2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos KAIMAS TAPO SAVAS UžAUGUS VAIKAMS IR MEDžIAMS
KikonieÄiai Regina ir Jonas Ragauskai su anÅ«ke Valentina. ApsilankÄ™ Å¡iame KupiÅ¡kio rajono kampelyje paÅ¡nekinome jo dabartinius gyventojus. Ragauskų dvikiemis Važiuojant žvyrkeliu nuo Å epetos iÅ¡ toli matyti kikonieÄių Ragauskų vienkiemis. Galima jį ir dvikiemiu vadinti, mat Äia atskiruose namuose gyvena kelios Å¡ios Å¡eimos kartos – Jonas ir Regina Ragauskai bei jų sÅ«nus Linas su Å¡eima. Pieno Å«kio savininkai Ragauskai rajone žinomi žmonÄ—s. Jaukiai karÅ¡tÄ… vasaros popietÄ™ įsitaisÄ™ kieme stovinÄioje pavÄ—sinÄ—je pirmiausiai pasikalbame su J. Ragausku. „Kikonyse gyvename nuo 1982 metų. AnksÄiau Äia buvo nemažas kaimas, apie 14–15 kiemų“, – pasakojo jis. Kikonys buvo ten, kur dabar Å epeta, o ji – toliau, kur durpyno cechai. „Kikonyse gyveno daug BalÄiÅ«nų, Petrulių, buvÄ™s ministras Gilvydis iÅ¡ Äia yra kilÄ™s, taip pat fotografas Kalvelis. Vienas paÄių seniausių kikonieÄių – Juozas KruÄas. Pas jį nuvykite“, – kalbÄ—jo J. Ragauskas. Å iandien Kikonys pasikeitÄ™. Senieji gyventojai iÅ¡mirÄ—, sodybose Å¡eimininkauja kiti. Anot paÅ¡nekovo, kaimas nÄ—ra kažkuo iÅ¡skirtinis. Gamtos paminklų Äia nerasime. IÅ¡likÄ™ seni kapeliai, taÄiau jie medžiais apaugÄ™, nei kryžių, nei jokios nuorodos apie tai, kad jų Äia esama, nebÄ—ra. Pats J. Ragauskas kilÄ™s iÅ¡ GriauželiÅ¡kių kaimo. „Mes su žmona beveik vietiniai, jos gimtinÄ— – Puponys, o aÅ¡ iÅ¡ GriauželiÅ¡kių, iÅ¡ ano Å epetos pelkÄ—s galo. Dabar ten vien laukai, po melioracijos nieko nebeliko“, – pasakojo vyras. PrieÅ¡ atsikeliant į Kikonis Ragauskai gyveno Å epetoje, daugiabuÄiame Liepų gatvÄ—s name. Visuomet norÄ—jÄ™ savų namų, erdvaus kiemo. SužinojÄ™, kad BalÄiÅ«nai Kikonyse parduoda namus, juos įsigijo. J. Ragauskas dirbo Å epetos durpių įmonÄ—je gamybos skyriaus virÅ¡ininko pavaduotoju, vÄ—liau – Skodinio kolÅ«kyje, o nuo 1988 metų pradÄ—jo Å«kininkauti. „BandÄ—me viskÄ… – auginome avis, svarainius, grÅ«dus, o paskui perÄ—jome prie karvių. Su jomis – nuo 1993 metų iki dabar“, – sakÄ— kikonietis. Irena RagauskienÄ— su sÅ«numis Tomu (kairÄ—je) ir Justu. IÅ¡ viso Å¡eima užaugino tris vaikus. Vyriausias sÅ«nus Jonas įsikÅ«rÄ™s netoliese, KupiÅ¡kyje, dukra Gražina su Å¡eima gyvena Vilniuje. Senelius džiugina visas pulkas – aÅ¡tuoni anÅ«kai. Ragauskų namai tuÅ¡ti beveik niekada nebÅ«na. Dažni sveÄiai pas tÄ—vus ne tik Jonas su Å¡eima, bet ir iÅ¡ sostinÄ—s bene kas antrÄ… savaitgalį į gimtinÄ™ sugrįžtanti Gražina. Kol kalbÄ—jomÄ—s, nuo senelio nÄ— per žingsnį nesitraukÄ— jos vyriausias – septynerių Vincentas, paskui atskubÄ—jo ir keturmetÄ— Valentina. Mažiausiam sÅ«nui Leonardui dar nÄ—ra nÄ— metukų. BesiÅ¡nekuÄiuojant Å¡alia prisÄ—do ir į pokalbį įsijungÄ— ir Jono žmona Regina. Kartu jiedu – jau 44 metus. Daugiau nei trisdeÅ¡imt metų kaip Kikonių gyventojai. Pasiteiravusi, ar mielas jiems tapo Å¡is kaimas, iÅ¡girstu, kad tikrai ne iÅ¡ karto. „Po 25 metų, kai užaugo vaikai ir medžiai“, – tvirtino J. Ragauskas. Smagu, kai visi drauge. Emigracija Å¡eimos nepalietÄ— – nÄ— viena iÅ¡ atžalų geresnio gyvenimo į užsienį ieÅ¡koti neiÅ¡vyko. KarvutÄ—s kaime – retas reiÅ¡kinys. Å alia vyresniųjų Ragauskų namo stovi kitas – sÅ«naus Lino ir jo Å¡eimos namas. ÄŒia jie atsikÄ—lÄ— irgi iÅ¡ Å epetos. Å eimininko namuose neaptinkame, darbuose paskendÄ™s, taÄiau Å¡nektelime su Ragauskų marÄia Irena ir anÅ«kais. Nemažo Å«kio Å¡eimininke tapusi Irena tikina atsakomybÄ—s nepabijojusi. „Mano tÄ—vai – Å«kininkai, tad darbai Å«kyje niekada nebuvo svetimi“, – prisipažįsta iÅ¡ Pasvalio į mÅ«sų kraÅ¡tÄ… atitekÄ—jusi moteris. Pagal specialybÄ™ ji – konditerÄ—-kulinarÄ—. Savi džiaugiasi, kad puikiai gamina. Lino ir Irenos vyresnÄ—lis Tomas Å¡iais metais baigÄ— KupiÅ¡kio Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazijÄ…. Justas – deÅ¡imt klasių. „Jį technika domina. Turi prie Å«kio patraukimą“, – kalbÄ—jo J. Ragauskas. Patys artimiausi Ragauskų kaimynai – Virgilijus ir Jolanta Sabaliauskai. Tik mažai kada pabendrauti tenka. Savo Å«kyje darbų užtenka. „Visi savose sultyse verdame. Dabar visi taip gyvena“, – tvirtino J. Ragauskas. Å eimininkauja senelių sodyboje Užsukus į Sabaliauskų sodybÄ… pirmiausia lojimu pasitinka du dideli vilkÅ¡uniai. AtskubÄ—jusi Å¡eimininkÄ— ragina užsukti į namus. „Čia – mano senelių, mamos tÄ—vų, Povilo ir UrÅ¡ulÄ—s Jackų, sodyba, – pokalbį pradeda dabartinÄ— jos Å¡eimininkÄ—. – Seniau gyvenome SkodinÄ—liuose, prie miÅ¡ko. Kai vyko melioracija, namus nugriovÄ—, tÄ—vas į gyvenvietÄ™ keltis nenorÄ—jo, seneliai priÄ—mÄ— pas save. Man tada buvo apie 13 metų.“ Nuo to laiko amžiaus vidurio sulaukusi moteris Å¡iame senelių apie 1940 metus statytame name ir gyvena. Å eima – trys atžalos. Vyriausioji dukra Aurelija įsikÅ«rusi Londone, sÅ«nui Evaldui – 24 metai, o mažiausia KamilÄ— – devynmetÄ—, lanko mokyklÄ… Å epetoje. Sabaliauskai daugiau nei deÅ¡imt metų Å«kininkauja. Turi pieno Å«kį – apie 10 karvių. Pasak paÅ¡nekovÄ—s, Kikonių kaimo žmonÄ—s stipriai pasikeitÄ™: „Kai augau, Äia gyveno vyresni žmonÄ—s. Dabar jie iÅ¡mirÄ™, o kaimas atjaunÄ—jÄ™s. Pastarnoko namuose įsikÅ«rÄ™s anÅ«kas su Å¡eima, Algio TuÄiaus namÄ… nusipirko žmonÄ—s iÅ¡ KupiÅ¡kio, žada Äia kaimo turizmÄ… plÄ—toti.“ Kaimo senbuvis Žvyrkelis, einantis nuo Å epetos į Kikonis. AutorÄ—s nuotraukos 77 metus einantis Juozas Äia gyvena visÄ… laikÄ…, nuo pat gimimo. „Kaimas seniau, kai dar nebuvo Å epetos, didelis buvo. Å epeta tik paskui atsirado, kai fabrikas susikÅ«rÄ—. Dabar Kikonių beveik visai nebÄ—ra, aÅ¡ vienas iÅ¡ senųjų gyventojų palikau. Daug žmonių iÅ¡mirÄ— – Kalvelis, Dulksnius, Jonas Petrulis, TuÄius, VaitkÅ«nas, Aleksas BalÄiÅ«nas, kiti“, – vardijo kikonietis. Juozas prisiminÄ—, kad anksÄiau Kikonyse bÅ«davo dideli žmonių susibÅ«rimai. MÄ—gdavo kaimynai pavakaroti. „Lempos nuo dainų gesdavo“, – tvirtino paÅ¡nekovas. Dabar – kitaip. To bendrumo nebÄ—ra, tik kitaip, anot jo, ir bÅ«ti negali, juk daugelis – gerokai jaunesni, jiems savi džiaugsmai ir rÅ«pesÄiai. J. KruÄas pasakojo, kad baigÄ— septynias klases Skodinių septynmetÄ—je mokykloje, įgijo kino mechaniko ir elektromonterio specialybÄ™. Dirbo kolÅ«kyje, montavimo organizacijoje, iki pensijos – Å epetos durpyne. Juozas dar turi brolį, jis baigÄ— jÅ«reivystÄ™, iki Å¡iol gyvena toli nuo gimtinÄ—s – KlaipÄ—doje. O J. KruÄas toli nepabÄ—go. „Kad nebuvo ir kur. TÄ—vai vieni, reikÄ—jo jiems padÄ—ti“, – teigÄ— Kikonių senbuvis. A. KruÄienÄ— kilusi iÅ¡ Astravų kaimo prie AntaÅ¡avos. Pora užaugino du sÅ«nus. Vienas padeda tÄ—vams, gyvena kartu su tÄ—vais. Ūkio KruÄai nebeturi, paskutinÄ™ karvÄ™ pardavÄ—. „Tik viÅ¡tos ir Å¡uniukas liko“, – sakÄ— Aldona. KÄ… mena istorija „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad Kikonių kaimas susiformavo Valakų reformos laikais, priklausÄ— Pienionių karaliÅ¡kajai seniÅ«nijai. Jo pavadinimas (Kikenie) minimas 1642 m. KupiÅ¡kio bažnyÄios santuokos metrikų knygoje, taip pat Pienionių seniÅ«nijos KepurinÄ—s vaitijos apraÅ¡yme 1672 m. (Kikowicze). Tuo metu kaime bÅ«ta 11 valakų geros ir vidutinÄ—s žemÄ—s. Vienu galu valakai rÄ—mÄ—si į SaviÄiÅ«nų (ÄŒiovydžių) žemÄ™, o kitu – į Å epetos pelkÄ™. Ribojosi su Skodinių ir pono Tyzenhauzo žeme. BÅ«ta vieno užsienio su 55 margais žemÄ—s. Kaime tegyveno vienas valstietis – JokÅ«bas KapÅ¡tonis. Manoma, kad per XVIII a. pr. didįjį marÄ… kaimas visai iÅ¡tuÅ¡tÄ—jo. 1765 m. jis dar minimas KepurinÄ—s vaitijoje, bet nurodomas kaip tuÅ¡Äias. 1795 m. jau minimas Tomo Gradecko dÅ«mas. 1820 m. kaime – 17 dÅ«mų, 140 gyventojų. Vykstant P. Kiseliovo reformai, 1843 m. Å¡is kaimas iÅ¡ naikinamos Pienionių seniÅ«nijos dÄ—l artumo perduotas KupiÅ¡kio valstybiniam dvarui. 1844 m. Äia gyveno 143 gyventojai, 1903 m. – 135. 1915 m. einant frontui ties Kikonimis vyko dideli mÅ«Å¡iai, jų metu visas kaimas sudegÄ—. 1919–1950 m. Kikonys priklausÄ— KupiÅ¡kio valsÄiaus Papilių seniÅ«nijai. 1920 m. matininkas R. IvaÅ¡keviÄius iÅ¡skirstÄ— kaimÄ… į vienkiemius įvairiems Å«kiams. Didžiausi buvo A. Kriauzos, K. Augustino, J. BalÄiÅ«no. Kaimas ribojosi su BukÄ—nų, ÄŒiovydžių, SlavinÄiÅ¡kio, Skodinių kaimais, Ažukapio, Å nipeliÅ¡kio vienkiemiais, RaÄiupÄ—nų kaimo PaÅ¡epetÄ—s pievomis, SlavinÄiÅ¡kio girele, valstybiniais PaÅ¡epetÄ—s ir Juodymo miÅ¡kais. 1940 m. Kikonių kaimo pakraÅ¡tyje įsikÅ«rÄ— Å epetos durpių fabrikas, Å¡alia kurio pradÄ—jo augti ir gyvenvietÄ—. Pokario metais suimtas ir lageryje mirÄ— Petras Petrulis, jo sÅ«nus – Algirdas Anicetas lageryje kalÄ—jo 10 metų. 1948 m. iÅ¡tremta Valerija DulksnienÄ— su dukra, Ona KalvelienÄ— su sÅ«numi, Ona ir Juozas Kapickai. 1949–1964 m. Kikonys priklausÄ— Skodinio kolÅ«kiui, vÄ—liau – Skodinio tarybiniam Å«kiui, Å epetos kolÅ«kiui. 1959 m. kaime kartu su Äia gyvenusiais Å epetos durpyno darbuotojais iÅ¡ viso gyveno 196 žmonÄ—s. Paskui jų mažėjo: 1970 m. – 69, 1979 m. – 48, 1989 m. – 38, 2001 m. – 36 gyventojai. 1933–1937 m. kaime veikÄ— Keginių pradžios mokyklos komplektas. Dirbo mokytojai Kazys Augulis, Ona PaulauskienÄ—. Pokario metais kurį laikÄ… vÄ—l veikÄ— pradinÄ— mokykla. 1966 m. joje mokÄ—si 45, 1968 m. – 52 mokiniai. 1969 m. ji buvo pavadinta Å epetos mokykla. Kikonių kaimas turi iÅ¡ Å¡io kraÅ¡to kilusių garsių žmonių. ÄŒia gimÄ— kunigas Petras VaitiekÅ«nas, fotomenininkas Jonas Kalvelis, agronomas Alpas Gilvydis.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 085 675 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |