 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
DVIEJų MūZų PAVILIOTA
Vida KaulakienÄ— ir buities rÅ«pesÄių apsuptyje lieka iÅ¡tikima ir poezijai, ir tapybai. AutorÄ—s nuotrauka Apie kÅ«rybinį keliÄ… Tiesa, Å¡iuo metu Vidos buitis jau lengvesnÄ—. LikÄ™s tik daržas. „Daržą mÄ—gstu. Sveika pajudÄ—t, pakrutÄ—t. Å iuo darbu niekada nesibodÄ—jau. Savo užauginto derliaus nesulyginsi su parduotuvÄ—je pirktu. Be to, man dažniausiai po fizinio darbo ateina kÅ«rybinis įkvÄ—pimas. MÄ—gstu ir pagrybaut, ir pauogaut savo reikmÄ—ms. Viena į giriÄ…, prie ežero iÅ¡siruoÅ¡usi visuomet turiu pasiÄ—musi ir užrašų knygelÄ™, kad galÄ—Äiau užplÅ«dusias mintis užfiksuoti. Jei su kompanija važiuoju į gamtÄ…, tai mintys iÅ¡sibarsto, negaliu susikaupti“, – sakÄ— ji. Pasak Vidos, jos kÅ«rybinis kelias nÄ—ra tolygus. Eiliuoti pradÄ—jusi nuo 12 metų. Pirmieji eilÄ—raÅ¡Äiai vietinÄ—je spaudoje pasirodÄ—, kai jau buvo Å¡eÅ¡iolikmetÄ— ir aktyviai reiÅ¡kÄ—si rajono jaunųjų literatų, kuriems vadovavo Valdemaras Kukulas, veikloje. Nuo 1983 m. pradÄ—jo dalyvauti tautodailininkų parodose kaip pynÄ—ja, o nuo 1995 m. – kaip tapytoja. Kai vaikai augo, tai gal aÅ¡tuonerius metus tik pynusi, nes tai buvo ir vienas iÅ¡ pragyvenimo Å¡altinių. Po trisdeÅ¡imtojo gimtadienio jÄ… aplankiusi kÅ«rybos banga. Pirmoji ir kol kas vienintelÄ— jos poezijos knygelÄ— pasirodÄ— 2000-aisiais ir sutapo su jos keturiasdeÅ¡imtmeÄiu. Žinoma, per keturiolika sÄ…lyginÄ—s tylos metų, ji turi priraÅ¡iusi nemažą krÅ«velÄ™ sÄ…siuvinių, kuriuose eilÄ—raÅ¡Äiai, visokie pamÄ…stymai, kitaip sakant, pasikalbÄ—jimai su savimi užfiksuoti. „Mane vis paragina buvusi bendraklasÄ— ir suolo draugÄ—, lituanistÄ— Vanda VanagienÄ—, kad rengÄiau naujÄ… poezijos knygelÄ™. Dar tÄ… darbÄ… atidÄ—lioju. Gal po kokių metų ir bus Å¡iokio tokio jubiliejaus proga“, – svarstÄ— paÅ¡nekovÄ—. Brandos metas Pastaruosius ketverius metus Vida daug reÄiau lankosi įvairiuose rajono tautodailininkų ir literatų renginiuose. Å iemet nespÄ—jusi parengti ir paveikslų tautodailininkų metinei parodai. „Dabar man buities tvarkymosi periodas, mÅ«zos pritilusios. Kita vertus, statyba ir interjeras irgi kÅ«ryba“, – kalbÄ—jo Vida, bebaigianti įsirengti iÅ¡ giminaiÄių paveldÄ—tÄ… namelį. Toliau rutuliojant kÅ«rybinio įkvÄ—pimo temÄ…, Vida prisipažino, kad jos požiÅ«rį į gyvenimÄ… labai pakeitÄ— abiejų tÄ—vų netektis per pusantrų metų. Tai sutapo ir su asmeninÄ—s brandos metais. „IÅ¡garavo jaunystÄ—s nerimas. Liko prabÄ—gusio laiko apmÄ…stymas. TÄ—vų, senelių patirties įprasminimas. Vis pagalvoju, kokie jie visi buvo darbÅ¡tÅ«s, iÅ¡mintingi, nors ir skirtingo bÅ«do. Seneliai iÅ¡ tÄ—velio pusÄ—s buvo Å«kiÅ¡ki, racionalÅ«s ekonomistai. Jų sodyba PelyÅ¡iuose pasižymÄ—jo tvarkingumu – visko tiek, kiek reikia, be jokių improvizacijų. Jie pagelbÄ—jo ne tik mano tÄ—vams įsikurti. Jų palikimo užteko ir anÅ«kams. AÅ¡ užaugau mamos tÄ—vų, Jankauskų, sodyboje ant JurkÅ¡tų ir Å imonių kaimo ribos, prie miÅ¡kelio. Ä® kiemÄ… atÅ¡liauždavo gyvatÄ—s, ateidavo briedžiai po langais. IÅ¡ to gamtos artumo iki Å¡iol įkvÄ—pimo semiuosi, kaip ir iÅ¡ senelių perduotos pasaulÄ—jautos, su gamta tampriai susijusios. MoÄiutÄ— buvo savotiÅ¡ka kaimo filosofÄ—, mÄ—go su žmonÄ—mis pasidalyti savo požiÅ«riu į gyvenimÄ…, iÅ¡ kitų pasisemti gyvenimiÅ¡kos patirties. Å ituose namuose pirmenybÄ— buvo teikiama ne materialiajam pradui. TaÄiau senelis buvo labai nagingas. Po gaisro pats atstatÄ— sodybÄ…. Manau, kad mano sÅ«nus Julius pasekÄ™s seneliu, labai technika domisi. O gabumus dailei tikriausiai bÅ«siu paveldÄ—jusi grynai iÅ¡ mamos, Vladislavos JankauskaitÄ—s-VaitiekÅ«nienÄ—s, pradinių klasių mokytojos. Ji labai gražiai pieÅ¡Ä—, mokÄ—jo ir drabužį sau sumodeliuoti, kitoms moterims patardavo dÄ—l aprangos lyg drabužių dizainerÄ—. Studijuoti dailÄ™ buvo neįgyvendinta mamos svajonÄ—. Jos sesuo Liudvika JankauskaitÄ— yra universalus žmogus. Ir aparti moka, ir arklį pasikinkyti, ir bet kÄ… sueiliuoti, surimuoti. VisÄ… gyvenimÄ…, iki pensijos, dirbo Å iauliuose žemÄ—tvarkininke. Dabar tetos draugÄ—s sumanÄ— surinkti jos eilÄ—raÅ¡Äius į krÅ«vÄ… ir garbaus gimtadienio jubiliejaus proga jai įteikti kaip savadarbÄ™ knygelÄ™. Teko ir man prisidÄ—ti prie jos redagavimo“, – pasakojo paÅ¡nekovÄ—. Susidraugavusi su vienatve Pasak Vidos, kÅ«ryba jai – pabÄ—gimas nuo buities, bendravimas su kitais parodose, literatÅ«riniuose vakaruose. Å iaip tai nuo mažens labiau mÄ—gstanti vienatvÄ™. Yra įpratusi anksti, dar prieÅ¡ penkias ryto, atsikelti. Pastaruoju metu gyvenanti viena, buvusioje tÄ—vų sodyboje, Å¡alia savo namų. Tuose namuose likÄ™s vyras ir abu Å«kininkaujantys sÅ«nÅ«s Liudas ir Julius – tokia vyrų karalija. NamiÅ¡kiai jos kÅ«rybinÄ™ saviraiÅ¡kÄ… toleruoja, yra pripratÄ™. SÅ«nÅ«s turi supratimÄ…, kas gražu, bet į menus nekreipia dÄ—mesio, gal jiems visa tai atrodo nevyriÅ¡ka. „Esu kieto charakterio. Ne kiekvienam vyrui tai patinka. Moku savimi pasirÅ«pinti. Dirbu budÄ—toja mokykloje. Kam gyventi visiems krÅ«voje, jei vietos yra ir ne po vienu stogu ir jei taip visiems geriau“, – filosofiÅ¡kai svarstÄ— paÅ¡nekovÄ—. Nepaklausiau Vidos, ar ji nesigaili, kad neteko baigti universitetinių studijų, kad gyvenimas bÄ—ga atokiau nuo intensyvaus kultÅ«rinio gyvenimo. Skaitant jos poezijÄ…, žvelgiant į modernizmo bruožų turinÄius jos tapybos darbus net nekyla mintis apie kÅ«rÄ—jo provincialumÄ…, lÄ—kÅ¡tumÄ…. Naujos iÅ¡raiÅ¡kos paieÅ¡kos „AÅ¡ greitai mokausi pati savarankiÅ¡kai. JaunystÄ—je aukÅ¡tesnių mokslų siekti sutrukdÄ— nepasitikÄ—jimas savimi. Buvau dokumentus nuvežusi į Vilniaus universitetÄ…, bet pabijojau, kad neiÅ¡laikysiu prancÅ«zų kalbos egzamino, ir nebestojau. Be to, sugundÄ— iÅ¡girsta naujiena, kad Kaune atidaryta taikomosios dailÄ—s mokykla, kur galima įsigyti meninio baldų ir suvenyrų pynimo specialybÄ™. Tai ir įstojau į Å¡iÄ… mokyklÄ…. IÅ¡ pynimo ne vienerius metus ir duonai užsidirbdavau. Nelengvas tai amatas, rankos įskausta. Tapyba lengviau, jei nestinga fantazijos, tik netingÄ—k. Bandau ir fotografuoti. Fotografija, mano nuomone, tinginio darbas. EilÄ—raÅ¡tis man – koncentruota mintis, naujų metaforų, palyginimų paieÅ¡kos, to, ko dar nebuvo, o tapyba – saviraiÅ¡kos ribų plÄ—timas, emocijų pliÅ«psnis, tai – ko nebegali žodžiais iÅ¡reikÅ¡ti“, – kalbÄ—jo menininkÄ—. Vida literatÅ«rai yra dÄ—kinga už galimybes plÄ—sti akiratį. KartÄ… dalyvavo kultÅ«ros savaitraÅ¡Äio „Nemunas“ organizuotoje prenumeratos loterijoje ir laimÄ—jo kelionÄ™ į KrokuvÄ…. PrisidÄ—jusi Å¡iek tiek pinigų tuomet nuvažiavusi ir į VienÄ…, PrahÄ…, BudapeÅ¡tÄ…. KÅ«rybinÄ— sÄ—kmÄ— jÄ… aplankÄ— literatÅ«ros festivalyje „Panevėžio literatÅ«rinÄ— žiema“ 2005 m. Ji tapo UrÅ¡ulÄ—s TamoÅ¡iÅ«naitÄ—s premijos laureate ir galÄ—jo nukeliauti į VokietijÄ…. Vida sakÄ—, kad nežinanti, ar bÅ«tų laimingesnÄ— gyvendama mieste. Neteko jai to patirti. Tik mananti, kad kaimo buitis moteriai, ypaÄ senatvÄ—je, be kitų pagalbos, ilgainiui pasidaro sunkiai įveikiama. Fotoparoda „Metų laikų grožis“ KÅ«rybai paÄ—miau iÅ¡ rÅ«ko... Po juo nežinomybÄ—s paslaptis! Ir lengvo vÄ—jo pakulinÄ—s Å¡ukos Å ukuos kraÅ¡tovaizdžio vienovÄ™ per naktis. Tik nesudrumsk, žuvie, AuÅ¡rinÄ—s, To ežero atskelk lygiau Ir pilnatis varsomis atsispindi, Palik lyg amžinybÄ—s grožį man. O pabaigÄ… aÅ¡ vidumi iÅ¡lauksiu – Vilties rÅ«kų ir ametistų ežere... Å irdis mana, priÄ—mus ainių Å¡auksmÄ…, Tegu nematoma iÅ¡tirps rÅ«ke. 2002.12.06 Raudonos pirÅ¡tinÄ—s Ar žinai, kad Å¡Å«snis mano eilÄ—raÅ¡Äių Å iandien skyriau TAU? TolimÄ… veidÄ… priebrÄ—kÅ¡moj – Tarsi aÅ¡aros skaidrÄ… matau... Å altÄ… gruodį ar Å¡altÄ… rugsÄ—jį – Surandu vis kitokius žodžius, O gyvenimas tyliai tamsÄ—ja, Kol lyg lapas pastirÄ™s sudžius... Ar jauti, kad glaudžiuosi kaip saulÄ— Po Å¡aižios ir kurÄios darganos, Kol atgniauždama Å¡ilumai saujÄ… – Pasijusiu be meilÄ—s pirmos. Ir atmels tave vakarÄ—jant, VelykinÄ— iÅ¡pažintis, O po to tarsi veidu į vÄ—jÄ… – ŽaliÄ… pievÄ… fonuoja naktis – Tau, nes metų oazÄ™ Suprantu kaip neamžinÄ…... Gal gyvenimÄ… posmais pagražint, Kad po jo nenutrÅ«ktų daina. 2002.12.02 *** Žeria vÄ—jas jaunystÄ—s klaidas: Tu ne Tas, Tu ne Tas, Tu ne Tas... Bobų vasaros vynas raudonas, Lyg rubinas nukrenta kaÅ¡tonas, BaltagrÅ«džių sÄ—klojų pilna Tavo žemÄ— ir mano diena. Ir bulvių Å¡ilti kamuoliai, Ir biÄių pilni aviliai, Bet tas vÄ—jas... tarsi klaida: Tu ne Ta, Tu ne Ta, Tu ne Ta. 2004 m. spalio 6 d. Å imonių giria Vida KAULAKIENÄ–
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 566 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
