|
|
|
Vėrinys PER DARBÄ… PAžINAU žMONES
Aušra Jonušytė |
2004−03−06 |
MokytojÄ… AldonÄ… ZinkeviÄienÄ™, kuriai kovo 24 -Ä…jÄ… sukaks aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki metai gerai pažįstÄ… vyresniosios kartos kupiÅ¡kÄ—nai. Ji mokÄ— vokieÄių ir prancÅ«zų kalbų. Ir kaip pati sako: “Tas mokytojos darbas davÄ— daug naudos. Per tÄ… darbÄ… aÅ¡ pažinau žmones, jų gyvenimÄ…, jų charakterius, jų siekius. Susipažinau su daugeliu žmonių. Ir dirbdama mokytoja aÅ¡ palikau nemažai savo Å¡irdiesâ€.
Aldona JonuÅ¡ytÄ— ZinkeviÄienÄ— gimÄ— 1919 m. SlavinciÅ¡kio kaime Emilijos StanÄikaitÄ—s ir Prano JonuÄio Å¡eimoje. Emilija ir Pranas gyveno netoli vienas kito, juos skyrÄ— tik Kupa. Nes Aldonos mama gyveno SalvinciÅ¡kio kime, o tÄ—tis Plundokų kaime. Kai abu dirbo savo kaimo laukuose, tai puikiai girdÄ—jo vienas kito dainavimÄ… poilsio akimirkomis. Per tÄ… dainavimÄ… ir susipažino, vienas kitÄ… nusižiÅ«rÄ—jo. O 1913 metais susituokÄ— dar tuo metu nebaigtoje statyti KupiÅ¡kio bažnyÄioje. Aldonos tÄ—vai tuokÄ—si senojoje, kuri buvo dabartinÄ—s vietoje. Mokytoja prisimena: “Mano mama eidavo giedoti į bažnytinį chorÄ…, tai juos abu (tÄ—vus) iÅ¡kilmingai sutuokÄ— per sumÄ…, sÄ—kminių pirmÄ… dienÄ…. Jaunuosius lydÄ—jo deÅ¡imt brolelių.
Tėvas jau buvo išmokęs tais laikais dar mažai žinomo laivų mašinisto amato Kronštate, todėl darbo ieškojo uostuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui tėvai apsigyveno Liepojoje, vėliau persikėlė į Rėvelį (dabar Talinas). Kai karas baigėsi, ir Lietuva paskelbė nepriklausomybę, grįžo į Slavinciškio kaimą. Grįžo ne vieni, kartu parsivežė Aldonos seserį, pirmagimę Pranutę. Susitaupę pinigų, bei giminių pagalba nusipirkę sklypą Užkupio gartvėje Kupiškyje pradėjo kurtis. Statytis namus padėjo pažįstami Slavinciškio vyrai. “Būdavo talkos, vieną kartą vieni pradeda, kitą kartą kiti. Kai tėvelis statė namą, nebuvo jokių darbų. Jis kitur niekur nedirbo†– prisimena mokytoja. Tos darbo paieškos ilgai neužtrukdavo. Lietuvai reikėjo kvalifikuotų darbuotojų. Tuo labiau, kad Prano Jonušio brolis gyveno Klaipėdoje, tai jam įsikurti buvo kur, atsirado darbas. Žmona ir dukros dažnai lankėsi Klaipėdoje. O jis Kupiškyje.
Labiausiai mažosios Aldonos atmintyje įstrigo mokslas pradinÄ—je mokykloje. Ji buvo mediniame namelyje, dabartinio higienos centro kieme. Tas namelis padalintas pertvaromis į dvi dalis. Vienoje pusÄ—je du skyriai ir kitoje du. Pirmas ir treÄias, antras ir ketvirtas. Pirmasis mažosios mokinukÄ—s pedagogas Kazimieras Augulis iÅ¡ RaÄiupÄ—nų kaimo. Jis visus metus jÄ… ir mokÄ—.
Kitas gyvenimo tarpsnis – mokslas progimnazijoje. Norit joje mokytis, reikÄ—jo iÅ¡laikyti egzaminus. Tai nebuvo jokia kliÅ«tis. Stropi mokinÄ— juos puikiai iÅ¡laikÄ—. Progimnazijoje joje jau buvo dalykinÄ— sistema, daug mokytojų. “AÅ¡ viskÄ… žinojau. Atsimenu, kai Ä—jau pirmÄ… dienÄ…, tai mane nuvedÄ— sesÄ—. Ji buvo vyresnÄ— dviem metais. Jį mane nusivedÄ— ir įėjusi į savo klasÄ™, atsisÄ—do į savo suolÄ…. AÅ¡ paskui jÄ… įėjau, ir taip pat atsisÄ—dau Å¡alia jos. AtÄ—jusi į klasÄ™ mokytoja man paaiÅ¡kino: Tau vaikeli reikÄ—s sÄ—dÄ—ti kitur. Tai aÅ¡ ir nuÄ—jau prie savo klasÄ—s mokinių†– Å¡ypteli Aldona ZinkeviÄienÄ—, - mokslas sekÄ—si gerai. Tik teko pasijaudinti per gamtos mokslų pamokas, kurias dÄ—stÄ— direktorius Vincas Eidukas. Jis atrodÄ— labai griežtas, piktokas. Nors daugelis mokinių jį gyrÄ—, kad jis geras mokytojas.
Progimnazijoje, kasmet, kiekviena klasÄ— ruoÅ¡Ä— vaidinimus. “Progimnazijoje mokantis ruoÅ¡Ä—me vaidinimÄ… “GÄ—lių darželisâ€. MergaitÄ—s vaidino gÄ—les. AÅ¡ buvau mergaitÄ— tarp gÄ—lių. Dainavau, vaikÅ¡tinÄ—jau. Dainuoti mokÄ— mokytoja AdelÄ— VisockienÄ—. Ji buvo meno klasÄ—s auklÄ—toja, gabi meno dalykams. Mokytoja sugalvojo padaryti įvairias gÄ—les iÅ¡ popieriaus. Kadangi buvau mergaitÄ—, tai buvau su tautiniais drabužiais. Mes vaidinome visai gimnazijaiâ€, - pabrėžė Aldona ZinkeviÄienÄ—.
Nemažą knygų šūsnį Aldona Jonušytė parsinešdavo iš mokyklos bibliotekos. Knygų skaitymas buvo ir liko mėgstamiausiu užsiėminu.
Vasarą su draugėmis ir draugais bėgdavo žuvauti arba maudytis į Kupą. O pagauta žuvis buvo vadinama šližiukais, atitekdavo katei. Didesni draugai gaudydavo ir vėžius. “ Maudytis eidavome į maudyklas. Viena maudykla buvo šalia mano mokyklos, kur dabar mūriniai namai ant Kupos kranto, tik šiek tiek gilesni, negu prie mano namų. Bet užtekdavo.Kaip mums vaikams, tai per akis taškytis†– nusijuokia mokytoja.
Skaityti komentarus (3)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
