklopedija“ nėra vienintelė regioninė enciklopedija Lietuvoje. Savo enciklopedinius leidinius turi uteniškiai, kaišiadoriečiai, šilališkiai ir kitų rajonų atstovai. Tačiau galime pelnytai didžiuotis – „Kupiškėnų enciklopedija“ iš tokių regioninių leidinių didžiausia ir išsamiausia. Autoriai stengėsi, kad pateikiama medžiaga būtų kiek galima gilesnė, išsamesnė. Informacija rinkta visuose svarbiausiuose šalies archyvuose, užsienio šalių rinkiniuose, įvairiose institucijose, organizacijose, pas privačius asmenis. Straipsniuose norėta kuo plačiau pateikti kupiškėnų krašto istoriją, parodyti geografines, žmonių gyvenimo ypatybes, daugiausia orientuotasi į kultūros ir švietimo istoriją.
Renginyje dalyvavęs istorikas Alvydas Totoris, vienas iš knygos straipsnių autorių, priminė seną tiesą. Kas yra duona, žino tas, kas jos neturi, o kai esi toliau nuo savo gimto krašto, norisi jo labui nuveikti kažką daugiau. Enciklopedijoje pateikiamuose straipsniuose A. Totoris stengėsi atskleisti kuo gilesnes konkrečių vietovių istorijos apžvalgas. Autoriui džiugu, kad tam padaryti pavyko atrasti naujų šaltinių. Išsamiai nušviečiant kaimų istorijas vienas iš tikslų buvo paminėti kuo daugiau juose gyvenusių žmonių, kadangi daugelis ima domėtis savo geneologija, giminės šaknimis.
Kupiškėnas prisilietė ir prie kitų temų, apžvelgė istoriografiją, leidinius. Medžiagos rinkimo Kupiškyje koordinatorė L. Matiukaitė iš svarbiausių veikalų apie Kupiškio kraštą išskyrė tris knygas: prieš 50 metų pasirodžiusią Elvyros Glemžaitės-Dulaitienės „Kupiškėnų senovę“ (biblioteka turi vos dvi šias knygas), prieš dešimtmetį išleistą straipsnių rinkinį „Kupiškio kraštas“ ir, be abejo, „Kupiškėnų enciklopediją“. Pati Lina jai rengė žymių kupiškėnų biografijas (enciklopedijoje aprašomų asmenybių vardynas tikrai didelis – kultūros, meno, mokslo, visuomenės veikėjai), medžiagą apie įstaigas, bankus, černobyliečius, Afganistano karo dalyvius.
Pasak vienos iš autorių, bibliografės Jonės Žebrytės, „Kupiškėnų enciklopedija“ – geriausiai parengta enciklopedija, lenkianti ir visuotinę. Pastarojoje nėra nuorodų į šaltinius, kuo išsiskiria leidinys apie kupiškėnų kraštą. Visuotinėje enciklopedijoje aptakiai aprašomos organizacijos, o kupiškėniškajame leidinyje išskirtinis dėmesys skiriamas čia veikusioms katalikiškoms, labdaros, švietėjiškoms, tautinėms ir kt. organizacijoms.
Apskritai rašyti apie šį visų lauktą leidinį nėra lengva – neužtektų viso laikraščio norint apibūdinti, kiek ir ko į „Kupiškėnų enciklopediją“ sudėta. Ši knyga turėtų atsirasti kiekvieno tikro kupiškėno ar šiam kraštui prijaučiančiojo namų bibliotekoje.
Rajono meras Leonas Apšega pažadėjo, kad nesvarbu, kas būtų rajono valdžioje, V. Jankauskas turės paramą leidžiant kitus enciklopedijos tomus. Jis vyr. redaktoriui įteikė padėkos raštą ir tautodailininko Algirdo Venckaus tapytą paveikslą.
Tąvakar nuskambėjo daug nuoširdžių padėkos žodžių dideliam savo krašto patriotui V. Jankauskui. Jis knygos I tomą įteikė žmonėms, kurie rašė enciklopedijai tekstus, vienaip ar kitaip pagal galimybes prisidėjo prie to, kad „Kupiškėnų enciklopedija“ pasiektų skaitytoją.
Pagrindiniai leidinio rėmėjai – Kupiškio rajono savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondas. Iš viso numatoma išleisti tris enciklopedijos tomus. Anot rengėjų, antrąjį tomą bus lengviau baigti, nes medžiaga jam buvo rengiama paraleliai, nemažai jau yra jos sukaupta. Taigi galime tikėtis, kad po 3-4 metų rankose laikysime ir antrąjį „Kupiškėnų enciklopedijos“ tomą.
Leidinio rengėjai ir knygos pristatymo renginyje, ir jos pratarmėje ragina žmones prisidėti prie enciklopedijos gimimo turima informacija, dokumentine, ikonografine medžiaga, nes „kuo daugiau šis leidinys turės autorių ir rėmėjų, tuo jis bus išsamesnis, tikslesnis ir geriau atliks savo misiją – ne tik visapusiškai įamžinti šį gražų kraštą ir jo žmones – pastatyti jiems savotišką paminklą, bet ir suteikti tam tikrą impulsą ateičiai, be tikėjimo kuria visa mūsų šiandieninė veikla neturėtų prasmės“.