Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KUPIŠKĖNAI TURI IŠ KO RINKTIS

Gintaras JURGĖLAS

2007−02−23 13

Antradienį bibliotekos salėje vyko “Minčių„ redakcijos surengtas kandidatų į mero postą disputas, kuriame dalyvavo ir buvęs ministras, buvęs įtakingas Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Pilietinės Visuomenės Instituto direktorius Darius Kuolys.

Po daugiau kaip dvi valandas užtrukusio disputo D. Kuolio paprašėme pasidalinti įspūdžiais apie kandidatus į rajono merus.
D. Kuolys sakė, kad kupiškėnai tikrai turi iš ko rinktis. Visi kandidatai yra rimti žmonės su savo gyvenimiškąja ir profesine patirtimi. Anot pašnekovo, kiekvienas iš jų būtų pajėgus kartu su savo komandomis tvarkyti rajono reikalus. Žinoma, jei tos komandos yra stiprios. Neaišku, kokios partijos eis į koalicijas ir kaip atskiros komandos sutars dėl bendrų darbų.
D. Kuolys yra dalyvavęs panašiuose priešrinkiminiuose debatuose ne viename mieste ir rajone. Jis tvirtino, kad Kupiškio vyrai, antradienį diskutavę bibliotekoje, palyginti su kitų miestų politikais, atrodė tikrai neblogai. D. Kuolys, pagyręs mūsų rajono politikus, sakė, kad jis pasigedo tų žmonių, kurie dabar nėra merai, bet norėtų užimti tas pareigas, didesnių ambicijų, daugiau pasirengimo veržtis į šį postą. Reikėtų turėti noro merą pakeisti su konkrečia išdiskutuota savo programa. Dabar matyti, kad visi kandidatai gerai jaučia Kupiškio pulsą, žino, kas kupiškėnams skaudu, kas jiems rūpi, bet iš politinių partijų norėtųsi išgirsti ir apie konkrečius politinius sprendimus. To konkretumo D. Kuolys kaip tik ir pasigedo, bet jis pabrėžė, kad tai yra ne tik mūsų rajono, bet visos Lietuvos politikos bėda. Lietuvos politika daugiau yra grindžiama bendrąja politine retorika ir administraciniais sprendimais. Politinių strateginių sprendimų labai stinga.
D. Kuolys atkreipė dėmesį į tai, kad debatuose jautėsi antagonizmas tik tarp dviejų partijų – Tėvynės sąjungos ir valstiečių liaudininkų. Tai nėra blogai. Kituose miestuose trinties tarp įvairių partijų lyderių yra kur kas daugiau.
Paprašytas keliais sakiniais apibūdinti kiekvieną kandidatą į merus, D. Kuolys sakė, kad daugelį iš jų jis matė tik pirmą kartą, todėl išsamiai apie kiekvieną kalbėti yra pakankamai sudėtinga, bet visgi trumpai charakterizavo kiekvieną politiką.
Virginijus Andrijauskas (Darbo partija) – patyręs žmogus, bet gal būt jam trūksta konkretumo.
Rimvydas Latvys (Liberalų sąjūdis) – simpatiškas žmogus, bet kol kas mato tik tas problemas, kurios pastebimos iš mokyklos direktoriaus kėdės. Žinoma, puiku, kad Liberalų sąjūdis pritraukia jaunus žmones, pedagogus. Tai perspektyvu.
Leonas Apšega (Valstiečių liaudininkų sąjunga) – turi daug gyvenimiškos patirties, kuri kelia žmonių pasitikėjimą. Susidarė įspūdis, kad žmonės jį vertina. Kita vertus, matyti, kad jis yra administratorius, kuris sugeba tvarkyti administracinius reikalus. Jo vertinti kaip politiko jis nedrįstų.
Dangirdas Mikšys (Tvarka ir Teisingumas) – šis politikas stipriausiai atrodė ten, kur nesirėmė savo partijos retoriniu kratiniu, kuris labai dažnai yra vartojamas šios partijos lyderio kalbose. Kai jis dėstė savo požiūrį remdamasis savo patirtimi, buvo stiprus. Akivaizdu, kad šiam žmogui tikrai nepadeda retorinis partinis rinkinys. Jo autentiška pozicija yra įtikinanti, o partinės klišės neveikia.
Vytautas Mockus (Tėvynės sąjunga) – šis politikas yra rimtas kandidatas į merus. Jo pozicijos tvirtos, dėstymas argumentuotas, bet bendro Tėvynės sąjungai būdingo niurzgimo jo kalboje buvo galima justi. Tėvynės sąjungos intonacijos apskritai yra per daug niurzgiančios. Optimistinis šios partijos šūkis “Laikas keistis„ galėtų padėti atsikratyti jau tradicija šioje partijoje tapusio niurzgėjimo.
Povilas Gurklys (Krikščionys demokratai) – tai perpektyvus politikas, palikęs vieną geriausių įspūdžių. Matyti, kad politikoje jis nėra naujokas. Jo mąstymas konkretus, pozicijos dėstomos aiškiai ir argumentuotai.