 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
TOTALITARINIO VALDYMO PASEKMÄ—S
Tokie ir panaÅ¡Å«s plakatai „puošė“ vieÅ¡Ä…sias erdves. Iliustracija iÅ¡ interneto Vietoj įžangos Po Antrojo pasaulinio karo prasidÄ—jusi okupacija visÄ… laisvalaikį sudÄ—liojo į tam tikras lentynÄ—les, į kurias užkÄ—lÄ— ir žmogų, kad bÅ«tų lengviau viskÄ… kontroliuoti. Vaikas nuo septynerių metų buvo įtraukiamas į komunistinio pasaulio formavimÄ…. Jis turÄ—jo tapti nauju, komunistiniu žmogumi be krikÅ¡ÄioniÅ¡kumo ir lietuviÅ¡kumo, nes tai tik ,,buržuaziniai prietarai“. Jaunimas, kaip mažiausiai įsipareigojimų ir daugiausiai laisvo laiko turinti visuomenÄ—s grupÄ—, buvo tie, kuriuos į visokiÄ… veiklÄ… stengtasi įtraukti pirmiausiai. Jei tarpukariu dominavo amžiaus, teritorijos ir bendrų interesų vienijamos jaunimo bendrijos, kurios dažniausiai pasižymÄ—jo lokalumu, iÅ¡skyrus Pavasario, Å aulių, Jaunosios Lietuvos ir keletÄ… kitų visoje Lietuvoje iÅ¡sikerojusių sÄ…jungų, tai prasidÄ—jus okupacijai, visas Å¡ių sÄ…jungų funkcijas turÄ—jo perimti komjaunimas. Komjaunimo organizacija turÄ—jo pasirÅ«pinti, kad jaunimas eitų ,,tinkamu“ keliu ir suvoktų, kad jie yra pagrindiniai socializmo statytojai ir bÅ«tent nuo jų priklauso visų ateitis. Kaimo ar nedidelio miesto jaunimas po okupacijos ilgiausiai liko lietuviÅ¡kas ir dÄ—l gilesnių lietuviÅ¡kumo Å¡aknų, ir dÄ—l partizanų organizacijos. PasitelkÄ™ KupiÅ¡kio rajono 1948 m. laikraÅ¡Äius ,,Stalino keliu“ ir tÄ… patį, bet kitu pavadinimu – 1968 m. ,,Komunizmo keliu“ panagrinÄ—kime, kokia veikla galÄ—jo užsiimti KupiÅ¡kio ir rajono kaimų jaunimas, kokiÄ… įtakÄ… visam tam laisvalaikiui turÄ—jo komjaunimo organizacija. Laisvalaikis be laisvalaikio Mokykla su spaliukų, pionierių ir komjaunuolių organizacijomis buvo viena svarbiausių priemonių komunistiniam darbui organizuoti. Å alia mokyklos egzistavo darželiai, profesinÄ—s sÄ…jungos. Po pamokų jaunuoliai rinkdavosi į bÅ«relius, kuriuose virÄ— jaunÄ… žmogų veikianti propaganda. Pagarbos asmenybei ten nebÅ«ta. 1948 m. laikraÅ¡Äio „Stalino keliu“ pirmų mÄ—nesių numeriai daugiausia kalba apie rinkimus, tad ir jaunimo laisvalaikis persipynÄ™s su politika. Pavyzdžiui, veikia ratelis KupiÅ¡kio gimnazijoje Stalino biografijai nagrinÄ—ti, jis nuo rugsÄ—jo iÅ¡analizavo 6 skyrius, o taip pat ir politinio lavinimosi ratelis, kurio užsiÄ—mimai vyksta kartÄ… per savaitÄ™ (1948 m. sausio 15 d.). Po mokyklos rajono jaunimas turÄ—jo burtis į vadinamuosius klubus-skaityklas, kur toliau sukÄ—si propagandos ratas. Dar 1944 m. Lietuvos komunistų partijos pasitarime propagandos reikalais buvo nustatytos pagrindinÄ—s gairÄ—s: ,,Spaudos, žodinÄ— ir vaizdinÄ— agitacija. Å aukimas mitingų, susirinkimų. Mobilizuoti į darbÄ…, į atstatymÄ…. Leist lapelius, plakatus, lozungus. Informbiuro praneÅ¡imus spausdinti ir klijuot ant sienų. Organizuot parodas apie vokieÄių darbus. Spalvotus plakatus atspausdint. Vadų portretai yra. Knygelių, lapelių pasiimti. Per radijÄ… duoti lietuviÅ¡kÄ… medžiagÄ…. Iki minimumo sumažinti oficialiÄ… medžiagÄ….“ Tad klubai-skaityklos ir raudonieji kampeliai turÄ—jo tapti tokios propagandos pagrindinÄ—mis vietomis. Pirmiausia tokie klubai susikuria rajono centre. LaikraÅ¡tis „Stalino keliu“ raÅ¡Ä—: ,,KupiÅ¡kio jaunimas kultÅ«ringai leidžia vakarus KupiÅ¡kio miesto klube-skaitykloje“, tuo tarpu mažesnių miestelių – Å imonių, Geležių, Papilio jaunimas neturi tokių vietų: ,,Å imonių klubas-skaitykla neatlieka savo užduoÄių, durys visada uždarytos, skaitykloje netvarka.“ (1948 m. vasario 25 d.) ,,Papilių valsÄiaus klubas-skaitykla neatlieka savo užduoÄių. Neleidžia laikraÅ¡tÄ—lio, nesirÅ«pina literatÅ«ra.“ (1948 m. balandžio 21 d.) „Blogai vadovaujama Geležių miesto klubui-skaityklai. Knygos iÅ¡mÄ—tytos. SienlaikraÅ¡tis neiÅ¡eina.“ (1948 m. kovo 17 d.) Å alia tokių skaityklų KupiÅ¡kyje veikÄ— ir raudonasis, kitaip dar – Lenino kampelis, kuriame vakarais susirinkdavo miesto jaunimas, ant sienų kabojo didžiųjų vadų portretai, buvo žaidžiama Å¡aÅ¡kÄ—mis ir Å¡achmatais. Tokia ,,komunistinių idealų“ pilna aplinka ne tik turÄ—jo bÅ«ti tvarkinga ir ,,patraukli akiai“, bet ir sukelti žmogui jausmus, kad jis yra vienas jų, vienas Å¡ios sistemos statytojų. Mieste tokie kampeliai įsitvirtino anksÄiau, nes Äia buvo silpniau jauÄiama partizanų įtaka. Partizanai savo ruožtu įvairiais bÅ«dais platino ir skelbÄ— savas nuostatas ir požiÅ«rį į raudonuosius kampelius. Jie draudÄ— jaunimui juose lankytis ir skelbÄ— apie bausmes nepaklususiems. Partizanai suvokÄ—, kad jaunam kaimo žmogui, nelabai turinÄiam kitokios alternatyvos, tokie kampeliai gali pasirodyti patrauklÅ«s, ir bÅ«tina su tuo kovoti. Svarbiausia propagandinÄ— priemonÄ— Dar viena rajono jaunimo pramoga buvo kino teatrai, kurie, nors ir su trÅ«kumais, bet veikÄ— kone kiekviename kaime. Sovietiniais metais vykÄ™ rinkimai, nepaisant visiÅ¡ko farso, buvo susieti su geresniu prekių tiekimu į parduotuves esant deficitui, o taip pat ir renginiais. Ne iÅ¡imtis buvo ir kinas. 1948 m. sausio mÄ—n. ,,Stalino keliu“ raÅ¡oma: ,,KupiÅ¡kio apskrities kinofikacijos skyrius rinkimų garbei pasiuntÄ— kilnojamÄ… kino aparatÄ… į kaimo vietoves. Kartu su aparatu Ä—jo ir agitbrigada, kuri prieÅ¡ kino seansÄ… skaitÄ— paskaitas rinkiminÄ—mis temomis bei supažindino rinkÄ—jus su kandidatais į deputatus. AplankÄ— SubaÄių, SvÄ—dasus, Å imonis. Nemokami kino seansai aplankÄ— 4000 rinkÄ—jų. VÄ—liau kilnojamas kinas iÅ¡važiavo į SkapiÅ¡kį.“ Tokiuose renginiuose žmonÄ—s susidurdavo su dvejopa propaganda: ir su rinkimų temomis per paskaitas, ir su visiÅ¡kai propagandos persmelktu kinu. Apskritai, kinas ,,svarbiausias iÅ¡ menų“ atrodÄ— ir paÄiam Leninui, o vÄ—liau jo reikÅ¡mÄ— tik augo, bene geriausiai sujungdama pramogÄ… su propaganda. Pasak amerikieÄių istoriko Peterio Kenezio, Leninui svarbiausios kino funkcijos buvo edukacija ir Å¡vietimas, o ne pramoga. Pokariu kino svarbÄ… suvokÄ— ir Stalinas, kuriam žmogus tebuvo Pavlovo gyvulinÄ—s psichologijos teorijos atspindys, objektas, be didesnių trukdžių iÅ¡mokstantis „propagandos signalus“. Tad nieko keista, kad kinas tapo toks populiarus pokario Lietuvoje. Be rajono centro, kino teatrus turÄ—jo SkapiÅ¡kis, Å imonys, SubaÄius ir kiti miesteliai. AiÅ¡ku, iÅ¡ pradžių neapsieinama be skundų, pavyzdžiui, 1948 m. balandžio 3 d. laikraÅ¡tis raÅ¡Ä—, kad KupiÅ¡kio kino teatre ,,AuÅ¡ra“ nusipirkÄ™s bilietÄ… negauni kur atsisÄ—sti, nors vietos ir sunumeruotos, kinas prasideda 40 min. vÄ—liau nei žadÄ—ta, o kadangi per kino seansus nuolat rÅ«koma, tai labai sumažina kino regimumÄ…. Bet kuriuo atveju, nors ir su trÅ«kumais, kinas brovÄ—si į žmonių gyvenimÄ…. MeninÄ—s saviveiklos ypatumai Kaip teigia istorikas Tomas Vaiseta: ,,NorÄ—damas pabrėžti valdžios atsigręžimÄ… į „liaudį“, režimas propagavo liaudiÅ¡kumo idÄ—jÄ… ir skatino meninÄ™ saviveiklÄ… (liaudies instrumentų ansambliai, chorai, Å¡okių kolektyvai, ideologinÄ—ms reikmÄ—ms pritaikytos dainų Å¡ventÄ—s). Tai turÄ—jo tapti įrodymu, kaip į gerÄ…jÄ… pusÄ™ keiÄiasi paprastų žmonių gyvenimas.“ Taipogi didelÄ™ reikÅ¡mÄ™ tuometiniai ideologai skyrÄ— literatÅ«riniams gebÄ—jimams, atidžiai prižiÅ«rimiems politiÅ¡kai patikimų specialistų. Kaip pažymi laikraÅ¡tis ,,Stalino keliu“, svarbu ugdyti jauno žmogaus literatÅ«rines jÄ—gas, domÄ—jimÄ…si literatÅ«ra ir norÄ… raÅ¡yti: ,,(...) jaunas žmogus nori užfiksuoti viskÄ…, kas aplink jį vyksta, nupieÅ¡ti naujÄ…jį tarybinį gyvenimÄ…, jo veržlius Å¡uolius pirmyn.“ (1948 m. sausio 31 d.) PanaÅ¡Å«s bÅ«reliai veikÄ— ne tik rajono centre, bet ir kituose miesteliuose. Tokiuose literatÅ«riniuose bÅ«reliuose buvo skaitomi mokinių darbai, taip pat peikiami ir giriami autoriai. Vienas iÅ¡ literatÅ«ros bÅ«relių veikÄ— prie laikraÅ¡Äio ,,Stalino keliu“ redakcijos. Po vieno iÅ¡ susirinkimų nutarta pradÄ—ti leisti kultÅ«rinį priedÄ… prie laikraÅ¡Äio, kuris eis du kartus per mÄ—nesį (1948 m. balandžio 19 d.). Organizuojant saviveiklÄ… komjaunimas turÄ—jo didelÄ™ įtakÄ…. Vasario 3 d. laikraÅ¡tyje pažymima, kad „KupiÅ¡kio miesto komjaunimas rengiasi antram meninÄ—s saviveiklos vakarui: repetuojamos tarybinÄ—s dainos, TSRS tautų Å¡okiai“. Tad KupiÅ¡kio gyventojus siekta supažindinti su visos SSRS kultÅ«ra. Neapsieita ir be Å¡venÄių minÄ—jimų. Vasario 21 d. laikraÅ¡tyje raÅ¡oma, kad KupiÅ¡kio miesto pirminÄ— komjaunimo organizacija rengÄ— koncertÄ… TarybinÄ—s armijos dienos garbei, jis vyko SubaÄiuje. Buvo statomi ir spektakliai, su kuriais kolektyvai važinÄ—davo po visÄ… rajonÄ…. Daugumos tariamai meninių, bet iÅ¡ tikro ideologinių-propagandinių užsiÄ—mimų vedliai buvo mokytojai. ,,Tarybinio mokytojo“ žurnale buvo pateiktas toks mokytojo idealas: ,,Tarybinis pedagogas – tai visų pirma partijos idÄ—jų propagandistas, komunistinis ideologas, subtiliais pedagoginiais metodais diegiÄ…s jaunimo, o drauge ir nejaunimo sielose naujo, komunistinio žmogaus bruožus.“ Tad nieko keista, kad tokio idealo neatitikÄ™ asmenys buvo peikiami. Viename iÅ¡ laikraÅ¡Äio numerių peikiami SkapiÅ¡kio mokyklos mokytojai, kurie dar eina į bažnyÄiÄ…, neskatina komjaunimo organizacijos plÄ—tros (vis dar nÄ—ra nÄ— vieno komjaunuolio ir pionieriaus), o taip pat pažymima, kad viena komjaunuolÄ— turÄ—jo pereiti į kitÄ… rajono mokyklÄ…, nes dÄ—l priklausymo Å¡iai organizacijai mokytojai jai raÅ¡ydavo mažesnius pažymius (1948 m. kovo 17 d.). Komjaunimas ir kolÅ«kiai 1948 m. buvo svarbÅ«s dÄ—l visuotinÄ—s agitacijos į kolÅ«kius. Komjaunimas irgi turÄ—jo prisidÄ—ti ir prie agitacijos, ir prie praktinio įgyvendinimo. Tik pasibaigus rinkimams, ,,Stalino keliu“ laikraÅ¡tį užplÅ«sta straipsniai apie kolÅ«kio, kaip pažangiausios Å«kio formos, pliusus, mineralinių trąšų naudÄ… ir kitus teigiamus požymius. KupiÅ¡kio ir SubaÄiaus komjaunimas savo ruožtu savaitgaliais įsipareigoja rengti paskaitas valstieÄiams dÄ—l greitesnio pasiruoÅ¡imo pavasario sÄ—jai. Jie taip pat įsipareigoja gauti trÅ«kstamų žemÄ—s Å«kio maÅ¡inų ir inventoriaus dalių, susitarti su agronomais, kad Å¡ie patikrintų sÄ—klas. AiÅ¡kinant agrotechnikÄ… valstieÄiams tikimasi visÄ… aiÅ¡kinamÄ…jį darbÄ… suriÅ¡ti su kultÅ«rine-politine veikla skaitant paskaitas, rengti meninÄ—s saviveiklos vakarus bei valstieÄių jaunimo susirinkimus. Svarbiau kiekybÄ—, ne kokybÄ— Negalima pamirÅ¡ti ir sporto, kuris tikrÄ…ja Å¡io žodžio reikÅ¡me įkÅ«nija ,,komunistinį lenktyniavimą“, nes pats sportinis principas paremtas varžymusi. Visus svarbiausius nutarimus, kaip ir kitose srityse, priimdavo Maskva, o Lietuvoje tiek respublikiniu, tiek rajoniniu mastu jie buvo tiesiog vykdomi. Dera pažymÄ—ti, kad valstybinis organas – KÅ«no kultÅ«ros ir sporto komitetas prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos vadovavimÄ… sportui vykdÄ— trimis kryptimis: tai – a) planinis aukÅ¡to meistriÅ¡kumo sportininkų rengimas, b) privalomas fizinis lavinimas mokymo įstaigose, c) masinio sporto organizavimas darbo kolektyvuose pasitelkiant sporto draugijas ir visuomenines organizacijas (pvz., komjaunimÄ…). KrepÅ¡inis, futbolas, tinklinis ir Å¡achmatai yra trys populiariausios sporto Å¡akos KupiÅ¡kio rajone, pagal tiek, kiek laikraÅ¡Äiai apie jas raÅ¡o. Pagal minÄ—tÄ… nutarimÄ… KupiÅ¡kyje buvo įsteigta sporto draugija ,,Žalgiris“, o prie sporto organizavimo prisidÄ—jo ir komjaunimas. Aptarus 1947 m. sportinÄ—s veiklos rezultatus 1948 m. kovo 13 d. laikraÅ¡tyje pažymima, kad darbas nÄ—ra patenkinamas, ir iÅ¡ anksto sudaromas ateinanÄių metų kalendorius. Taip pat raÅ¡oma, kad KupiÅ¡kio gimnazijoje nebuvo vestas nÄ— vienas sportininkų susirinkimas, neraÅ¡omas sienlaikraÅ¡tis, nÄ—ra nÄ— vieno PDG (pasirengÄ™s darbui ir gynybai) ženklininko. Didžiausias dÄ—mesys skiriamas ne kokybei, o kiekybei. Sporto masiÅ¡kumas dažnai yra svarbesnis už gerus rezultatus. 1948 kovo 17 d. ,,Stalino keliu“ raÅ¡oma, kad rengiantis vasaros sporto sezonui dÄ—mesys skiriamas masinÄ—ms varžyboms: komjaunimo profsÄ…jungų krosams. Reikia aprÅ«pinti jaunimÄ… sportavimo inventoriumi. Svarbu – plÄ—sti sportavimÄ… kaime: prie tarybinių Å«kių MTS, klubų-skaityklų įkurti sporto kolektyvus. IÅ¡ anksto sukurti numatomų turnyrų bei varžybų tarp atskirų kolektyvų kalendorius, kad sportas gyvuotų. ÄŒia daug turÄ—jo lemti ir iki 1948 metų gegužės pirmos dienos planuojamas įrengti stadionas. Sportas, kaip ir viskas Sovietų sÄ…jungoje, buvo planuojama ir normas stengiamasi įvykdyti iki tam tikrų jubiliejų. Tai buvo vienas iÅ¡ Stalino valdymo ženklų, kai fabrikÄ… pastatyti ar milijonÄ… kaliošų porų stengiamasi pagaminti iki tam tikros valstybinÄ—s Å¡ventÄ—s. Tas pats veikÄ— ir sporto srityje. Pavyzdžiui, iÅ¡ anksto buvo žinoma, kiek PDG ženklininkų bus paruoÅ¡ta: ,,SubaÄiaus moksleiviai laiko PDG normas VLKJS 30-meÄio garbei. Iki metinių bus 150 PDG ženklininkų.“ (1948 m. spalio 20 d.) Pirmiausia, tokių normų nustatymas yra visiÅ¡ka nesÄ…monÄ—, nes sportuojant pasitaiko traumų ir kitų atsitikimų, antra, kadangi sportas yra masinis reiÅ¡kinys, tai tas normas laikys trigubai tiek žmonių, kad bent 150 iÅ¡laikytų. Nors net ir tai negarantuoja tokio ,,plano“ įvykdymo. Komunizmo idÄ—jos vedami ApžvelgÄ™ visÄ… jaunimui siÅ«lomÄ… veiklÄ… 1948 m., palyginkime, kokį jaunimo laisvalaikio paveikslÄ… laikraÅ¡tis, dabar jau ,,Komunizmo keliu“, apraÅ¡o 1968 m. Jaunimui Äia beveik nelieka vietos. Jis pereina į užkulisius ir arba socializmÄ… stato tyliai, arba visai tuo nebesirÅ«pina. Visgi sporto pasiekimai laikraÅ¡tyje apraÅ¡omi. ,,Komunizmo keliu“ įsitraukia į sporto organizavimÄ… ir įsteigia savo vardo taurÄ™ krepÅ¡ininkams. Komjaunimas Å¡iuo laikotarpiu komunizmo statybas vykdo kabinetuose ir kultÅ«ros namų salÄ—se. Paskaitos ir idÄ—jinis mokymas yra svarbiausias uždavinys. Vienas iÅ¡ straipsnių apibÅ«dina komjaunuolio požiÅ«rį į gyvenimo prasmÄ™. Džiaugiamasi, kad komjaunimui padeda kolÅ«kio partinÄ— organizacija, kuri komjaunuolius leidžia pasijausti tam tikru vyresniųjų ramsÄiu. SusirÅ«pinta vaikų ir jaunimo auklÄ—jimu. Pateikiamas pavyzdys, kai motinos teigia: ,,kam jam Å¡itai, juk mÄ—Å¡lÄ… mėžti mokÄ—s ir ne komjaunuoliu bÅ«damas“, bet vaikinas komjaunuoliu tapo, nes pats to norÄ—jo, norÄ—jo per komjaunimÄ… pažinti gyvenimo esmÄ™ (1968 m. vasario 5 d.). Komjaunuoliams labai svarbus ir socialistinis lenktyniavimas. Jie pasisako už geresnÄ™ darbo gamybÄ…, už komunistinÄ—s pažiÅ«ros į darbÄ… kolektyvo vardÄ…, už gamybos planų vykdymÄ…, rengia komjaunimo meistriÅ¡kumo konkursus, kuriuose renka geriausiÄ… mechanizatorių, geriausiÄ… melžėjÄ…, geriausiÄ… vairuotojÄ…. Organizuojami ir susitikimai su buvusiais Didžiojo tÄ—vynÄ—s karo kariais, sovietiniais partizanais, leidžiamas sienlaikraÅ¡tis. (1968 m. kovo 5 d.) LaikraÅ¡Äių retorika 1948 m. laikraÅ¡Äiui „Stalino keliu“ bÅ«dinga ,,fabriko tvarkos“ sÄ…voka, kuriÄ… puikiai apibÅ«dina raÅ¡ytojas Rimantas Kmita: ,,Fabriko tvarkos“ sÄ…voka nusako visÄ… veiksmų kompleksÄ…: komunistinÄ— ideologija, kultÅ«ros politika, socialistinio realizmo kanonas. Visa tai matoma ir spaudoje: ji tampa Å¡abloniÅ¡ka, su savo vienoda tekstų struktÅ«ra, Å¡tampais ir patosu. Lyginant to meto Å ilutÄ—s rajoninį laikraÅ¡tį su KupiÅ¡kio aptinkami tie patys straipsniai, skatinantys kovoti prieÅ¡ buržuazinius nacionalistus ir kurti kolÅ«kius. TaÄiau Å¡io laikotarpio ,,Stalino keliu“ nuobodžia retorika apraÅ¡yti dažnai nenuobodÅ«s dalykai: kaip viskas kuriasi, su kokiais sunkumais susiduriama, kodÄ—l viename miestelyje komjaunimas jau turi užtektinai narių savo teatrui, o kitame nÄ—ra nÄ— vieno komjaunuolio. Tuo tarpu 1968 m. laikraÅ¡tis, Ä—jÄ™s pavadinimu „Komunizmo keliu“, nebe toks nuobodus savo retorika ir straipsniais, bet jauÄiamas pats žmonių gyvenimo nuobodumas. LaikraÅ¡tyje matome Tomo Vaisetos apibÅ«dintÄ… ,,Nuobodulio visuomenę“, kurios požymiai yra „erdvÄ—s unifikacija, standartizacija, įvairovÄ—s stoka; laiko sulÄ—tÄ—jimas, monotonija, laiko tÄ—kmÄ— be įvykių; minties kliÅ¡Ä—s, Å¡tampai, Å¡abloniÅ¡kumas.“ LaikraÅ¡tyje vis daugiau vietos skiriama kitų apskriÄių kolÅ«kių pasiekimams, bet neužmirÅ¡tami ir savo rajono ,,meistrai“. Spausdinami Å¡abloniÅ¡ki geriausias melžėjas, greiÄiausius vairuotojus ir kitus ,,stachanovieÄius“ giriantys straipsniai, kur pasikeiÄia tik pavardÄ—s ir nuotraukos, o patosas lieka tas pats. Ir tikrai, rajono gyvenimas pasidaro pilkas ir nykus, nes žmonÄ—s tariamai laimingai gyvena kolÅ«kiuose ar dirba kontorose. Tapdamas geriausiu mechanizatoriumi ar laimÄ—damas ,,Komunizmo keliu“ taurÄ™, jaunas kaimo žmogus nebelabai turi kur pakilti, tai yra aukÅ¡Äiausias jų gyvenimo pasiekimas. Propaganda, skambinanti varpais ir Å¡lovinanti ,,darbo liaudies pasiekimus“, ir toliau dirbo savo darbÄ… nepaisydama žmonių sustabarÄ—jimo ir nuolatinÄ—s monotonijos. Vietoj epilogo Peržvelgus, kaip pokario metais buvo formuojamas jaunas žmogus, verta prisiminti ir tai, kad 1990 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybÄ™, Å¡eimos politikos klausimais buvo kalbama gana epizodiÅ¡kai. Lietuvos pilieÄiais tapo ir stribų, ir partizanų palikuonys. Kiek dar likÄ™ mÅ«sų visuomenÄ—je „komjaunuoliÅ¡ko“ mÄ…stymo, ar jau iÅ¡blÄ—so „spaliukų“ ideologija, kuri buvo iÅ¡dresiruota tik „juoda“ ir „balta“ supratimu? Jei iÅ¡ tiesų norima gerų permainų valstybÄ—je, reikia labai nedaug – pakeisti požiÅ«rį į žmogų. Laikas nusiimti komunistinius akinius ir jaunuolius matyti ne tik kaip gamybinius sraigtelius ir matuoti vien akademiniais pasiekimais. Pagarba Å¡eimai, tÄ—vams, auginantiems vaikus, sudarius sÄ…lygas į kuo ilgesnes atostogas, laisvadienius, padÄ—tų sukurti kitokios asmenybÄ—s puoselÄ—jimo sÄ…lygas. Tik laimingi tÄ—vai augina laimingus vaikus. Tuomet yra vilÄių, kad toks pilietis nenorÄ—s emigruoti ir bus pasirengÄ™s kurti savo valstybÄ—s gerovÄ™. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 086 264 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
