DidmiesÄių gyventojai džiaugiasi kylanÄia ekonomika – jiems atsiranda vis daugiau darbo vietų. Jau retai pamatysi skelbimÄ…, kad ieÅ¡koma jaunos vikrios pardavÄ—jos, kad darbuotojo amžius bÅ«tų ribojamas iki 35 – erių.
Verslininkai pradeda suvokti, jog brangiausias dalykas yra patirtis ir kad kompiuteriu dirbti iÅ¡mokti gali ir pagyvenÄ™s žmogus, taÄiau tik baigÄ™s studijas jaunuolis toli gražu dar nÄ—ra subrendÄ™s vadovauti gamybai.
Kaip Äia neprisiminsi Pasaulio banko darbuotojų aimanų, jog nebÄ—ra kur dÄ—ti pinigų – civilizuotos Å¡alys pritrÅ«ko idÄ—jų, o mes, regis, sugebame tik prekiauti, maitinti ir Å¡ukuoti.
Trūko vadybos žinių
KupiÅ¡kyje įvairų verslÄ… iÅ¡bandÄ— daugelis verslininkų. Drįstu teigti, kad kai kuriuos bankrotai aplankÄ— ne todÄ—l, kad Å¡io verslo nereikÄ—jo mÅ«sų rajonui, o todÄ—l, jog trÅ«ko paprasÄiausių vadybos verslo administravimo įgÅ«džių, galų gale sugebÄ—jimo bendrauti su klientais.
Ne vienam kupiÅ¡kÄ—nui atneÅ¡Ä— nuostolių sužlugdÄ— žmonių gyvenimus kooperatyvas “AukÅ¡taitijos pienasâ€, kurio pastatai dar ir Å¡iandien tarsi vaiduoklis primena apie nesugebÄ—jimÄ… vystyti verslÄ….
TurÄ—jo Å¡i įmonÄ— ir savo poilsiavietÄ™, ir kavinÄ™, kurioje tikrai ne visada rasdavai laisvų vietų. Ji garsÄ—jo nebloga virtuve, patogiai iÅ¡dÄ—stytomis patalpomis, vasarÄ… Äia smagu bÅ«davo kavÄ… gurkÅ¡noti terasoje.
Žlugus kooperatyvui, kavinė, kaip ir Puožo poilsiavietė atiteko UAB NORD/LB LIETUVA bankui.
Anot Å¡io banko KupiÅ¡kio skyriaus valdytojo Sauliaus Dugno, kiekvienas pastato pardavimas – nuostoliai. Kol kas KupiÅ¡kis nÄ—ra ta vietovÄ—, kur galima bÅ«tų aukcione pakelti kažkokio pastato kainÄ…. Džiaugiamasi, kad apskritai per kokį pusmetį atsiranda pirkÄ—jas. Tuo tarpu kavinÄ—, kažkada vadinta “Sodžiumiâ€, pirkÄ—jų tebelaukia. Tik negalvokit, kad viskas ten taip gražu, kaip kažkada buvo. Savaitgaliais Äia siautÄ—ja paaugliai, daužydami stiklus, banko darbuotojai patys prižiÅ«ri aplinkÄ…. Ir jeigu kažkada Å¡is pastatas buvo įkainotas 200 tÅ«kst. litų, taui dabar už jį tikimasi gauti bent pusÄ™ Å¡ios sumos. Antra tiek reikÄ—s investuoti. PasisekÄ— paÄioms gamybinÄ—ms patalpoms - jas nupirko UAB “Lavisos agrokoncernasâ€, Puožo poilsiavietÄ™ įsigijo ežero bei žemÄ—s aplink jį savininkÄ— GenovaitÄ— PlukienÄ—.
Neieško, nenori, nes nemoka
Atrodo, KupiÅ¡kyje versui niÅ¡os nebÄ—ra. TaÄiau prisiminkime Smetonos laikus, kai Puožo Å«kininkai įsirengÄ— pieninÄ™ ir Ä—mÄ— pardavinÄ—ti savo produkcijÄ…. Tik keletas iniciatyvių žmonių sugebÄ—jo iÅ¡plÄ—toti savo verslÄ…, susipirkti įrangÄ… ir sukurti darbo vietų.
Ar Å¡iandien, keikdami supirkÄ—jus, mokanÄius už pienÄ… graÅ¡ius, iÅ¡ tikrųjų bent pirÅ¡tÄ… pajudiname, kad padÄ—tis pasikeistų. Jeigu kone kiekvienam kaime yra duonos kepimo įmonÄ—, kodÄ—l negali bÅ«ti pieno, mÄ—sos perdirbimo gamybos ar prekybos vienetų?
Kodėl ūkininkai, užuot keikę supirkėjus-gamintojus, nenori sudaryti šiems konkurencijos?
Dauguma tikrai mielai eitų sviesto ar pilstomos grietinės į ūkininkų kooperatyvo parduotuvėlę pirkti pigiau nei mokėtų dvigubą kainą monopolistui.
Ir vÄ—lgi turime pavyzdį. Bankininkas S. Dugnas pasakoja apie â€Nemateko†bendrovÄ™. Ir mÅ«sų mieste Å¡ioje parduotuvÄ—je nuolat reikia laukti eilÄ—je, o rodÄ—si, kad jau visos niÅ¡os užpildytos – keli prekybos centrai, turgus. Visur ir įvairiausių skonių mÄ—sos gaminių netrÅ«ksta, o eilÄ—s rikiuojasi “Nematekeâ€. Kur sÄ—kmÄ—s formulÄ—? ŽmonÄ—s tiki Å¡ios bendrovÄ—s parduotuvÄ—mis, kuriose, žino, maistÄ… perka iÅ¡ pirmų rankų. Pats “Nematekas†gamina, pats ir parduoda, o ne vežioja iÅ¡ parduotuvÄ—s į parduotuvÄ™ pasenusius ir apipelijusius gaminius, kokių gali nusipirkti kai kuriuose prekybos centruose.
Žmonės ėmė vertinti kokybę. Anot S. Dugno, “Nematekas†pradėjo nuo projekto bankui ir paskolą gavo. Dabar “Nemateko†gaminiai ir parduotuvės jau išgarsėjo visoje Lietuvoje, o įmonės apyvarta - 50 milijonų.,br>
Vietos neužimtos
Kalbant apie verslą mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Kupiškis, dažnai sakoma, jog nebėra nišos įkurti kažką savo. Pasvarstykim, ar tikrai?
Ä® užpildytÄ… rinkÄ… atÄ—jo “Bikuvos prekybaâ€. Kas galÄ—jo patikÄ—ti, kad į Å¡iÄ… parduotuvÄ™, įsikÅ«rusiÄ… už miesto, ims plÅ«sti pirkÄ—jai, aplenkdami tokio pobÅ«džio prekybos vietas centre. Ir suprantama, Äia patogu ir sveikam, ir neįgaliam žmogui, paÄios atsiverinaÄios durys, platÅ«s praÄ—jimai bei pravažiavimai rateliais tarp eilÄ—mis iÅ¡dÄ—stytų prekių, gali važinÄ—ti ir su vaiku vežimÄ—lyje, neužgriozdintos lentynos, prekÄ—s neiÅ¡slapstytos už prekystalių.
Dažnai sakome - traukos centras, analitikai skaiÄiuoja iÅ¡ kurios pusÄ—s į kuriÄ… eina miestieÄiai po pietų, pro kur suka automobiliai, bet verslas ima vystytis paÄiose netikÄ—Äiausiose vietose. Å altuose ir nepatogiuose buvusios RSO sandÄ—liuose prekiaujama padÄ—vÄ—tais baldais. ÄŒia įsikÅ«rÄ™ veiklÅ«s firmos vyrai sako, jog prekÄ—s neužsiguli. Jeigu nespÄ—ja vos iÅ¡krovus iÅ¡sirinkti norimÄ… daiktÄ…, lauksi kitos siuntos iÅ¡ užsienio.
Vyrai net nesuka galvos dėl konkurencijos. Jų prekės tokios, kad be vargo randa pirkėją.
Nerizikuosi – neturėsi
Kaip pasakojo S. Dugnas, stebÄ—jÄ™s verslininkų vietos pasirinkimÄ… Vokietijoje, ten įmonÄ—s kuriasi mažuose miesteliuose. Kažkada taip turÄ—tų bÅ«ti ir pas mus. Su valdytoju lenkiame pirÅ¡tus: buitinÄ™ technikÄ… vežame taisyti į Panevėžį, televizorius ir skaitmeninÄ™ technikÄ… – taip pat. Dabartiniai meistrai – daugiausia savamoksliai, tobulintis iÅ¡važiuoti trÅ«ksta lėšų, o savininkai nelabai linkÄ™ juos leisti. Tokie amatininkai vegetuoja, važinÄ—dami dirbti į klientų namus. Tarkim, aÅ¡ nenoriu sulaukti meistro pagal iÅ¡kvietimÄ…, o mielu noru nuvežÄiau savo televizorių į dirbtuvesir ten gauÄiau garantijÄ…, taÄiau normalių dirbtuvių nÄ—ra.
Patys meistrai nesugeba paaiÅ¡kinti, už kokiÄ… detalÄ™ ir kiek užmoki, negrąžina senosios ir beveik niekada neduoda garantijos. VienintelÄ—je tokios paskirties vietoje aplūžusiomis durimis ir apÅ¡nerkÅ¡ta aplinka verÄiasi dÅ«mų kamuoliai ir iÅ¡eini iÅ¡ ten tabaku prasmirdusiais drabužiais sumokÄ—jÄ™s nežinia kiek ir už kÄ…. Å iuolaikinÄ—m sÄ…lygom žmogus jau nori komforto, mandagumo ir suka didmiesÄio link, kur kiekvienÄ… klientÄ… pasitinka visai kitaip nusiteikÄ™ žmonÄ—s.
Taigi apie niÅ¡as: pieno kooperatyvo ir jo parduotuvÄ—s nÄ—ra, įvairių sriÄių meistrų trÅ«ksta. O jeigu bandÄ—te pasisamdyti statybininkÄ…, tai žinokite, kad jis už niekÄ… neatsako, jokios garantijos niekam neduoda, o net mažiausios firmelÄ—s, teikianÄios statybos ir remonto paslaugas gyventojams nÄ—ra.
Ar mÄ—ginote nusipirkti žąsį Å¡ventÄ—ms?. Man pasisekÄ—. Kaimynas Juozas augino žąsiukus. AÅ¡ dar nuo vasaros užsisakiau vienÄ… KalÄ—doms – nusipirkau. Kiti vÄ—l suko į didmiesÄius. Sako, KalÄ—dų valgis - kalakutas, o jei nori žąsies, anties ar tiesiog triuÅ¡io?
Rajone šitiek medžiotojų. Visai smagu būtų pasilepinti šernienos ar briedienos kepsniu, įsigijus medžiotojų parduotuvėlėje, bet jos taip pat nėra. Kyla klausimas, kur įsigyti naujų, bet nebrangių drabužių. Tokios parduotuvės mūsų mieste irgi nėra, o “Lelija†- ne kiekvieno kišenei.
Neseniai lankiausi Kretingoje. CentrinÄ—je gatvÄ—je pilna įvairiasių krautuvÄ—lių, kur moteriÅ¡kÄ… kostiumÄ… iÅ¡ nesiglamžanÄios patogios medžiagos gali nuspirkti už 150 litų, vyriÅ¡kÄ… – už du Å¡imtus. Ten jau galvijama apie nebrangius drabužius darbui, o pas mus?
Dabar belieka laukti, kokią nišą užpildys būsimieji “Sodžiaus“ pirkėjai. Ar tai bus dar viena girdymo įstaiga, ar gamybos cechas ar šiuolaikinė parduotuvė. Ateitis parodys.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.