AdomynÄ—je gyvenanti Stefanija KerÅ¡ulienÄ— mananti, jog polinkį tekstilÄ—s amatams perÄ—musi iÅ¡ savo mamos. Jų Å¡eimai, kol tÄ—vas dirbo geležinkelininku, ne kartÄ… teko kraustytis iÅ¡ vienos vietos į kitÄ…, ir tuomet mamos vienas iÅ¡ rÅ«pesÄių bÅ«davo, kaip parsigabenti audimo stakles ir visus jų priedus. Penkias dukteris auginusi BronÄ— KarlienÄ— stengÄ—si jas iÅ¡mokyti tuo laikmeÄiu bÅ«davusių nuo Å¡eimos buities neatsiejamų amatų. Tad ir Stefanija austi pradÄ—jo septynerių, staÄiomis mindama pakojas. TaÄiau 1947-aisiais Naivių gyventojai B. Karlienei ir jos dukterims taip brangintas stakles teko palikti, nes buvo iÅ¡tremtos į Irkutsko sritį ir deÅ¡imt metų praleido ne pagal jÄ—gas triÅ«sdamos miÅ¡ko ruoÅ¡os punkte.
Prisimindama Sibire iÅ¡kentÄ—tÄ… laikÄ…, S. KerÅ¡ulienÄ— sakÄ—, jog nuo bado gintis pirmÄ…jÄ… žiemÄ… padÄ—jo atsivežtasis turtas, o tai buvo mamos audiniai. Apsiautusi gražiausia lovatiese, staltiese ar pasiÄ—musi aÅ¡tuonianyÄių rankÅ¡luosÄių, kuri nors iÅ¡ seserų belsdavosi į vietinių gyventojų trobelių duris ir mainais už audinius praÅ¡ydavo kibiro paÅ¡arinių bulvių ar kitokio maisto. “Ne tik mÅ«sų mamos, bet ir kitų lietuvių moterų audiniais tos vietovÄ—s gyventojai iÅ¡sipuoÅ¡Ä— kambarÄ—lių sienas, iÅ¡siklojo grindisâ€, - su Å¡irdgÄ—la pasakojo Stefanija. Ten jų mama naujų staklių nebeįsitaisÄ—, taÄiau jos dukterys negalÄ—jo iÅ¡bÅ«ti be kÅ«rybos ir po sunkaus darbo dienos.
Stefanija įniko siuvinÄ—ti. AnksÄiau ji tuo nebuvo užsiiminÄ—jusi, todÄ—l stengÄ—si, kad kiekviena iÅ¡siÅ«ta virvelÄ— bÅ«tų itin daili. VÄ—liau įsidrÄ…sino ir pilnavidures kuo įvairiausias gÄ—les siuvinÄ—ti, visi pieÅ¡iniai buvo jos paÄios sukurti. Ir vÄ—liau, su vyru ir mažu vaikeliu jau sugrįžusi į LietuvÄ…, nesistengÄ— įsigyti rankdarbių knygų. Kas sumanyta, padaryta - tik savo galva ir rankomis.
Vargais negalais atsiteisus iÅ¡ valdžios vyro Jono tÄ—vams priklausiusiÄ… sodybÄ…, kurioje dabar ir gyvena, KerÅ¡uliams reikÄ—jo namÄ… remontuoti, patiems pragyventi, o pinigų už darbÄ… kolÅ«kyje labai mažai gaudavo. Tad pradÄ—jusi per naktis siuvinÄ—ti, nes pamaÄiusieji jos rankdarbius, norÄ—davo jų sau arba kam nors dovanai nusipirkti. Viena kita deÅ¡imtis rublių labai praversdavo. Stefanijos peltakiuoti lovos užtiesalai, staltiesÄ—s tiko dovanoti ir jaunavedžiams, ir jubiliatams. Kiekvienas pasakytų, kad S. KerÅ¡ulienÄ—s rankų darbo tinklelis stebÄ—tinai dailiai ir patvariai iÅ¡pinti, jos ir nÄ—riniai vÄ…Å¡eliu - tarsi bÅ«tų specialia maÅ¡ina atlikti.
Rodydama savo rankdarbius, S. KerÅ¡ulienÄ— pabrėžė, jog tai - vien “pabirosâ€. Kas buvo gražiausia, iÅ¡dalyta vaikų Å¡eimoms ir jÄ… džiugina tai, kad jos rankdarbius vertina ir dabar jais savo kambarius puoÅ¡ia.
Kad S. KerÅ¡ulienÄ— labai mÄ—gusi rankdarbius ir daug jų prikÅ«rusi, žinoma ne tik jos Å¡eimos atžalynui, bet ir plaÄiau, nes jų iÅ¡ darbÅ¡tuolÄ—s moters iÅ¡praÅ¡ydavo rankdarbių parodÄ—lių AdomynÄ—je rengÄ—jos, pristatydavo jų ir į KupiÅ¡kį.
Pasak Stefanijos, jei bÅ«tų iÅ¡saugojusi visus tuos kÅ«rinÄ—lius, jų susidarytų storiausias lustas. Buvo įpratusi kiekvienÄ… rankdarbį kuo greiÄiau pabaigti, todÄ—l kiek laisvesnį laikÄ…, pridÄ—dama jo ir iÅ¡ nakties miego, skirdavo tam savo pomÄ—giui. Kol sodyboje neturÄ—jo elektros, su adata ar vÄ…Å¡eliu darbuodavosi prie žibalinÄ—s lempos.
Rodydama kryželiu siuvinėtus pagalvėlių užvalkaliukus, durų užuolaidėles, Stefanija pridūrė, kad jos sesuo Veronika Vyšniauskienė, gyvenanti Skodinyje, yra labai įgudusi kryželiu siuvinėti paveikslus ir jais nukabinėtos visos sienos.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.