Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

POVILO MATULIONIO GATVĖJE - KRUVINI ŠALIGATVIAI

Banguolė ALEKNIENĖ

2007−03−17 2

Užvakar, kovo 15 d., apie 17 val., Povilo Matulionio gatvė Kupiškyje skendėjo, tikra to žodžio prasme, kraujuose. Kieno tas kraujas, kas jį praliejo, apskritai apie šį faktą praėjus beveik parai nieko nežinojo nei policija, nei Savivaldybė, nei rajono medžioklės žinovas, nei veterinarijos gydytojai.

Kupiškio rajono maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Mindaugas Papuška, nuvažiavęs ir savo akimis įsitikinęs, kad toje gatvėje telkšo tikrai nemažai kraujo, sakė girdėjęs, kad kažkas praėjusį ketvirtadienį čia šaudė šunis. Jo nuomone, toks žmonių elgesys sunkiai suvokiamas. Kaip galima šaudyti dieną, vidury miesto. Apskritai su šunimi ar kitu gyvūnu taip būtų galima pasielgti nebent ekstremaliu atveju, kuomet grėstų pavojus žmogaus gyvybei ir sveikatai.
M. Papuška atkreipė dėmesį į tai, jog to kraujo, vietomis net sukrešėjusio gumulais, nuo šaligatvio niekas nesiteikė nuvalyti. Ar jau tokie mes barbarai ir viskam abejingi pasidarėme?
Rajono medžioklės žinovas Bronius Juodviršis patikino, kad medžiotojai tądien oficialiai tikrai nevykdė jokios šunų šaudymo ar gaudymo akcijos.
Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkas Anatolijus Krestovas pirmiausia pareiškė, kad yra labai negerai, jog apie tokius įvykius gyventojai jų operatyviai neinformuoja. Po paros yra daug sunkiau išsiaiškinti, kas ten nutiko. Jis taip pat pabrėžė, kad jokiu būdu negalima šaudyti arčiau kaip 200 m nuo gyvenamųjų patalpų. Taip pasielgusiam asmeniui gresia administracinė atsakomybė ir nemalonumai dėl ginklo. Jei paaiškėtų, kad šaudyta iš nelegaliai laikomo šautuvo, jo savininkui grėstų dar griežtesnės sankcijos, netgi baudžiamoji atsakomybė.
Su moterimi, kuri neva matė, kaip buvo nušautas šuo jos kieme, o kitas gatvėje, vakar pasikalbėti nepavyko. Tuokart jos neradome namuose. Iš kitų šios gatvės žmonių sužinojome tik tiek, jog vieną pašautą šunį gatve šaudytojai kažkur nuvilko. Matyt, dėl to ji ir pasruvo krauju. Krešulius net rieškučiomis galima buvo semti, anot vienos pašnekovės.
Kiti praeiviai gūžčiojo pečiais ir spėliojo: „Ar čia gyvulio, ar čia žmogaus kraujas? Gal kas susimušė?“
Tikras Tvyn Pyksas! Nereikia nei tamsių akinių, nei ausų kamštukų – ir taip nieko negirdim ir nematom. Čia gi tik šunys...