 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KO ÄIA LAUžYSIU LėžUVį?
AgnÄ—s PenkauskaitÄ—s nuotrauka PavadintÄ—n žmonam, kokio jÄ— verÄias omatu ar koks jų gatunkas, yr priesagos -(i)nykas, -Ä—: oi, koks buvau omatnykas didelis; omatnykas, Å¡iauÄius buvo, gÄ—ra ažu tokio ait; Latvijoj dideli Å«kinykai buvo, o LÄ—tuvoj tai kų gi – grytÄ—lnykai (bažėmiai ar mažažėmiai, katrÄ— turÄ—jo tik grytalį, trobÄ—lnykai); bekonus jimdavo valdžia prÄ— stoÄiai, ale dažnai brokuodavo, tai mÄ—sinyku atiduodi, kiek jis duoda tadu; gyvota kaiminkai buvo įkirtus, tai vėžė jų unt tos burtinykus; baisus brunginykas, nemožna susderÄ—t, nenulais nÄ— kapeikos; motuta mono buvo dainuÅ¡kinykÄ—, vyrai labai dainuodavo, dainuÅ¡nykų tai bÅ«davo; pušų unglius džiovinykam rinkdavo vaistom. Žodžiai su priesagu -inys, -Ä— pasoko, koksai žmogui patinka volgymas: oÅ¡en agurkinys, su žalibarÅ¡Äiais, su masu skanyba; mÅ«sų vaikas tai gardžiakųsnis, jis ne mÄ—sinys. Priesagas -Ä—nas ir -ietys, -Ä— vartoja, kÄ— raikia pasakytÄ—n žmonių kilimo ar gyvÄ—nimo vietų: alizavieÄiai mat kÄ—p kortom groja, jiem visi kunigai negeri; biržėnai tai tÄ—p trumpai toria, takÅ¡ takÅ¡, onuÅ¡kÄ—nai nuvalka jilgiau; kupiÅ¡kÄ—nų ne toksai alus kÄ—p biržieÄių; vabalnikÄ—nai, untaÅ¡avieÄiai, subatÄ—nai – vis kalbos keiÄias. Daugiausia kupiÅ¡kÄ—nai turia žodžių su priesagu -Ä—lys, -Ä—: praÅ¡iau morkų, tai tas apdujÄ—lis molkų atoneÅ¡Ä—; atajo toks baisus apdriskÄ—lis, iÅ¡gundino vaikus; tas apsmurgÄ—lis ir Å¡okt nemoka; gol musmirių apsivolgei, kad toks apsnÅ«dÄ—lis; davoliai tokių apsusÄ—lių yr, kad ir laÅ¡inių neturia, pijokai, tinginiai; nebÅ«k atsiskyrÄ—lis, aik draugÄ—n prÄ— visų; unt sveikotos vaikai tokÄ— iÅ¡siÅ¡iepÄ—liai, abu sirginÄ—ja; iÅ¡sižiojÄ—li, nematai, kad valkon atsisadai? IÅ¡džiÅ«vala sukÄ—pala aina keliu dainuodama – kas? – ogi smuika. KupiÅ¡kÄ—nų tarmaj vaikom, gyvulalam ar mažiem daiktom pavadintÄ—n yr priesaga -(i)okas: berniokam mažiau raikia apytaiso, jos geriau augint; palaidi unÄiokai lundžioja patvoriais, vaikai, bÅ«davo, žųsiokus aÅ¡kamuoja; baÄkÄ—lį alaus padora, masos iÅ¡vira, aviniokų papjova – ir pokermaÅ¡Ä—; vÄ—jas proÅ¡vilpa kÄ—p ir kumeliokas; kokį akmeniokų ažudedi virÅ¡un, tadu susispaudžia, gražus bÅ«va sÅ«ris. Žmogus neturia ažmirÅ¡t savo kalbos. Kad ir soko, kupiÅ¡kÄ—nų tai tokia do statasna kalba, labjau tokia aÅ¡tri, jÄ— nenoria – laužyt lėžuvį, jį pakreipt, vartyt lėžiuvÄ—lį – kalbat bendrini kalbu: ko aÅ¡ Äia laužysiu tų lėžuvį, kom aÅ¡ Äia taikysiu, jÄ—gu kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kai, tai kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kai; lėžuvį pakreipia, mon nÄ—t plaukus paÅ¡a (mon nÄ—t galva Å¡iauÅ¡ias); kÄ—p visadu Å¡neki, tÄ—p Å¡nekÄ—k, ko Äia lėžiuvÄ—lį vartai? Ale bat biÅ¡kį jau Å¡velnina, kad kiti pasjuokia iÅ¡ tos kalbos. Tik kÄ— vienų žodį iÅ¡ vÄ—nos kalbos, kitų žodį iÅ¡ kitos tarmas – nÄ— rotai, nÄ— dviroÄiai. KupiÅ¡kio kraÅ¡tas, V., 1997 Klementina VosylytÄ—, KupiÅ¡kÄ—nų žodynas
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 414 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
