Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

VYTAUTUI PASTARNOKUI - RESPUBLIKINĖ PREMIJA

Aušra JONUŠYTĖ

2007−03−27 0

Savaitgalį Joniškyje įvyko respublikinės tautodailininkų tapybos darbų parodos Adomo Varno premijai laimėti uždarymas. Į šią prestižinę, nuo 1991 metų rengiamą parodą šiemet, kaip ir kasmet, susirinko gausus būrys menininkų – šešiasdešimt autorių pateikė 244 paveikslus. Ypač daug paveikslų iš didžiųjų miestų ir regionų: Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos, kitų kiek mažiau, tarp jų ir dviejų kupiškėnų – Vytauto Pastarnoko ir Alfonso Blažio darbai.

Mūsiškiai, pasak Joniškio rajono laikraščio ,,Sidabrė“ žurnalistės Anicetos Krajinienės, tapo siužetines drobes, kurias piešti ne visi ryžtasi. "Kupiškėnai Vytautas Pastarnokas ir praėjusių metų A. Varno premijos laureatas Alfonsas Blažys - tarsi broliai dvyniai: panašus ramus rusvas kaloritas, kruopšti tapymo maniera, kai matai kiekvieną šiaudą, drabužio klostę, pamėgta etnografijos tema. ,,Kulkim, vyrai, netingėkim“, regis, ragina Alfonsas Blažys (,,Rugių kūlimo talka“). Taikliai pagauna nuotaikas. Vienas žvejys ramus, o kito akyse nuostaba. Užkibo? (,,Kimba“). Darbštūs Vytauto Pastarnoko ,,Grėblių pardavėjas ir dirbėjas“, basakojės moteriškės (,,Grūda kruopas“)", - pastebi žurnalistė.

Liaudies menininkai susipažintų su kolegų darbais, įvertinę juos ir balsavę už labiausiai patikusius, rinkosi į salę, kur renkamas laureatas ir išdalinami rėmėjų prizai.
Komisijos pirmininkas, dailininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas visų komisijos narių vardu kalbėdamas pabrėžė, kad, kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet vertinimo kriterijai ir nuostatos liko tos pačios. Kiekvienas tautodailininkas, atvykęs į Joniškį, gali pasitikrinti savo sugebėjimus, jų dinamiką, ar tuo keliu eina. Gali vertinti save ir kitus.

Vienas iš pirmųjų prizą gavo kupiškėnas Vytautas Pastarnokas. Jį apdovanojo tautodailininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Česlovas Pečetauskas. Č. Pačetauskas jau yra apdovanojęs ne vieną mūsų tautodailininką savo įsteigtais prizais. V. Pastarnokas, jau turėdamas meno kūrėjo statusą, ne tik gavo gražią kalvio darbo saulutę, bet kartu su biržiečiu Albertu Petkevičiumi pasidalijo šių metų Adomo Varno premiją. Mūsų kaimynas, kaip ir Albertas, yra laimėjęs pas mus Aukštaitijos rajonų tautodailininkų tapybos ir grafikos darbų konkursą K. Šimoniui atminti. Prizą atsiėmė ir Alfonsas Blažys.

Viena iš komisijos narių, menotyrininkė, dailėtyros daktarė, Lietuvos liaudies kultūros centro vyriausioji specialistė Alė Počiulpaitė pasidžiaugė, kad kasmet mažėja atsitiktinių darbų, nebėra savireklamos, o autoriai jaučia atsakomybę pateikdami darbus. Toks konkursas yra svarbus Lietuvos kultūriniam gyvenimui ir menininkų idėjų generavimui.

Renginio metu šių metų A. Varno premijos laureatas Vytautas Pastarnokas papasakojo apie pirmuosius darbus, nupieštus jau 1989 metais. Iš pradžių buvo gamta. O dabar jau piešia etnokultūrą. Paveiksluose vaizduoja kaimo darbus. Žmogus prie malkų krūvos, V. Pastarnoko tetos vyras, o ,,Runkelių rovime“ parodė kaimynų darbą prie runkelių ir dar nupiešė daugiau žmonių. Kai kurias temas randa knygoje apie Balį Buračą. Laureatas pasidžiaugė, kad penktas kartas nemelavo, tuo labiau kad beveik visą laiką būdavo tarp kandidatų. Prisidėjęs prie žurnalistų būrelio, Joniškio žemės ūkio mokyklos direktorius L. Jonaitis susidomėjęs V. Pastarnoko darbais prašė atvežti į Joniškį didelę autorinę parodą, o pamatęs išleistą knygelę "Kupiškio rajono tautodailininkų studija ,,Židinys“, apžiūrėjo joje buvusius Vytauto darbus. Buvo norinčių įsigyti tokį leidinėlį ir apgailestaujančių, kad patys jo neturi. Prie praėjusių metų A.Varno premijos laureato Alfonso Blažio ir šių metų laureato Vytauto Pastarnoko nuolat būriavosi kolegos tautodailininkai bei susidomėję jų kūryba žmonės.

V. Pastarnokas ir praėjusių metų A. Varno premijų laureatas A. Blažys visą laiką buvo apsupti gausaus būrio kolegų. Pasibaigus renginiui, ne vienas iš dalyvių mūsų klausė, ar kitąmet jau trečią kartą iš eilės bus laureatas kupiškėnas? Reikėtų pagalvoti, kas galėtų varžytis su geriausiais Lietuvos tautodailininkais ir garsinti mūsų rajoną.